Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dauguma gyventojų sutinka, kad būtina didinti finansavimą krašto apsaugai

 
2016 02 01 11:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Apie 67 proc. Lietuvos gyventojų sutinka arba visiškai sutinka, kad yra būtina didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) šalies gyventojų apklausa.

Vienas iš dešimties respondentų šiuo klausimu apsispręsti negalėjo, dar apie 23 proc. gyventojų su tokia nuostata nesutinka, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Iš atliktos apklausos matome, jog didžioji dauguma piliečių supranta krašto apsaugos biudžeto didinimo svarbą, kolektyvinės gynybos įsipareigojimus kitiems Aljanso nariams“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuva nuosekliai didina finansavimą gynybai. Parlamentinės politinės partijos yra susitarusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai pasiekti iki 2020 metų. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 574 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. BVP.

KAM užsakyta apklausa taip pat parodė, kad apie 65 proc. šalies gyventojų palaikytų Lietuvos karių siuntimą į tarptautines operacijas, jeigu to prašytų NATO sąjungininkai. 26 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog į tarptautines operacijas karių siųsti nereikėtų. Dar 9 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi.

Atlikto tyrimo duomenimis, apie 81 proc. Lietuvos gyventojų palankiai arba visiškai palankiai vertina Lietuvos narystę NATO, o vienas iš dešimties – nepalankiai. Dar 9 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Apie 82 proc. šalies gyventojų pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje. 13 proc. respondentų tokiai nuostatai nepritaria, 5 proc. neturėjo nuomonės. 72 proc. apklaustųjų mano, kad NATO sąjungininkai turėtų atsiųsti daugiau karių ir karinės technikos į Lietuvą. Su tokiu teiginiu nesutinka apie 19 proc. gyventojų, 9 proc. neturėjo nuomonės.

„Labai džiugu, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi pozityvią nuomonę tiek apie Lietuvos kariuomenę, tiek apie šalies narystę NATO. Ypač daug optimizmo suteikia tai, kad mūsų sąjungininkai Lietuvos piliečių yra vertinami labai teigiamai. Mes netgi jaučiame labai stiprų gyventojų norą matyti dar didesnį mūsų partnerių įsitraukimą į Lietuvos saugumo stiprinimą“, – sakė J.Olekas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2015 metų gruodžio 5–16 dienomis atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1038 18–74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinė tyrimo duomenų paklaida neviršija 3 proc.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"