Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizavimo

 
2018 06 28 15:43
Dalia Grybauskaitė ir Jeanas Claude"as Junckeris.
Dalia Grybauskaitė ir Jeanas Claude'as Junckeris. Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Briuselyje ketvirtadienį pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto, kurį numatoma įgyvendinti iki 2025 metų.

Susitarimą, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris.

EK pirmininkas J. C. Junckeris teigia, kad Komisija nuo pat kadencijos pradžios yra įsipareigojusi visiškai integruoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus į likusios Europos tinklą.

„Tai – mūsų pareiga ir yra būtina Baltijos valstybėms ir Sąjungai. Ką tik pasirašėme susitarimą, kurį stengėmės pasiekti. Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 metų“, – pranešime cituojamas J.-C. Junkeris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje teigė, kad sinchronizacijos projektas yra paskutinis žingsnis į visišką Lietuvos ekonominį ir politinį savarankiškumą.

„Tai būtų tas paskutinis taškas kelyje į visišką savarankiškumą, o tai reiškia ne tik energetiką, ne tik ekonominį savarankiškumą. Visada Lietuvai, žinant, kad mūsų kaimynė naudojo energetiką kaip politinio šantažo įrankį, tai reikš ir visišką politinį savarankiškumą. Viskas priklausys nuo to, kaip mūsų politikai ir mūsų ateities išrinkti politikai dirbs, naudosis tuo instrumentu ir kiek jie bus patys savarankiški. Tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, už derybas su Rusija dėl atsijungimo nuo posovietinės sistemos bus atsakinga Europos Komisija.

„Tai bus daugiau techninės derybos. Sugebėjome įrašyti į susitarimą įgaliojimą Europos Komisijai, kad ji derėtųsi dėl šio projekto ir tai reiškia, kad derybos bus techninio pobūdžio“, – teigė prezidentė.

Prezidentūros teigimu, aukščiausio lygio politinis susitarimas leis nedelsiant pradėti sinchronizacijos darbus, o šis sprendimas vainikuoja nuoseklias 9 metų Lietuvos pastangas. Visos penkios sutarties šalys taip pat sutaria, kad sinchronizacija bus vykdoma per Lenkiją. Numatomas aiškus darbų tvarkaraštis ir konkreti jų pabaiga 2025 metais. Tai leis pasinaudoti dar šios ES finansinės perspektyvos lėšomis įgyvendinant projektą.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas susitarimo pasirašymo išvakarėse teigė, kad „ sinchronizavimasis bus per Lenkiją, naudojant „LitPol Link“ pirmąją liniją plius pridedant papildomus dalykus, kaip rezervinė jungtis, kondensatoriai ir kiti techniniai sprendimai“.

Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešimo, politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis. Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą.

Projekto techninėse studijose buvo nagrinėti trys sinchronizavimo variantai: viena jau veikianti arba dvi jungtys su Lenkija, dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Lietuva ir Lenkija laikėsi nuomonės, kad pakanka vienos dabartinės 1000 megavatų dvigrandės jungties „LitPol Link“, tačiau Estija ir Latvija siekė, kad būtų nutiesta antroji jungtis.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"