Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dalia Grybauskaitė: padėsime Estijai

 
Praėjusių metų Spalio mėnesį Lietuvos prezidentė pirmą kartą susitiko su naujai išrinkta Estijos prezidente.
Praėjusių metų Spalio mėnesį Lietuvos prezidentė pirmą kartą susitiko su naujai išrinkta Estijos prezidente. Roberto Dačkaus nuotrauka

Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, prasidėjo Maidanas ir kiti sudėtingi procesai, o dabar sudėtingi iššūkiai laukia ir Estijos. Taip LRT radijui sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstybinis vizitas yra puiki proga aptarti Estijos pirmininkavimo prioritetus, kurie tikrai bus naudingi visai Europai (...), bei pasidalyti savo patirtimi. Esame pasirengę jiems padėti“, – pabrėžia šalies vadovė.

– Vykstate į Estiją valstybinio vizito, susitiksite su šalies vadovais. Kokius esminius klausimus ketinate aptarti?

– Tai valstybinis vizitas, kuris rodo mūsų tvirtus ryšius. Pirmiausia, nuo liepos 1 d. Estija pradeda pirmininkauti [Europos Sąjungos Tarybai – LRT.lt], todėl tai puiki proga aptarti Estijos pirmininkavimo prioritetus, kurie tikrai bus naudingi visai Europai (ir mūsų regionui, ir Lietuvai), bei pasidalyti savo patirtimi. Esame pasirengę jiems padėti.

Bus kalbama apie regioninį bendradarbiavimą, energetiką, tinklų sinchronizaciją, „Rail Balticą“, Astravo elektrinę. Tai mums artimiausia regiono šalis, tad kartu turime aptarti daugelį iššūkių.

– Kalbant apie pirmininkavimą ES Tarybai, gal ketinate duoti kokių nors konkrečių patarimų?

– Kiekvienas pirmininkavimas yra labai unikalus, priklauso nuo daugelio dalykų. Dienotvarkė, kuri yra nustatyta, tai ir vidaus rinkos, paslaugų integracija, ir digitalinė dienotvarkė. Žinoma, ji bus koreguojama. Svarbiausia būti atviriems galimiems pokyčiams, užtikrinti lankstumą, reakciją taip, kaip darėme ir mes.

Mūsų pirmininkavimo metu prasidėjo Maidanas, kiti sudėtingi dalykai pasaulyje. Estija, matyt, susidurs su sudėtingais iššūkiais, todėl esame pasirengę jiems padėti ir palaikyti.

– Tikriausiai viena svarbesnių temų yra saugumo klausimas. Kuo Estija mums svarbi kaip partnerė regiono saugumo kontekste?

– Estija, kaip ir Latvija bei Lenkija, mums labai svarbi, nes šis regionas yra rytinis NATO pasienis, todėl iššūkiai ir grėsmės – tos pačios. Tai – Rusijos ir Baltarusijos buvimas mūsų rytuose. Žinoma, ir militarizacija, kurią matome Kaliningrade, Baltarusijos teritorijos naudojimas įvairiems eksperimentiniams ir agresyviems žaidimams, nukreiptiems prieš Vakarus. Tarp jų – būsimos karinės pratybos.

Tai iššūkiai, kuriuos tikrai turėsime atremti kartu, taip pat ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui 2018 m. Iššūkiai ir bendra pozicija turės būti suderinta, kad galėtume, kaip iki šiol, pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

– Ar galite labiau detalizuoti tuos iššūkius?

– Bendros kryptys – pirmiausia regioninė Baltijos šalių oro gynyba. Mums būtina atnaujinti NATO gynybos planus – jie turi būti su konkrečiais priskirtais kariniais pajėgumais. Būtina Aljanse sukurti dar spartesnį sprendimų priėmimo procesą. Būtinos ir priemonės užkirsti kelią galimai Baltijos šalių izoliacijai konflikto atveju. Taigi tikslai yra vieši, bendri ir mes jų sieksime kartu.

– Tikriausiai vienas esminių aspektų yra kibernetinis saugumas?

– Be jokios abejonės. Kaip tik Estijoje yra NATO Kibernetinio saugumo kompetencijos centras ir Estija specializuojasi būtent šioje srityje. Taip, nekonvencinių ir kibernetinio, ir informacinio karo grėsmių išlieka, tuos požymius jaučiame ir dabar. Taigi būsimame NATO Tarybos viršūnių susitikime kitais metais šis klausimas taip pat bus vienas svarbiausių.

– Estija dažnai minima kaip viena technologiškai pažangiausių valstybių ES. Nuo to neatsilieka ir Lietuva. Ar, bendraudama su valstybių vadovais, paliesite inovacijų temą?

– Taip, nes vizito metu Vilniaus universitetas, VDU ir Talino universitetas pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Tai puiki galimybė bendradarbiauti mokslo ir tyrimų srityje. Šiuo metu Lietuvos ir Estijos mokslininkai kartu vykdo beveik 25 ES finansuojamus projektus. Svarbiausia, kad mes, abi prezidentės, atidarysime tarptautinę konferenciją „EuroDIG“, kurioje bus kalbama apie interneto saugumą, prieinamumo užtikrinimą, potencialų interneto naudojimą ekonomikai ir mokslo progresui.

Tai bus rimta konferencija, kokias ir mes turime savo regione – LOGIN ir kt. Tai bendradarbiavimas, bendra nauda. Mes, visos Baltijos šalys, tiek ES, tiek tarptautiniame kontekste esame vertinamos kaip inovatyvios, greitai besivystančios valstybės, kompetentingos ir konkurencingos šioje srityje.

Tas įvaizdis tikrai atspindi mūsų galimybes ir spartą inovacijų srityje. Tokią nišą matau ir Lietuvai. Manau, bendradarbiavimas naudingas tiek Lietuvai, tiek Estijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"