Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Biurokratų mažėja vėžlio žingsniais

 
2017 08 21 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nuo metų pradžios aptirpo viešajame sektoriuje dirbančių statutinių ir valstybės tarnautojų skaičius. Valdantieji suskubo trimituoti apie savo nuopelnus mažinant biurokratų armiją, tačiau opozicijos atstovai pokyčius vertina atsargiai.

Kaip rodo Valstybės tarnybos departamento (VTD) duomenys, nuo šių metų sausio iki rugpjūčio valstybės tarnyboje faktiškai dirbančių asmenų skaičius sumažėjo beveik 500 – nuo 54 704 iki 54 210. Tačiau toks pagerėjimas yra tolimas nuo geriausio pastarųjų septynerių metų rezultato, kai 2011-aisiais statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų, darbuotojų, politinio pasitikėjimo darbuotojų, įstaigų vadovų buvo 53 407.

Savivaldybės pučiasi

Kaip sakė VTD vyriausioji specialistė Lina Biekštaitė, darbuotojų skaičiaus mažėjimas valstybės tarnyboje nėra vienadienis reiškinys. Iki 2008 metų valstybės tarnautojų – statutinių (dirbančių policijoje, priešgaisrinėje tarnyboje, muitinėje ir kt.) ir civilių (dirbančių valstybės ir savivaldybių įstaigose) – gana sparčiai daugėjo. Štai 2005 metais Lietuvoje buvo 44 749 tarnautojai, o 2008-aisiais – jau 52 395. „Valstybės tarnybos augimą sustabdė ekonomikos krizė, po jos tarnautojų skaičius stabilizavosi ir toliau po truputį mažėjo“, – aiškino ji.

Anot L. Biekštaitės, pastaruoju metu ypač sumažėjo vadinamųjų civilių valstybės tarnautojų, pirmiausia – Vyriausybės reguliavimo srities įstaigose. Tam galėjo turėti įtakos premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos priimtas sprendimas rengiantis viešojo sektoriaus pertvarkai griežtai riboti naujai skelbiamus konkursus, t. y. skelbti juos tik esant būtinybei. „O štai savivaldybių įstaigose tarnautojų nors ir neženkliai, bet padaugėjo“, – pažymėjo VTD specialistė.

Civilinėje valstybės tarnyboje daugiausia tarnautojų – beveik 50 proc. – atleidžiama savo noru. Kiti – dėl pareigybės naikinimo, pasibaigus kadencijai, pakaitinio tarnautojo priėmimo laikui ar sukakus pensiniam amžiui. „Iš valstybės tarnybą paliekančiųjų savo noru 70 proc. sudaro žmonės iki 40 metų. Tiesa, tarp priimtųjų į valstybės tarnybą taip pat daugiausia šios amžiaus grupės žmonių“, – komentavo L. Biekštaitė.

Gyventojų mažėja sparčiau nei valdininkų

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio teigimu, laikas parodys, ar biurokratinio aparato darbuotojų skaičiaus mažėjimas yra momentinis ar tai pastovi tendencija. Anot jo, mūsų valdžios aparatas yra pernelyg išsipūtęs. „Vienareikšmiškai turime problemą: gyventojų yra sumažėję, bet juos aptarnaujančių valstybės tarnyboje dirbančių žmonių nemažėja. Logiška, kad jeigu norime siekti optimalesnio valstybės administravimo, paslaugas teikiančiųjų skaičius turi prisitaikyti prie paslaugų gavėjų skaičiaus pokyčių“, – aiškino parlamentaras.

Kartu P. Urbšys tikino, kad fiksuojamas darbuotojų skaičiaus valstybės tarnyboje mažėjimas vienareikšmiškai yra ir šios valdžios nuopelnas. Esą dabartinės Vyriausybės principingumas lemia tai, kad į šią įsisenėjusią problemą žiūrima kitaip nei anksčiau. „Pasakyti, kad tai yra savaiminis procesas, būtų neteisinga. Kiek žinome, biurokratinis aparatas yra labai inertiškas, savaime jis niekada nemažėja, o tik yra linkęs didėti. Todėl manyčiau, kad tas mažėjimas yra Vyriausybės pozicijos išraiška. Premjeras labai ryžtingai laikosi pozicijos, kad reikia taupiau naudoti administravimo lėšas, kiek galima labiau optimizuoti administracinį aparatą. Iš to išplaukia „pokyčių krepšelis“, struktūriniai pakeitimai, apie kuriuos girdime vienose ar kitose valstybės administravimo srityse“, – kalbėjo jis.

P. Urbšio nuomone, optimizuojant valstybės tarnybą svarbu rasti aukso vidurį. Viena vertus, drastiškai sumažinus darbuotojų skaičių galima sutaupyti viešajam administravimui skiriamų pinigų. Tačiau iš kitos pusės gali nukentėti tiekiamų viešųjų paslaugų kokybė. „Kas iš to, jei tarsi sumažiname valdininkų, institucijai tarsi patogu, bet ar nuo to tampa patogu žmogui? Būtų geriausia, kad ta paslauga netoltų nuo žmogaus. Pertvarkos, kurios daromos valstybės tarnyboje mažinant valdininkų skaičių, turėtų vadovautis gyventojų poreikiais“, – pabrėžė jis.

Ingrida Šimonytė: "Biurokratija visada linkusi didėti ir kaupti kuo daugiau išteklių. Tai įveikti reikia stiprios valios ir labai daug dėmesio."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Ingrida Šimonytė: "Biurokratija visada linkusi didėti ir kaupti kuo daugiau išteklių. Tai įveikti reikia stiprios valios ir labai daug dėmesio."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nėra politinės lyderystės

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad valstybės tarnyboje yra daug neužimtų etatų, o tai rodo, jog žmonės ją palieka, pavyzdžiui, dėl mažų atlyginimų. Komentuodama minėtą sumažėjimą parlamentarė sakė, kad „susitraukimas“ yra per mažas ir nebūtų galima daryti kokių nors apibendrinimų.

Vyriausybė planuoja, kad po įvykdytos valstybės tarnybos reformos gerokai sumažės joje dirbančių žmonių skaičius. Tačiau, pasak Seimo narės, svarbu ne tai, koks yra valdininkų skaičius, bet kiek valstybei kainuoja juos išlaikyti. „Tarkime, jei valstybės tarnautojų sumažėja, o padidėja žmonių kitose kvazibiudžetinėse institucijose, pavyzdžiui, viešosiose įstaigose ar kitur, gali būti, kad realiai mokesčių mokėtojams dar ir brangiau kainuos išlaikyti tokį valstybės aparatą, nei jei ministerijose būtų „sunorminti ir suskaičiuoti“ valstybės tarnautojai“, – aiškino I. Šimonytė.

Taip pat ji kritikavo Vyriausybės ketinimus pirmiausia siūlyti reformą, o tik kitais metais peržiūrėti funkcijas. „Logika sakytų, kad reikėtų daryti priešingai. Pirmiausia –peržiūrėti, kur sunaudojama daugiausia resursų. Paskui galima galvoti apie tai, kad vieną funkciją gali atlikti kas nors kitas, ką galima sujungti, optimizuoti. Tik tuomet nustatyti, kiek žmonių tą darbą turi padaryti“, – įsitikinusi Seimo Audito komiteto vadovė.

Nors visos pastarosios Vyriausybės kėlė sau tikslą mažinti biurokratinį aparatą, esmingų pokyčių pasiekti nepavyko. Vis dėlto I. Šimonytė sakė, kad konservatorių valdymo laikotarpiu įvyko teigiamų pasikeitimų. Tai esą lėmė, kad, krizės metu sumažėjus turimiems finansiniams resursams ir esant būtinybei veržtis diržus, pirmiausia nusitaikyta į valstybės tarnybą. „Kai tik spyruoklė atsileidžia, atsipalaiduojama. Žmonių, kurie nagrinėja biurokratiją kaip mokslo objektą, išvados yra labai paprastos: biurokratija visada yra linkusi didėti ir kaupti kuo daugiau išteklių. Kova dėl biudžeto, daugiau pinigų, gaila, bet yra natūrali biurokratijos būsena. Tai įveikti reikia stiprios valios ir labai daug dėmesio. Man atrodo, kad viena didžiausių problemų yra ta, kad valstybės tarnyba ir visas administravimas yra Vidaus reikalų ministerijoje, kuriai tam nepakanka dėmesio“, – pabrėžė politikė.

Pasinaudoja kiekviena proga

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo manymu, siekiant optimizuoti valstybės tarnybą tam tikras rodiklis galėtų būti situacija prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais. Anot jo, tuomet, neskaičiuojant statutinių pareigūnų, buvo 19 tūkst. valstybės tarnautojų (dabar statutinių valstybės tarnautojų yra daugiau kaip 6,5 tūkst., o karjeros valstybės tarnautojų yra per 27 tūkst.). „Sutinku, kad po įstojimo į ES pareikalauta vykdyti naujas funkcijas. Tačiau manęs neįtikina, kad tam reikia tūkstančių naujų „kareivių“. Manau, kad atskaitos taškas turėtų būti tai, kaip anksčiau tvarkėmės, žiūrėti, kiek funkcijų realiai reikia vykdyti įstojus į ES, kiek tam reikia darbuotojų“, – kritikavo jis.

E. Gentvilas taip pat priminė blogą patirtį, kai prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 metų antrąjį pusmetį į valdiškas įstaigas buvo priimta nemažai naujų darbuotojų ir žadėta, kad vėliau jų skaičius kaip ankstesnis. „O kai reikėjo jų sumažinti pasibaigus pirmininkavimui, tai padaryta minimaliai. Kiekviena proga pasinaudojama išplėsti valstybės tarnybos darbuotojų skaičių“, – pabrėžė parlamentaras.

Mažinant biurokratinį aparatą, E. Gentvilo nuomone, reikia pradėti nuo funkcijų peržiūros, įvertinti, ar ne per daug valstybės reguliavimo tam tikrose srityse. „Turėtų būti vertinama, ar funkcijos yra reikalingos, ar valstybė turi išlaikyti darbuotojus toms funkcijoms vykdyti. Gal galima jų vykdymą atiduoti į privatų sektorių? Pavyzdžiui, asociacija „Linava“ vykdo kai kurių sunkvežimių ženklų išdavimą, jį anksčiau vykdė Susisiekimo ministerija ir valstybės tarnautojai. Dabar „Linava“ iš vadinamųjų autotransportininkų susirenka narystės mokesčius ir sėkmingai vykdo šią viešąją valstybės funkciją“, – pavyzdį nurodė parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"