Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dalia Grybauskaitė: „Mes neprašome leidimo, mes vykdome savo valią būti nepriklausomiems“

 
2018 06 28 7:30
Asociatyvi iliustracija. Dalia Grybauskaitė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu./
Asociatyvi iliustracija. Dalia Grybauskaitė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu./ AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselyje ketvirtadienį pasirašomas politinis susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa reiškia galutinį Lietuvos žingsnį į visišką energetinę nepriklausomybę ir kartu integraciją į Europą, teigia prezidentė.

„Ėjome net devynerius metus į šį politinį susitarimą. Žinojome visada, kad sinchronizacija būtina, kad reikia atsijungti nuo to vadinamo sovietinio tinklo, nes jis buvo paskutinė girna ant kojų, kad Lietuva jau šimtmečio proga bent jau taptų pagaliau realiai ne tik ekonomiškai, bet ir energetiškai nepriklausoma“, – interviu LRT televizijai sakė Dalia Grybauskaitė.

Pasak jos, sėkmingai įgyvendintas sinchronizavimo projektas suteiks galimybę ir Lietuvos politikams išvengti nepageidaujamos įtakos.

„Tai bus paskutinis žingsnis, kad Lietuva būtų pilnai integruota į Europos Sąjungą, į kontinentinę Europą ir tas šantažo įrankis, kuris buvo ilgai naudojamas įtakoti mūsų politiką, pirkti mūsų politikus, politines partijas ir dalyvauti tiesiogiai politiniame gyvenime – tas įrankis jau neegzistuos“, – teigė prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, šiuo metu yra sutarta, kad sinchronizavimo procesas vyks per Lenkiją, tačiau greta dabartinės „LitPol Link“ jungties svarstomi ir rezervinės linijos variantai.

„Visiškai aišku, kad bus jungtis per Lenkiją, per dabar esančią liniją. Bet, kad užtikrinti saugumą ir ypač sumažinti eksploatacinius kaštus, bus aišku, kad mes mėginsime galvoti apie rezervines linijas ir tai galėtų būti du variantai, kurie dabar svarstomi – bet tam bus papildomi tyrimai. O dabar sprendimas yra jungtis per esamą vieną Lenkijos liniją ir tai padarysime“, – sakė prezidentė.

Prezidentė sakė, kad politinis susitarimas reiškia sinchronizavimo proceso pradžią, bet šis procesas neturėtų būti ilgas. Susitarime numatoma, kad jis turėtų būti užbaigtas iki 2025 metų. Numatyta ir galimybė pradiniams darbams dalį lėšų skirti iš dabartinės ES finansinės perspektyvos. Be to, su Baltarusija ir Rusija dėl tolimesnio bendradarbiavimo derėsis ne atskiros šalys, o Europos Komisija.

Prezidentė tikisi, kad bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sinchronizavimo klausimu bus sklandus.

„Mes neprašome leidimo, mes vykdome savo valią būti nepriklausomiems ir politiškai, ir ekonomiškai, ir energetiškai. Ir tą sprendimą padarėme ir jį vykdysime. Sąlygos, kuriomis ir atsijunginėsime, tai būtent ir įpareigota Europos Komisija derėtis, kad nenuskriausti mūsų kaimynų. Norėdami siekti savo laisvės ir nepriklausomybės energetikoje, jokiu būdu nenorime sudaryti sudėtingesnių sąlygų savo kaimynams, ypač Kaliningrado sričiai, Baltarusijai“, – sakė prezidentė.

Politinį susitarimą, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašys Lietuvos prezidentė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

Europos Vadovų Taryboje bus paliestas ir Europos Sąjungos biudžeto klausimas. Prezidentė sakė, kad Europos Komisijos pasiūlytam biudžetui nepritaria daugelis ES šalių.

Lietuva labiausiai kritikuoja planus šiame biudžete nenumatyti pinigų išmokų visiems ES žemdirbiams suvienodinimui ir mažinti šaliai skiriamas sanglaudos, kaimo plėtros lėšas.

Šalies vadovė abejojo, kad bendrijos šalims pavyks susitarti iki šių metų pabaigos.

„Žiūrėsime, ar ta skuba, kuri dabar siūloma, kad mėgintume susiderėti gruodžio mėnesį, ar ji įvyks“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Kol kas manau, kad mes toli iki susitarimo, na, o argumentų, kodėl mūsų netenkina tiek struktūrinių fondų, tiek žemės ūkio pasiūlymai, mes turime daug ir jie tikrai objektyvūs“, – pridūrė ji.

ES lyderiai taip pat mėgins išsklaidyti įtampą dėl nesutarimų, kaip pažaboti nelegalių migrantų atvykimą į Europą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"