Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Darbo grupė: už likviduotinus statinius Kuršių nerijoje reikės atlyginti pinigais

 
2012 12 03 9:37
Darbo grupei vadovavęs Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas BNS yra sakęs, kad jeigu paaiškėtų, jog žmonės turtą įgijo su sąlyga, jog jis turi būti nugriautas, "kalbėti apie atlyginimą nederėtų"./LŽ archyvo nuotrauka
Darbo grupei vadovavęs Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas BNS yra sakęs, kad jeigu paaiškėtų, jog žmonės turtą įgijo su sąlyga, jog jis turi būti nugriautas, "kalbėti apie atlyginimą nederėtų"./LŽ archyvo nuotrauka

Darbo grupė, rengusi siūlymus, kaip valstybė turėtų atsiskaityti su savininkais, kurių pastatus numatoma griauti Kuršių nerijoje, pateikė išvadą, kad vienintelis galimas atsiskaitymas - pinigais pagal statinių rinkos vertę.

Tačiau kartu darbo grupė pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą institucijos gali pradėti tik po to, kai bus įsitikinta, ar savininkai likviduotinus statinius įsigijo teisėtai.

Pasak darbo grupės, būtina patikrinti, ar pastatai dabartiniams savininkams atiteko "laikantis teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir tai, ar privatizuojant statinius turėjo būti atsižvelgta į saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendimus dėl aplinką žalojančių statinių likvidavimo".

Darbo grupei vadovavęs Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas BNS yra sakęs, kad jeigu paaiškėtų, jog žmonės turtą įgijo su sąlyga, jog jis turi būti nugriautas, "kalbėti apie atlyginimą nederėtų".

Ministro pirmininko tarnybai pateiktoje darbo grupės pažymoje sakoma, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos suteikia reikiamą teisinį pagrindą Kuršių nerijos nacionaliniame parke esantiems aplinką žalojantiems statiniams, priklausantiems privatiems asmenims, likviduoti.

Birželio 6 dieną Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galimai neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatoma nugriauti penkis. Kitus statinius siūloma tobulinti.

Tarp planuojamų griauti pastatų nėra nė vieno Preilos botelio, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę "Sabonio klubas ir partneriai" per pusę metų nugriauti 14 neteisėtai pastatytų botelių, tačiau tai nepadaryta iki šiol.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"