Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Degtinės – į specializuotą parduotuvę arba į Latviją

 
2017 07 19 10:20
Valdžios vizija steigti specializuotas alkoholio parduotuves jau dabar nemažai Lietuvos gyventojų veja pirkti svaigalų į Latviją.
Valdžios vizija steigti specializuotas alkoholio parduotuves jau dabar nemažai Lietuvos gyventojų veja pirkti svaigalų į Latviją. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradeda diskusiją dėl specializuotų alkoholio parduotuvių steigimo Lietuvoje, o gamintojų ir prekybininkų atstovai iš anksto griebiasi už galvos – neanalizuojami dabartinių priemonių rezultatai bei įtaka.

Pirkėjai netruko susigaudyti, kad Lietuvoje nuo šių metų kovo 1-osios gerokai padidinus alkoholio akcizą, kur kas pigiau įsigyti svaigalų galima gretimose rinkose. Lietuva, kadaise tarp Vakarų Europos gyventojų, ypač tarp britų, garsėjusi kaip bernvakarių ir kitokių pasilinksminimų vieta, tampa išvažiuojamojo alkoholio turizmo šalimi.

Interneto platybėse gausiai dalijamasi patirtimi, kiek kainuoja alus ar stiprieji alkoholiniai gėrimai Latvijoje, o iš Lietuvos pasienio rajonų parduotuvių sklinda aiški žinia – vartotojai buriasi ir grupėmis vyksta tikslingai apsipirkti į gretimas valstybes. Latvijos pasienyje kuriamos alkoholio išparduotuvės. „Vynoteka“ net autobusiuku veža pirkėjus iš Biržų ir Pasvalio į savo parduotuvę Bauskėje.

Nesunku suprasti skaičiuojančius lietuvius – mūsų šalyje dabar alaus akcizas siekia 7,11 euro už 1 laipsnį alaus hektolitre, arba 0,41 euro už litrą 5,8 laipsnio stiprumo alaus. Latvijoje alaus akcizas yra 4,55 euro už laipsnį hektolitre, arba 0,26 euro už litrą. Pusę šio mokesčio sumoka mažosios daryklos (gaminančios iki 10 tūkst. hektolitrų per metus). Jų 5,8 laipsnio alaus akcizas sudaro 0,13 euro už vieną litrą gėrimo.

Lenkijoje akcizo mokestis, imamas už litrą 5,8 laipsnio stiprumo alaus, siekia 0,11 euro (7,79 zloto, arba 1,84 euro už 1 laipsnį alaus hektolitre).

Vyno akcizas Lietuvoje – 164,67 euro už hektolitrą (išimtis – lengvas, iki 8,5 proc., vynas ir sidras, 65,45 euro), Latvijoje – 78 eurai, Lenkijoje – 37,23 euro.

Etilo alkoholio akcizas Lietuvoje yra 1665,04 euro už absoliutaus alkoholio hektolitrą, Latvijoje – 1450 eurų, Lenkijoje – 1343,89 euro. Lietuvoje ir Latvijoje nevienodai renkamas akcizas už skirtingo stiprumo tarpinius produktus. Latvijoje nuo kitų metų alkoholio akcizas šiek tiek padidės, tačiau vis vien gerokai atsiliks nuo dabartinių lietuviško mokesčio aukštumų.

Negana to, pirkėjai net įsigudrina pasipelnyti – kol Latvijoje nėra taros užstato sistemos, lietuviai, kaimynų parduotuvėse įsigiję Lietuvoje išpilstytus ir atitinkamai paženklintus butelius alaus, tuščius grąžina mūsų šalyje.

Kitas kovos su svaigalų vartojimu žingsnis - specializuotos alkoholio parduotuvės./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Kitas kovos su svaigalų vartojimu žingsnis - specializuotos alkoholio parduotuvės./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nenori prarasti klientų

Pirkėjų netenkantys Lietuvos prekybininkai su nerimu laukia kitų metų, kai mažinant alkoholinių gėrimų pasiekiamumą bus trumpinamas parduotuvių darbo laikas ir keliama perkančiųjų svaigalus amžiaus kartelė, o aludariai ieško sprendimų. UAB „Švyturys-Utenos alus“ jau pradėjo tartis, kaip didinti savo produkcijos pardavimą Latvijoje, Lietuvos pasienyje.

„Didelę dalį tų apsiperkančių žmonių sudaro lietuviai, vertinantys mūsų prekės ženklą, alaus skonį. Nenorime prarasti savo vartotojų vien todėl, kad turime neišmintingą Vyriausybės mokesčių politiką“, – kalbėjo bendrovės korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.

„Švyturio-Utenos alaus“ skaičiavimu, vadinamosios pasienio prekybos įtaka matoma analizuojant pardavimo rezultatus. Metų pradžioje, iki akcizų padidinimo, alaus rinkos nuosmukis Lietuvoje siekė 8 procentus. Kovo-gegužės mėnesiais rinka traukėsi jau 12–14 procentų. Anot D. Smailio, tai reiškia, kad bendras 5 mėnesių apyvartos kritimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sudarė 10–12 proc. ir buvo didžiausias per du dešimtmečius.

Tuo metu pardavimas baruose ir restoranuose (jiems „Švyturys-Utenos alus“ tiekia 7 proc. produkcijos) smuktelėjo tik 3 procentais. „Žmogus, kuris nori bare atsigerti alaus, negali fiziškai per keliolika minučių persikelti į kitą šalį. Tad pardavimo baruose ir restoranuose smuktelėjimas rodo natūralų rinkos susitraukimą. Visa kita – pasienio prekybos pasekmės“, – aiškino D. Smailys.

Bijo tolesnių priemonių

Per 300 parduotuvių, daugiausia – kaimo vietovėse, vienijanti prekybos sistema KOOPS skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį stiprių gėrimų pardavimas sumažėjo penktadaliu. Panašiai krito prekyba sidru ir alkoholiniais kokteiliais. Alaus pardavimas sumenko 10 proc., spirituoto vyno – daugiau kaip 50 procentų.

„Tendencija aiški – nuosmukį lėmė priemonės, kurios jau priimtos“, – konstatavo rajonų parduotuves į KOOPS sistemą sujungusios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva. Jam neramu, kad nauja SAM iniciatyva – dėl specializuotų alkoholio parduotuvių steigimo – bus paskutinė mažųjų kaimo parduotuvių veiklos istorijoje, juolab jei sprendimai bus priimti neatlikus išsamios analizės, kaip verslą ir vartojimą paveikė jau įvestos priemonės ir paveiks nuo sausio įsigaliosiantys nauji ribojimai dėl pirkėjų amžiaus, parduotuvių darbo laiko bei kiti.

„Gal tik mums keistai atrodo, bet valdžia su vartojimu kovoja tik per pardavimą ir nelabai kreipia dėmesio į tai, kokią įtaką daro prekyba Lenkijoje, Latvijoje ar nelegali rinka“, – sakė R. Koreiva.

Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija ramina verslą, kad sprendimai dėl specializuotų alkoholio parduotuvių nebus priimami paskubomis.
Aurelijaus Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija ramina verslą, kad sprendimai dėl specializuotų alkoholio parduotuvių nebus priimami paskubomis.

Ministerija ieško naujo modelio

SAM ramina verslą, kad nauji sprendimai nebus priimami paskubomis, ir tikina norinti išgirsti „visų visuomenės grupių nuomonę“.

Ministerija yra gavusi Vyriausybės pavedimą iki kitų metų gegužės parengti reikiamus teisės aktų projektus dėl specializuotų alkoholio parduotuvių steigimo Lietuvoje. Kaip „Lietuvos žinias“ informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, šiuo metu vyksta viešos konsultacijos, ir tam pasitelkiamos įvairios priemonės.

Anot jos, išsiųsti kvietimai nevyriausybiniam sektoriui, bendruomenėms, įvairioms verslo, jaunimo ir kitokioms organizacijoms, prašoma konkrečiai aprašyti, kaip, jų manymu, galėtų atrodyti specializuotos parduotuvės. Pasiūlymų laukiama iki šių metų spalio 1 dienos. Į aptarimą bus įtrauktos ir kitos institucijos – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Ūkio, Finansų ministerijos.

Galiausiai, kaip žadėjo L. Bušinskaitė-Šriubėnė, sudaryta darbo grupė išanalizuos pasiūlymus ir kurs kelis galimus specializuotų alkoholio parduotuvių modelius. „Tie modeliai bus tobulinami, rengiami būtini teisės aktų projektai ir teikiami vertinti ministrų kabinetui“, – dėstė ministro patarėja.

Pašalins iš rinkos smulkiuosius

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas abejojo, ar diskusija dėl specializuotų parduotuvių steigimo gali būti vaisinga, nesant išankstinio tyrimo dėl dabartinių ribojimų ir jų poveikio. Vienintelis logiškas sprendimas, kuris darytų vienodą įtaką visam verslui, – valstybei imtis prekybos alkoholiu monopolio: steigti parduotuves, statyti ar nuomoti prekybos plotus, tartis su tiekėjais ir gamintojais.

Mat jei specializuotoms parduotuvėms steigti bus skelbiami konkursai, dėl licencijų pajėgs konkuruoti tik 3–4 didieji mažmeninės prekybos tinklai. „Ką tai reikštų? Licencijos atitektų didiesiems, o mažuosius prekybininkus valdžia savo rankomis pašalintų iš rinkos“, – įspėjo L. Vilimas

R. Koreiva buvo dar kategoriškesnis: „Apie valstybės monopolį gali kalbėti tik labai karščiuojantis žmogus. Tikėkime, kad ligos jau baigėsi ir nėra ko diskutuoti apie monopolį.“

Jis pabrėžė, jog iki šiol daug ir išsamiai buvo aptariama, kiek vaizdo stebėjimo kamerų turėtų būti tokiose parduotuvėse, kaip į jas neįleisti vaikų ir t. t. Tačiau niekada nevyko diskusijų, kodėl reikia atimti dalį verslo iš dabar legaliai dirbančio, oficialiai prekybos alkoholiu licenciją įsigijusio verslininko, kuris nepadarė jokių pažeidimų. Juk net ir išsaugojusiems licencijas smulkiesiems prekybininkams tektų ne pagal kišenę investuoti į naujas parduotuves arba senųjų atskyrimą, įsigyti prekybos įrangos, stebėjimo kamerų, kasos aparatų, papildomai samdyti darbuotojų. Tai niekada neatsipirks, nes prekybos apimtis nepadidės.

„Mažų parduotuvių ateitis būtų nulemta – atskyrusios įprastą prekybą ir prekybą alkoholiniais gėrimais, jos neišsilaikytų. Todėl šimtus smulkių parduotuvėlių tektų uždaryti vien dėl tos priežasties“, – prognozavo R. Koreiva.

Aludariams galima išimtis

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pažymėjo, kad prekybos alkoholiu monopolį turinčiose valstybėse nestipriam alui ir kitiems gėrimams padarytos išimtys – jų galima įsigyti prekybos centruose. Suomijoje įprastuose prekybos centruose leidžiama prekiauti iki 4,7 laipsnio stiprumo alumi, Norvegijoje – iki 2,8 laipsnio.

Kai kuriose šalyse, taip pat dalyje Amerikos valstijų stiprieji gėrimai parduodami tik specializuotose parduotuvėse, bet išimtys daromos alui arba alui ir vynui. Anot S. Galadausko, priimdami sprendimus dėl specializuotų parduotuvių sumanymo iniciatoriai galėtų atsižvelgti į šią patirtį.

„Tačiau iš principo specializuotos parduotuvės yra perteklinė priemonė, žlugdanti smulkųjį verslą. Jis neturi galimybės atidaryti specializuotus skyrius ar laimėti licencijų konkursus specializuotoms parduotuvėms kurti. O smulkiojo verslo žlugdymas suduos itin skaudų smūgį ekonomikai, šiaip jau labai silpnai Lietuvos vidurinei klasei, didins emigraciją“, – argumentavo S. Galadauskas.

Jis abejojo, ar šiomis priemonėmis apskritai galima siekti norimo tikslo – kovoti su alkoholizmu, nes nuo svaigalų priklausantys asmenys, netekę galimybės vartoti legalių produktų, ras kur įsigyti nelegalių arba nuodysis kokiais nors pakaitalais.

Akcizų surinkimas – geras

SAM atstovai tikino, kad alkoholio vartojimo mažinimo priemonių efektyvumas bus analizuojamas, kai tik aiškesni taps jų rezultatai. „Dauguma priemonių pradės veikti nuo kitų metų, tad šiandien kol kas anksti svarstyti jų veiksmingumą mažinant alkoholio vartojimą Lietuvoje. Šiuo metu galime kalbėti tik apie padidėjusius alkoholinių gėrimų akcizus ir šių mokesčių efektą“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimai rodo, kad šių metų sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, alkoholio akcizo surinkta beveik 50 proc. daugiau, anot L. Bušinskaitės-Šriubėnės, tik metams pasibaigus bus galima realiai matyti, kokį poveikį turėjo akcizų padidinimas.

Išankstiniai VMI pirmojo pusmečio duomenys atskleidžia, jog akcizo surinkimo rodikliai yra geri. Įplaukos šiemet, palyginti su 2016 metais, padidėjo 16 proc., o faktinės valstybės biudžeto pajamos – 6,3 procento. Pagal augimą pirmauja alkoholinių gėrimų akcizai. Jie sudaro maždaug ketvirtadalį visų akcizų pajamų. Pusė tenka energijos produktams.

Akcizų pajamos pagal apmokestinamų prekių grupes, mln. Eur

Įmokų pavadinimas 2016 m. 01–05 mėn. 2017 m. 01–05 mėn. Pokytis Pokytis, proc.
Akcizai iš viso 439,077 525,129 86,052 19,6
Už alkoholį ir alkoholinius gėrimus 94,475 139,554 45,080 47,7
Už apdorotą tabaką 97,170 109,520 12,350 12,7
Už energijos produktus 246,086 274,963 28,877 11,7
Už elektros energiją 1,346 1,092 –0,254 –18,8

Šaltinis: VMI

Alkoholinių gėrimų pardavimo ir akcizo mokesčių pokytis, lyginamas 2016 ir 2017 metų tas pats laikotarpis, proc.

Gėrimo pavadinimas Pardavimo pokytis gegužės mėn. Akcizų pokytis gegužės mėn. Pardavimo pokytis per 1–5 mėn. Akcizų pokytis per 1–5 mėn.
Vynas ir fermentuoti gėrimai –47,1 9,8 10 47,5
Tarpiniai produktai –86,9 –77,4 9,6 20,4
Spiritiniai gėrimai –47,4 –35,2 26,8 33
Alus –20,8 67,7 –10,4 35,8

Šaltinis: VMI, Lietuvos aludarių gildija

. . .

Pagal pajamų augimą pirmauja akcizai

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planas viršytas 4,3 proc., valstybės biudžeto – 1,4 procento. Palyginti su pernykščiu pusmečiu, faktinės biudžetų pajamos atitinkamai viršytos 7 proc. ir 6,3 procento.

Labiausiai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo pajamų iš akcizo surinkimas – 16 procentų. Planas viršytas 1,3 procento.

Bendros biudžetų pirmojo pusmečio pajamos buvo 4096,7 mln. eurų (planuotos – 3927,4 mln. eurų), tik valstybės biudžeto pajamos – 3274 mln. eurų (planas – 3186,2 mln. eurų).

Pajamų iš mokesčių gauta 2990,7 mln. eurų, surinkimo planas įvykdytas 101,4 procento. Tai yra 40,7 mln. eurų daugiau, negu prognozuota, ir 222 mln. eurų (8 proc.) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

Pajamų iš PVM gauta 1658,2 mln. eurų, t. y. 151,5 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 43,9 mln. eurų (2,7 proc.) daugiau, nei prognozuota.

Už visas akcizines prekes surinkta 643,4 mln. eurų – 8 mln. eurų (1,3 proc.) daugiau, nei prognozuota, ir 88,9 mln. eurų (16 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pelno mokesčio įplaukos sudarė 388,4 mln. eurų – buvo 25 mln. eurų (6 proc.) mažesnės, nei prognozuota.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos siekė 798,8 mln. eurų. Jos buvo 57,3 mln. eurų (7,7 proc.) didesnės, negu prognozuota, ir 63,5 mln. eurų (8,6 proc.) didesnės nei tuo pat metu pernai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"