Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėl išardyto geležinkelio ruožo Algirdas Butkevičius ir Andrius Kubilius neprisiima atsakomybės

 
2017 10 02 13:54
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs Algirdas Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius neprisiima atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą, dėl ko Europos Komisija bendrovei pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

2008 metais susisiekimo ministru buvęs A.Butkevičius tvirtina, kad Rengės geležinkelio ruožą reikėjo rekonstruoti, nes jis buvo avarinės būklės, o sprendimas jo neatstatyti priimtas jau A.Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metu.

„Asmeninės atsakomybės nejaučiu. Man buvo atneštas aktas, kad reikalinga šio geležinkelio ruožo rekonstrukcija, tai buvo 2008 metais. Taip pat buvo pradėtas ruošti geležinkelio atstatymo projektas. Niekas tuomet nekalbėjo, kad tas geležinkelis nebus atstatytas. Bet tuomet įvyko rinkimai ir šį klausimą reikėtų užduoti mus pakeitusiai Vyriausybei“, – BNS sakė A.Butkevičius.

Tuo metu A.Kubilius sako, kad A.Butkevičiaus teiginiai, jog dėl ruožo neatstatymo kalta konservatorių vadovaujama Vyriausybė, neatitinka tikrovės.

„Jis (A.Butkevičius – BNS) bando pabėgti nuo paprasto fakto, kad sprendimas dėl išardymo buvo priimtas jam vadovaujant Susisiekimo ministerijai“, – BNS sakė A.Kubilius.

Jis pabrėžė, kad EK sprendimas skirti „Lietuvos geležinkeliams“ baudą jo nenustebino. Politiko teigimu, jo vadovaujama Vyriausybė nuolatos ragino „Lietuvos geležinkelius“ atstatyti Rengės ruožą.

„Aš manau, kad niekieno toks sprendimas neturėtų stebinti, ir galima tiktai pasakyti, jog pats sprendimas išardyti tą ruožą buvo visiškai neapgalvotas“, – tvirtino A.Kubilius.

„Lietuvos geležinkeliai“ 34 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpos remontą pradėjo 2008-ųjų rugsėjį, o po mėnesio išardė dalį geležinkelio bėgių trumpiausiame kelyje tarp Mažeikių ir Latvijos uostų. „Orlen“ atstovai ne kartą teigė, kad išardžius 19 kilometrų bėgių ruožą Bugeniai-Rengė, padidėjo įmonės transportavimo išlaidos ir pakenkta jos eksporto galimybėms.

2009-ųjų rudenį „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad šio geležinkelio ruožo atstatymas kainuotų beveik 12 mln. eurų, jų dėl tuomet vykusios ekonominės krizės bendrovė skirti negali, todėl šiuos darbus siūlys įtraukti į 2010–2012 metų valstybės investicijų programą. Vėliau atstatyti geležinkelio ruožą žadėjo tuometinis „Lietuvos geležinkelių vadovas Stasys Dailydka, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad darbams finansuoti gali būti panaudotos Europos Sąjungos (ES) lėšos, buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, tačiau darbai taip ir nepradėti.

Europos Komisija 2013-ųjų kovą „Orlen“ prašymu pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos. Komisija tuomet pranešė siekianti išsiaiškinti, ar išmontavusi ruožo į Latviją bėgius, bendrovė neapribojo konkurencijos Lietuvos ir Latvijos geležinkelių rinkose ir taip nepažeidė Europos Sąjungos antimonopolinių taisyklių, kurios draudžia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje.

EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.

Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"