Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Buvęs VMI vadovas – Darbo biržoje

 
2017 01 25 11:20
Dainoras Bradauskas: "Susidaro įspūdis, kad buvo priimami ne teisiniai, bet politiniai sprendimai. Su manimi niekas iš Finansų ministerijos vadovų nekalbėjo."
Dainoras Bradauskas: "Susidaro įspūdis, kad buvo priimami ne teisiniai, bet politiniai sprendimai. Su manimi niekas iš Finansų ministerijos vadovų nekalbėjo." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po Finansų ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo iš pareigų atleistas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Dainoras Bradauskas teigia, jog įsiregistravo Darbo biržoje ir rengiasi teisinei gynybai. Seime jau kyla iniciatyvos burti laikinąją tyrimo komisiją ir išsiaiškinti visą informaciją, susijusią su jo veikla bei atleidimo motyvais.

Apie D. Bradausko atleidimą iš pareigų naujasis finansų ministras Vilius Šapoka pranešė praėjusį penktadienį, sausio 20-ąją. Jis pristatė Finansų ministerijos sudarytos komisijos išvadas, kuriose, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija, konstatuojama, kad D. Bradauskas, vykdydamas tarnybines pareigas, ne darbo vietoje „sistemingai ir kryptingai“ susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus, taip pat – VMI atliktų ir atliekamų bendrovės „Vilniaus prekyba“ bei jos akcininkų kontrolės veiksmus. Komisijos išvadose pateikiama frazių iš minėtų pokalbių, kuriuose skamba nenorminė leksika.

Kalbėdamas su dienraščiu „Lietuvos žinios“ D. Bradauskas sakė, kad apie Finansų ministerijos pradėtą tyrimą ir nušalinimą nuo pareigų sužinojo sirgdamas iš žiniasklaidos pranešimų. Tokiu pat būdu viršininką pasiekė ir informacija apie atleidimą – esą tik tada, kai tyrimą aprašė spauda, jis buvęs supažindintas su parengtais dokumentais.

„Esu už viešumą, bet šiuo atveju susidaro įspūdis, kad buvo priimti ne teisiniai, o politiniai sprendimai. Kai gavau dokumentus, bandžiau patekti pas finansų ministrą V. Šapoką, tačiau jis tuo metu neva buvo užsiėmęs. Niekas iš Finansų ministerijos vadovų su manimi nekalbėjo – turbūt nedrįso pažiūrėti man į akis. Sprendimai buvo priimti už nugaros“, – tvirtino buvęs inspekcijos viršininkas.

Nujautė nemalonumus

D. Bradauskas stebėjosi, kad tyrimo, dėl kurio neteko darbo, pagrindu tapo prieš dvejus metus įrašyti jo pokalbiai. „Tuo metu, kai susitikinėjau su minėtu asmeniu (R. Kurlianskiu – aut.), kuris atstovavo vienai stambiausių medijos grupių, priklausančių koncernui „MG Baltic“, jų atžvilgiu nebuvo atliekami jokie kontrolės veiksmai. Juos pradėjome 2016 metais, kai jokie susitikimai nevyko“, – samprotavo D. Bradauskas.

Buvęs VMI vadovas tikino jautęs, kad įvykiai gali pasisukti jam nepalankia linkme. „Girdėjau kai kurių politikų išankstinių nuostatų jiems kalbant viešai – esą jeigu būtų buvę valdžioje, manęs nebūtų skyrę. Būta ir dabar vadovaujančių asmenų įvairių užuominų. Nujaučiau, kad kažkas gali atsitikti, bet tikrai nemaniau, jog tai bus daroma tokiais metodais. Galėjo pasikviesti, pasakyti, kad netinku, kad turėčiau užleisti vietą. Būčiau pagalvojęs apie tai. Bet žinodami mano charakterį ir principus, matyt, nedrįso to daryti“, – spėjo D. Bradauskas.

Pašnekovas atsisakė įvardyti, kas galbūt siekti jo atleidimo, tačiau užsiminė galėjęs būti daug kam neparankus, nes esą pastaruoju metu nebuvo nė vieno stambaus mokesčių mokėtojo, kurio nebūtų palietęs rizikos vertinimas. Šiuo metu D. Bradauskas konsultuojasi su teisininkais ir rengiasi bylinėtis. „Be to, sausio 24 dieną pasiskelbiau Darbo biržoje, laukiu pasiūlymų. Į valstybės tarnybą, kol neįrodysiu tiesos, kelias man yra užkirstas“, – sakė jis.

Šių metų pradžioje Finansų ministerija pranešė apie puikius biudžeto surinkimo rezultatus. Skelbiant duomenis, kad pernai valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 3,2 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau pajamų, akcentuota, jog valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas buvo viršytas 0,4 proc., ir tai yra 4,6 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau nei 2015-aisiais.

Kankurso dar nepaskelbė

Finansų ministerijos „Lietuvos žinioms“ pateiktais duomenimis, D. Bradauskas iš pareigų atleistas vėliau, nei skelbta viešai, – šį pirmadienį, sausio 23-iąją. Kada ir kaip bus parinktas naujas tarnybos viršininkas, ministerijos teigimu, dar neapsispręsta. „Greičiausiai bus skelbiamas konkursas pareigoms eiti, kaip vykdavo iki šiol“, – nurodė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė.

27 metus VMI dirbęs D. Bradauskas, pritaikius griežčiausią tarnybinę nuobaudą, šią instituciją paliko negavęs jokių išmokų. Finansų ministerija jo veiklos tyrimą pradėjo sausio 4-ąją, sulaukusi STT rašto „Dėl informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą“. Jame buvo nurodyta, kad teisėsaugininkai disponuoja informacija apie VMI viršininko galbūt padarytą korupcinio pobūdžio neteisėtą veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių.

Kelias savaites tyrimą vykdžiusi komisija konstatavo, kad D. Bradauskas nepiktnaudžiavo tarnyba, taip pat šiurkščiai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų. Tačiau, remiantis nuostata, kad VMI dėl jai keliamų tikslų yra institucija, „kuri turi atitikti ypač aukštus veiklos skaidrumo, objektyvumo, teisėtumo, patikimumo standartus“, buvo nutarta, kad inspekcijos viršininkas padarė šiurkščių tarnybinių nusižengimų – diskreditavo valstybės tarnybą ar atliko korupcinio pobūdžio veikos požymių turinčius veiksmus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Liberalų sąjūdžio atstovo Vitalijaus Gailiaus teigimu, vertinant teisiniu požiūriu, dėl D. Bradausko atleidimo metu taikytų priemonių proporcingumo buvo kilę klausimų, tačiau galimo prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgta. „Nesu detaliai susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvadomis, bet įstatymai numato galimybę kriminalinės žvalgybos duomenis, nenaudojamus baudžiamajam procesui, naudoti, atitinkamai išslaptinus, korupcinį atspalvį turintiems tarnybiniams pažeidimams tirti. Atsakomybę dėl šio atleidimo prisiėmė finansų ministras. Jeigu jis manė, kad tam užtenka duomenų, manau, pasielgė pagal įstatymą“, – kalbėjo politikas.

Vis dėlto V. Gailius, vertindamas D. Bradausko argumentus, esą jo nušalinimo galėjo siekti interesų grupės, neatmetė tikimybės, jog tokia situacija Lietuvoje galima. „Jokiu būdu nesakau, kad kas nors panašaus buvo šiuo atveju, bet apskritai politinė korupcija yra ta sritis, per kurią daroma įtaka, į atsakingas pareigas skiriami konkretūs asmenys ir, žinoma, prieš tai atleidžiami kiti žmonės. Pastarasis VMI vadovas taip pat buvo paskirtas, prieš tai nepratęsus jo pirmtako kadencijos“, – samprotavo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

Ragina atlikti tyrimą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija neketina pamiršti D. Bradausko istorijos. Jos narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas VMI vadovo nušalinimo istorijoje pateikiama tik dalinė tiesa, skatinanti įvairius samprotavimus.

Politikė žada siūlyti savo frakcijai kreiptis į premjerą Saulių Skvernelį, finansų ministrą V. Šapoką ir prašyti papildomų paaiškinimų. Vėliau, pasak jos, Seimas galėtų spręsti, ar šio klausimo neturėtų nagrinėti specialiai sudaryta laikinoji tyrimo komisija.

„Iš esmės visuomenė kol kas gavo tik pikantiškiausią informaciją, kas ir kokia leksika tarpusavyje bendrauja. Tai apie žmogų šį tą pasako, bet turbūt nėra pats svarbiausias dalykas, dėl ko buvo priimtas griežčiausias sprendimas. Žinoma, sąmokslo teorija, kad, pasikeitus Vyriausybei, naujoji valdžia „šluoja“ tam tikrų institucijų vadovus, visada labai patogi, tačiau tikrai manau, jog finansų ministras turėjo kuo paremti savo sprendimą. Klausimas, ar tik paviešinti D. Bradausko pokalbiai tapo lemiamu kriterijumi jį atleisti, ar „dirigavimų“, susitarimų, pavedimų iš šalies – nesvarbu, ar tai būtų verslo, ar politinė valdžia – nebuvo daugiau“, – aiškino ji.

Kita buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad Finansų ministerija turėtų aiškiai įvardyti D. Bradausko atleidimo motyvus. „Visuomenei galbūt nereikia žinoti smulkių šio įvykio detalių, bet ji privalo būti informuota, už kokį šiurkštų nusižengimą pareigūnas buvo atleistas iš tarnybos. Iš to, ką mačiau viešojoje erdvėje, tikrai negaliu pasakyti, kad Finansų ministerija pateikė pakankamai informacijos“, – pabrėžė politikė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"