Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dažniausiai baudžiama už kyšį kelių policininkui

 
2016 02 10 9:15
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dažniausiai už kyšio davimą Lietuvoje baudžiami gyventojai, siūlę kyšį kelių policininkui, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta 2006–2013 m. kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu bylų analizė.

Tyrime nagrinėtose bylose dažniausiai siekta papirkti policijos pareigūnus (98 proc.), itin retai – muitinės darbuotojus (1 proc.), kitus valstybės tarnautojus (0,6 proc.) ar savivaldybių administracijų darbuotojus (0,3 proc.). Tarp nagrinėtų bylų yra tik viena politiko papirkimo byla ir nė vienos – gydytojo.

Už kyšininkavimą, papirkimą ir prekybą poveikiu dažniausiai nuteisiami kyšių davėjai (95 proc.), tik retai – kyšių gavėjai (5 proc.).

Dažniausiai nuteisiami eiliniai gyventojai (94 proc. visų bylų), ženkliai rečiau – policijos pareigūnai (2 proc.), valstybės tarnautojams prilyginti asmenys (1 proc. bylų), muitinės pareigūnai (0,6 proc.) ar verslininkai (0,4 proc.).

„Palyginę šio tyrimo rezultatus su kyšininkavimo lygiu Lietuvoje, turime klausti, ar mūsų šalyje Baudžiamasis kodeksas galioja visiems vienodai, nes panašu, kad kai kurios asmenų grupės yra iš esmės neliečiamos. Siūlau galų gale pažvelgti tiesai į akis ir pradėti ieškoti kitų būdų kyšininkavimo problemai sveikatos apsaugoje ir savivaldoje spręsti. Žinoma, visų pirma tam būtinas šių sričių atstovų noras tai daryti“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Dažniausiai už kyšininkavimą ar papirkinėjimą baudžiama pinigine bauda. Ji skiriama 72 proc. nuteistų už papirkinėjimą ir 2,7 proc. – už kyšininkavimą.

Kas dešimtas nuteistasis (9 proc. atvejų) gauna laisvės apribojimo bausmę (pavyzdžiui, be teismo žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, naktimis ar savaitgaliais būti namie, užsiregistruoti darbo biržoje, kt.). Ji vidutiniškai trunka 6 mėnesius.

Laisvės atėmimo bausmę gauna 7 proc. nuteistųjų papirkinėjimo bylose ir 22 proc. – kyšininkavimo bylose. Tokia bausmė vidutiniškai trunka kiek daugiau nei pusantrų metų.

Tyrimo metu TILS išnagrinėjo 1427 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinamieji pripažinti kaltais, nuosprendžius iš 3141, atrinkto paprastąja atsitiktine atranka. TILS išanalizavo bylas pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnius – 225 str. (kyšininkavimas), 226 str. (tarpininko kyšininkavimas/prekyba poveikiu) ir 227 str. (papirkimas).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"