Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Buvę žvalgybos vadovai įvertino garsiąją VSD pažymą

 
2018 05 09 9:55
Dalia Grybauskaitė./
Dalia Grybauskaitė./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kiekvienam Lietuvos piliečiui akivaizdu, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos paviešinimas susijęs su Eligijaus Masiulio ir Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo istorija, mano LRT.lt kalbintas buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus.  

Taip buvęs Lietuvos žvalgybos vadovas reagavo į pirmadienį paviešintą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) adresuotą VSD pažymą, kurioje atskleidžiama kaip koncernas „MG Baltic“ 2006–2017 m. laikotarpiu bandė sau naudinga linkme paveikti politikus, jų priimamus sprendimus, šalies institucijas, įsiterpti ir net mėginti daryti įtaką politinių partijų pirmininkų rinkimams.

Buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus.
Buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus.

Pažymoje, su kuria susipažino LRT.lt, pateikiamos ištraukos iš žurnalisto Tomo Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikais ir valstybės pareigūnais. VSD dokumente teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla, žurnalistas esą aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.

„Manau, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui yra akivaizdu, kad tai yra susiję su prezidentės ir E. Masiulio susirašinėjimo tema. Nežinau, ar bet kuris Lietuvos pilietis galvos kitaip“, – teigė M. Laurinkus, paklaustas, kodėl VSD pažyma dienos šviesą išvydo būtent dabar.

Šalies vadovė kirto atgal?

LRT primena, kad VSD pažyma apie „MG Baltic“ bandymus daryti įtaką politiniams procesams buvo paviešinta po neseniai kilusio skandalo, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės D. Grybauskaitės ir buvusio liberalų lyderio, šiuo metu korupciniais nusikaltimais įtariamo E. Masiulio susirašinėjimus, kuriuose esą šalies vadovė, su politiku aptarinėdama kandidatus į generalinio prokuroro pareigas, rašė, kad LNK žurnalistas T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Pati D. Grybauskaitė teigė negalinti patvirtinti iš elektroninio pašto tulpes@lrpk.lt siųstų laiškų autentiškumo, tačiau pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, tačiau atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.

Šių susirašinėjimų paviešinimą lydėjo kalbos apie apkaltą D. Grybauskaitei, tačiau, M. Laurinkaus teigimu, jau iš anksto buvo aišku, kad valdantieji to imtis neišdrįs, o po VSD pažymos apie „MG Baltic“ veiklą paviešinimo šalies vadovė tapo visiškai saugi.

2010–2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina LRT.lt akcentavo, kad žvalgybininkų surinktos informacijos paviešinimas yra be abejonės politinę potekstę turintis sprendimas

„Nebus čia jokių apkaltų, jokių tyrimų, nieko, bet daro papildomas pastangas, kad to tikrai nebūtų. Manau, kad pastangas daro visi, tai yra ir dalis žiniasklaidos, ir dalis politikų, kurie remia betarpiškai prezidentę. Daugybę jų yra. Aš matau tokias pastangas“, – komentavo M. Laurinkus.

2010–2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina LRT.lt akcentavo, kad žvalgybininkų surinktos informacijos paviešinimas yra be abejonės politinę potekstę turintis sprendimas, tačiau pašnekovas nenorėjo skubėti daryti išvados, kad tai galėjo būti D. Grybauskaitės žingsnis.

2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina.
2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina.

„Iš mano paranojinės pusės, tai pasakyčiau, kad visomis versijomis tikiu, kol nėra išaiškinta. Bet grįžkime į pradžią. Iš pradžių gaunama įslaptinta pažyma, paskui atsiranda noras ją išslaptinti. Koks yra noras išslaptinti? Vienareikšmiškai politinis, nes man sunku patikėti, kad pats VSD norėjo išslaptinti pažymą. [...] Lengviausia pasakyti, kad paviešinta buvo dėl E. Masiulio laiškų, bet tai galbūt būtų pigus variantas. Gali būti didesnių povandeninių srovių“, – tvirtino G. Grina.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad VSD pažymos paviešinimas galėjo būti ir NSGK, kuris atlieka parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams, dirbančių politikų žingsnis.

„Tyrimą dabar reguliuoja NSGK, kiek aš suprantu, tai tiesiogiai susieti, kad prezidentė norėjo, aš tikrai nedrįsčiau, nes išviešinimu gali būti ir daugiau suinteresuotų. Nepamirškime, kad komitete yra trys Tėvynės sąjungos žmonės“, – kalbėjo G. Grina.

Įžvelgė politikų atsakomybę

VSD pažymoje aprėpiamas daugiau negu 10 metų laikotarpis, kurio metu fiksuotas ne vienas atvejis, kai koncernas „MG Baltic“ bandė paveikti šalies politikus, jų ir valstybės institucijų sprendimus, o 2006 m. įkurta partija (galimai Liberalų sąjūdis) buvo pilnai verslininkų kontroliuojama politinė jėga.

Kodėl, turint tokią informaciją, nebuvo imtasi veiksmų, siekiant užkirsti „MG Baltic“ bandymams grubiai plėsti savo įtaką?

G. Grinos teigimu, atrodo, kad VSD užsiėmė tomis funkcijomis, kurios nepriklauso departamentui. Anot jo, susidaro įspūdis, kad VSD šiuo atveju ėmėsi policijos vaidmens.

Buvęs VSD vadovas M. Laurinkus teigė manantis, kad ši žvalgybos informacija buvusiems valstybės vadovams turėjo būti žinoma, tačiau, panašu, ši jiems neatrodė pavojinga. Anot jo, šiuo atveju reikėtų suprasti, kad „MG Baltic“ veikloje greičiausiai ilgą laiką nebuvo įžvelgiami nusikaltimai, taigi atsakomybė dėl verslininkų bandymų paveikti valdžios atstovų sprendimus krenta ant pečių patiems politikams.

„Nusikalstamas veiksmas yra ne tiek pačios įmonės. Ji gali užsiimti ir lobistine veikla, bet yra tie, kurie tai priima, kurie sutinka padėti – ar informaciją nutekinti iš kokios valstybinės institucijos, ar kyšį paimti – ir tai jau yra kitas klausimas. Kitaip sakant, yra politikai, kurie su tuo sutinka, o ne įmonės vadovai, kurie stengiasi plėsti įtaką, kurie stengiasi ir rinkiminėse kampanijose dalyvauti. Atsakomybė šiuo klausimu yra ne tiek jų, kiek kitos pusės“, – aiškino M. Laurinkus.

Prabilo apie grėsmę D. Jauniškiui

VSD pažymoje teigiama, kad apie „MG Baltic“ surinkta informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau, G. Grinos teigimu, atrodo, kad VSD užsiėmė tomis funkcijomis, kurios nepriklauso departamentui. Anot jo, susidaro įspūdis, kad VSD šiuo atveju ėmėsi policijos vaidmens.

„Kokios čia veikos yra inkriminuojamos? Ar čia yra nusikaltimai, ar čia nėra nusikaltimai? Žvalgybinė informacija skirta arba žvalgybai, arba politikams priimti politinius sprendimus. Renkama informacija ir po to įslaptinama, nes priimami sprendimai dėl leidimų asmenims dirbti su slapta informacija.

Jeigu yra nusikaltimai, tai turi būti nedelsiant informacija atiduota teisėsaugai. Ir man vadovaujant VSD, mes tą darydavome. Jeigu mes matome, kad yra kažkokių nusikalstamos veikos požymių, tai mes iš karto atiduodavome teisėsaugai, nes nusikaltimus tirti nėra VSD kompetencija“, – dėstė buvęs VSD vadovas.

G. Grina taip pat pažymėjo, kad VSD pažymos paviešinimas, artėjant politinės korupcijos bylai, kurioje įtarimai pareikšti „MG Baltic“, gali atsirūgti ir dabartiniam žvalgybos vadovui Dariui Jauniškiui.

„Jeigu tos grupės turi ryšių su Rusija ar kitomis priešiškomis valstybėmis, tada yra visiškai kita opera, kitas žaidimas. Jeigu Rusijos šitoje vietoje niekur nėra, o yra kažkokie tik piniginiai interesai, tai nežinau, ką čia VSD galėtų veikti. Turime FNTT, turime STT, jeigu susiję su korupcija, politikais, tai ką čia VSD dar turi veikti?“, – stebėjosi buvęs VSD vadovas.

G. Grina taip pat pažymėjo, kad VSD pažymos paviešinimas, artėjant politinės korupcijos bylai, kurioje įtarimai pareikšti „MG Baltic“, gali atsirūgti ir dabartiniam žvalgybos vadovui Dariui Jauniškiui.

„Manau, kad tokia grėsmė yra, nes paprastai lengviausia „nuiešminti“ visas problemas į VSD vadovą, juo labiau, kad dabartinė situacija yra pikantiška. [...] Kas gims politikų galvose, sunku pasakyti. Gal nuspręs, kad šitas vadovas jau padirbo ir viskas? Jį labai lengva bus atleisti“, – dėstė pašnekovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"