Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Biudžetininkų kišenes pučia pažadai

 
2017 08 29 11:50
Romas Lazutka: “Biudžetininkų atlyginimų, kaip ir kitos panašios problemos, susijusios su mokesčių surinkimu."
Romas Lazutka: “Biudžetininkų atlyginimų, kaip ir kitos panašios problemos, susijusios su mokesčių surinkimu." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso pastangos išjudinti biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų įšalą gali būti nerezultatyvios. Politiko entuziazmą tramdo biudžeto galimybes primindami ekonomistai. Jie ragina pirmiausia imtis pribrendusių reformų.

Seimo SRDK pirmininkas įsitikinęs, kad didinti bazinį dydį, kuris taikomas skaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, pribrendo jau seniai. „Visus prieš krizę buvusius ekonomikos rodiklius pasiekėme ir viršijome dar 2015 metais. O bazinis atlyginimo dydis nepakito“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Sysas. Minėtą dydį jis siūlo didinti nuo 130,5 euro iki 142 eurų. Toks pokytis turėtų įtakos 300 tūkst. biudžetinio sektoriaus darbuotojų – nuo paprastų tarnautojų iki Seimo narių.

Socialdemokrato skaičiavimais, bazinio dydžio pakėlimas biudžetui atsieitų apie 250 mln. eurų. Vyriausybė gegužę svarstė pasiūlymą šį dydį didinti iki 132 eurų.

Gėda prieš žmones

A. Syso žodžiais, jeigu gerbiame biudžetiniame sektoriuje dirbančius žmones bei jų atliekamą darbą, už jį reikia ir mokėti. „Aštuonerius metus apie tai kalbu. Viskam randame pinigų, tik ne darbo užmokesčiui didinti. Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – teigė SRDK vadovas. Jis priminė, kad kartu socialdemokratai siūlė ir kai kuriuos mokesčių, galinčių padėti papildyti biudžetą, pakeitimus. „Skelbiame, kad kovojame su socialine atskirtimi, tačiau kartu nuo „Sodros“ mokesčių atleidžiame pačius turtingiausius. Einant tokiu keliu atskirtis tik didės“, – pažymėjo socialdemokratas. Jis sakė nenorįs prognozuoti, ar pavyks įgyvendinti užmojus 11,5 euro padidinti bazinį algos dydį. „Man paprasčiausiai gėda prieš žmones. Todėl ir ėmiausi iniciatyvos, nes kiti politikai tik kalba, bet nieko nedaro“, – teigė A. Sysas. Tarp praėjusią savaitę socialdemokratų pateiktų mokestinių pasiūlymų numatytas vadinamųjų vaiko pinigų didinimas, progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas, nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai.

A. Syso iniciatyvą gyrė Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė. „Lauksime, ką pasakys Seimas ir Vyriausybė. Žinoma, reikia atsižvelgti į biudžeto realybes“, – sakė ji. I. Petraitienės žodžiais, biudžetininkai neprašo didinti atlyginimų, jie tik nori, kad būtų grąžinti per krizę nurėžti pinigai. „Kaip gyventi jauniems specialistams, neturintiems priedo už stažą, negaunantiems priemokų?“ – klausė profsąjungų lyderė.

Yra kitų įsipareigojimų

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno, dėl A. Syso pasiūlymo pirmiausia žodį turės tarti Vyriausybė. „Siūlomas nemažas didinimas, abejoju, ar tokia pinigų suma biudžete gali būti rasta. Jau keliasdešimt milijonų yra reikšminga suma“, – „Lietuvos žinioms“ sakė komiteto vadovas.

Socialdemokratų pateiktus pasiūlymus jis vadino labiau politiniais nei realiai įgyvendinamais. Žinoma, juos svarstysime, skaičiuosime, klausime Vyriausybės, gal ir galima kokį kompromisinį variantą rasti“, – teigė S. Jakeliūnas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad nors ekonomika pastaraisiais metais auga, bet yra „dalykų, kurie nepagerėjo“. Tarp tokių – ir nemažėjančios „Sodros“ skolos, valstybės skolos tvarkymo išlaidos. „Gynybai (tai, be abejo svarbu) 2012 metais buvo skirta apie 300 mln. eurų, kitų metų planuojamos išlaidos – 900 mln. eurų. Visa tai – prioritetinės sritys. Panašias milijonines sumas skirti dar ir kitoms sritims paprasčiausiai neįmanoma“, – teigė BFK pirmininkas. Jis svarstė, kad „teorinės galimybės“ didinti kitas išlaidas galėtų atsirasti 2019–2020 metais. „Žinoma, su sąlyga, kad tos sritys – valstybės tarnyba, švietimas, sveikatos apsauga – bus pertvarkytos. Negalima iškart skirti pinigų ir aiškinti, kad bus didinami atlyginimai. Be pertvarkos nieko nebus“, – pabrėžė S. Jakeliūnas.

Užburtas ratas

Ekonomisto, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos nuomone, be mokesčių sistemos pertvarkos tikėtis didesnių pokyčių nerealu. „Biudžetininkų atlyginimų, kaip ir kitos panašios problemos susijusios su mokesčių surinkimu. Čia sena Lietuvos problema – vieni sumoka daug mokesčių, kiti – labai mažai arba visai jų išvengia. Todėl mokesčių valstybė surenka mažai. Natūralu, kad tiems, kurie moka mokesčius, jie yra dideli, o iš biudžeto gaunamos algos – mažos. Susidaro toks užburtas ratas. Todėl būtina mokesčius reformuoti ir stengtis juos surinkti“, – teigė ekonomistas. Kaip pavyzdį jis įvardijo Estiją, kurioje surenkama 35 proc. mokesčių, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Lietuva mokesčių surenka 30 proc. BVP. Tai tie 5 proc. virsta didžiulėmis sumomis, pagal mūsų ekonomiką – apie 2 mlrd. eurų“, – atkreipė dėmesį R. Lazutka. Ir kol toks „Achilo kulnas“, eksperto žodžiais, Lietuvoje egzistuos, pinigų trūks visur ir viskam.

Jeigu Seimas sutiktų, kad bazinis algos dydis augtų iki 142 eurų, Seimo pirmininkui bei premjerui atlyginimas išaugų beveik 300 eurų – iki 3663 eurų iki mokesčių, postų neturinčiam Seimo nariui – 220 eurų – iki 2754 eurų, ministrui – 275 eurais – iki 3379 eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"