Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dėl Gintauto Kėvišo atleidimo iš LNOBT vadovo pareigų – šūsnis bylų

 
2017 09 18 13:43
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos teismuose yra mažiausiai penkios bylos, susijusios su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo atleidimu iš darbo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo dvi bylas, susijusias su G.Kėvišo atleidimu. Vienoje jų sprendimas paaiškės antradienį, kitoje bus paskelbtas spalio 2 dieną.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme liepą gauti ir priimti nagrinėti du skundai, kuriuose G.Kėvišas skundžia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimus. Būtent po VTEK išvadų kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleido G.Kėvišą iš pareigų už nustatytus viešųjų ir privačių interesų pažeidimus. Bylos dėl VTEK sprendimų nėra išnagrinėtos.

Aukščiausiojo Teismo teismingumo kolegija ateityje turėtų spręsti, kuris teismas turėtų nagrinėti dar vieną G.Kėvišo skundą. Šio teismo atstovė Dovilė Bružaitė BNS sakė, kad visą medžiagą dėl teismingumo dabar rengia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Ginčas, kuris neaišku, į kurį teismą paklius, susijęs su ministrės dar gegužę panaikintu metais paankstinto konkurso į LNOBT vadovus rezultatais. Pernai rugsėjį laimėjęs šį konkursą, G.Kėvišas užsitikrino pareigas dar penkerių metų kadencijai, ji turėjo prasidėti šių metų liepos viduryje, pasibaigus ankstesniajai. Tuomet Kultūros ministerija nustatė, kad konkurso atrankos komisijos nariai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovas Martynas Budraitis ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovas dirigentas Donatas Katkus – galėjo būti šališki. M.Budraitis su G.Kėvišu dirba „Vilniaus festivaliuose“, o D.Katkaus festivaliui „Vilniaus festivaliuose“ atstovauja šio renginio direktorius Kazimieras Murauskas.

Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė nagrinėjo antrą G.Kėvišo skundą dėl atleidimo. Ieškovas prašė panaikinti liepos 3 dienos kultūros ministrės įsakymą dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia, priteisti vidutinį darbo užmokestį, pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti į pareigas, priteisti 1 eurą neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalys teisme pripažino, kad taikos sutarties šioje byloje nebus, kompromisas neįmanomas. G.Kėvišas į teismą neatvyko, posėdyje dalyvavo tik jo advokatė Ieva Povilaitienė.

G.Kėvišas teismui skundžiasi, kad nutraukiant darbo sutartį jam nepasiūlyta kita laisva darbovietėje esanti vieta. Dėl atleidimo jis esą patyrė emocinę depresiją, buvo pažeista dalykinė reputacija, patyrė pažeminimą, o visuomenė galėjo sudaryti apie jį neigiamą nuomonę.

Advokatė I.Povilaitienė teismui priminė, kad dar ieškinyje pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ji mano, kad tikslinga būtų sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta kita byla dėl kultūros ministro įsakymo pripažinimo negaliojančiu.

„Bendros kompetencijos teismas atsisakė, pasakė, kad administracinis turi nagrinėti, tada Vilniaus apygardos administracinis teismas pasakė, kad bendrosios kompetencijos turi nagrinėti. Teismingumo kolegijoje nėra jokių judesių“, – posėdyje sakė advokatė I.Povilaitienė.

Teisėja I.Stanislovaitienė vis dėlto nusprendė nagrinėti bylą.

Pasak G.Kėvišo advokatės, konkursas į pareigas įvyko dar 2016 metais, jos klientas buvo priimtas į pareigas dar vienai kadencijai.

„Atsakovas replikuoja, kad yra kita norma. Įstatyme įtvirtinos dvi prieštaringos normos. Ieškovo manymu, tik Konstitucinis Teismas gali išspręsti“, – sakė advokatė.

Ji mano, kad Konstitucijai prieštarauja Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymas. Teisininkė taip pat kėlė klausimą dėl senojo ir naujo Darbo kodekso normų taikymo G.Kėvišui. Nuo liepos Lietuvoje įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas.

„Toks reguliavimas, koks įtvirtintas, ir teisėtų lūkesčių, ir teisėtumo ir teisingumo principams yra prieštaraujantis. Žmogus laimėjo konkursą, priėmė įstatymą po konkurso, kuris akivaizdžiai specialiai buvo sukonstruotas, kad žmogus negalėtų pradėti eiti pareigų“, – BNS sakė G.Kėvišo advokatė.

2016 metų rudenį Seimas priėmė naujos redakcijos Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, jame numatyta kasmet vertinti teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų veiklą. Jeigu vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, įstaigos savininkas turėtų jį atleisti. Gerai ir labai gerai dirbantis nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas galėtų eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių.

Kultūros ministerija sako, kad dėl kitų pareigų G.Kėvišui ji nesprendžia ir neturėjo galimybių jam pasiūlyti kitas pareigas. Ministerija teigia, kad G.Kėvišas nebuvo pradėjęs eiti pareigų, darbo sutartis neįsigaliojo, todėl nėra pagrindo priteisti net ir 1 euro neturtinę žalą.

62-ejų G.Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų – nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G.Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad G.Kėvišas, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Priimdama šį sprendimą, komisija įvertino tai, kad G.Kėvišas greta savo darbo LNOBT darbiniais santykiais buvo susijęs dar su keliomis darbovietėmis, iš jų siekė bei gavo asmeninę naudą. Komisija taip pat atsižvelgė į VTEK sprendimą, kuriuo G.Kėvišas pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, nes priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus įmonės – „Riverside music LTD“. Ši įmonė operos teatre organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos sumokėta 390 tūkst. eurų.

Pats G.Kėvišas sutarčių nepasirašė – tai patikėta padaryti jo pavaduotojui Nagliui Stancikui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nusišalinimą nepakankamu siekiant išvengti korupcijos rizikos.

LNOBT vadovas kaltinimus atmeta, sako įstatymų nepažeidęs, teatrui sprendžiant dėl sūnaus koncertų vadovavęsis buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus rekomendacijomis.

G.Kėvišas taip pat asmeniškai Vilniaus savivaldybės yra prašęs paramos sūnaus rengtiems koncertams ir vienam jų – Londono simfoninio orkestro – gavo 30 tūkst. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"