Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Bičiulių skyrybos: netektis ar apsivalymas

 
2017 10 21 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nei elitinio dešimtuko atsikračiusiems socialdemokratams, nei „maištininkams“ neprognozuojama šviesi politinė ateitis.

Precedento neturintis atvejis mūsų šalies politikos istorijoje: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atsikratė dešimties iš septyniolikos parlamento narių, tarp kurių – du buvę premjerai ir LSDP pirmininkai, trys buvę ir vienas esamas ministras. Visuomenė, regis, sutrikusi ne mažiau negu patys esami ir jau buvę socialdemokratai – kai kuriose nuomonių apklausose didelių pokyčių kol kas nematyti.

Naujasis LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas laimėjo mūšį – maištas numalšintas. Tačiau ar jis laimėjo karą?

Trijų netektis – skaudi

„Maištininkai“ pasivadino Socialdemokratų darbo frakcija. Darbo, nes joje yra „darbiečių“. Tačiau kodėl pavadinime figūruoja žodis „socialdemokratų“, jeigu jų frakcijoje – nė vieno?

Ko gero, iš viso dešimtuko mažiausiai prarado partinio bilieto atsisakęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Juolab kad jis nelabai tapatino savo karjeros su LSDP, o ir patys socialdemokratai nelabai jį laikė savu. Geriausiu praėjusios kadencijos ministru tituluotam L. Linkevičiui socialdemokratų vadovybė pastarųjų Seimo rinkimų sąraše buvo skyrusi vos 34 vietą. Tik dėl asmeninio populiarumo ir autoriteto jis pateko į Seimą.

Ministru L. Linkevičius tapo ne tiek partijos, kiek prezidentės valia. Tad niekas nesistebėjo, kai jis iškart po LSDP tarybos sprendimo trauktis iš valdančiosios koalicijos tiesiog paliko partiją.

LSDP neteko vieno populiariausių savo narių, L. Linkevičius neprarado nieko. Jei norės kandidatuoti į Seimą, galės pats išsikelti. O jeigu jam kiltų noras varžytis dėl prezidento posto, nepartiškumas greičiausiai būtų net pranašumas.

Kyla klausimas, kas partijoje užims jos buvusio pirmininko ir buvusio premjero Gedimino Kirkilo poziciją. Tokių patyrusių, politiškai raštingų, strategiškai mąstančių asmenybių tarp socialdemokratų nedaug. Politologo, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docento dr. Vincento Vobolevičiaus nuomone, tokio politiko kaip G. Kirkilas patirtis, ryšiai, retoriniai gebėjimai duotų naudos bet kuriai partijai. O jei pagaliau pasitvirtintų žinios apie europarlamentaro Zigmanto Balčyčio būsimą tarptautinę karjerą, G. Kirkilui pasisektų – jis išvyktų į Briuselį.

Ant kito buvusio LSDP pirmininko, skirtingu metu ėjusio premjero, finansų ir susisiekimo ministrų pareigas, Algirdo Butkevičiaus socialdemokratai pyksta ir dėl pralaimėtų rinkimų, ir dėl partijos masių ignoravimo. Vis dėlto nė vienas kitas socialdemokratas, net prezidentas Algirdas Brazauskas, nebuvo pasiekęs tokių reitingų viršūnių kaip A. Butkevičius. Jo teigiamų vertinimų pikas siekė 67,3 proc., A. Brazausko – 66,1 procento.

„Maištininkams“ ir palankumą partijos lyderiui pademonstravusiems socialdemokratams tenka nutraukti formalius ryšius Seime.

A. Butkevičius buvo iš tų vienetinių politikų, kuriuos gyventojai daug metų rinkdavo į Seimą vienmandatėje apygardoje. Vilkaviškio rinkėjų nuo pat 1996 metų mylėtą politiką tik pernai nubloškė „valstiečių“ uraganas.

Politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Liutauro Gudžinsko, netrukus ketinančio prisidėti prie LSDP, vertinimu, minėtų trijų politikų netektis, jau vien vertinant tai, kiek rinkėjai atidavė jiems pirmumo taškų, atvėrė tuštumą, kurią reikės užpildyti. L. Gudžinskas priminė ir tai, kad A. Butkevičius buvo pirmas partijos pirmininkas ne iš Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) atstovų, o daugelis kitų „maištininkų“ – buvę A. Brazausko aplinkos LDDP nariai. Taigi šis flangas traukiasi.

Kai kam laikas į politinę pensiją

Vis dėlto nemažai „maištininkų“, galima sakyti, yra pasibaigusios eros politikai. Seimo vicepirmininke prieš pusmetį išrinkta Irena Šiaulienė parlamente dirba nuo 1992 metų. Tai jau septinta jos kadencija, bet į Seimą vis patenka tik pagal sąrašą. I. Šiaulienė, atėjusi į Seimą su LDDP, vadovavo ir frakcijai, ir komitetams, tačiau negarsėjo kaip įžvalgi strategė. Greičiau buvo frakcijos administratorė nei lyderė.

Juozas Bernatonis į Seimą išrinktas šeštąkart, irgi – vis pagal sąrašą. Jis dirbo A. Brazausko, kaip prezidento, vėliau – kaip premjero, patarėju, A. Brazausko Vyriausybėje ėjo vidaus reikalų, A. Butkevičiaus – teisingumo ministro pareigas, buvo ambasadoriumi Estijoje ir Armėnijoje. Socialdemokratų šaškių stumdytoju kadaise vadintas J. Bernatonis strategavo partijos kadrų politiką ir kitus jos sprendimus. Bet nemažai metų jis buvo daugiau pasyvus replikuotojas nei LSDP politikos formuotojas.

Rimantė Šalaševičiūtė nėra partijos veteranė, ji LSDP narė nuo 2001 metų. Seime – antrą kadenciją, abu sykius išrinkta pagal sąrašą. A. Butkevičiaus Vyriausybėje dirbo sveikatos apsaugos ministre, bet po pusantrų metų buvo priversta atsistatydinti, mat prisipažino, kad kadaise sergant artimiesiems davė medikams kyšį. Dalis socialdemokratų tuomet neslėpė, jog ši sena istorija – tik pretekstas atimti iš R. Šalaševičiūtės postą, nes partijos vadovybė nebuvo patenkinta jos darbu. Prieš tapdama Seimo nare R. Šalaševičiūtė dirbo Seimo kontroliere, paskui – vaiko teisių apsaugos kontroliere.

Šiems trims į septintą dešimtį įžengusiems asmenims, kai kurių jų bičiulių prognozėmis, ši Seimo kadencija bet kokiu atveju turėtų būti paskutinė.

Dar keturi „maištininkai“ galėtų tęsti politinę karjerą. Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius į Seimą yra išrinktas ketvirtą sykį, kaskart – vienmandatėje Jonavos apygardoje. Tai jam teikia vilties ir ateityje pelnyti rinkėjų palankumą, bet jau be socialdemokratų paramos.

Vienintelis išmestas iš partijos, kitiems devyniems pasitraukus iš jos patiems, yra 75-erių Antanas Vinkus. Dabartinė kadencija Seime jam pirma. Kita vertus, A. Vinkus dirbo sveikatos apsaugos ministru tiek sovietmečiu, tiek atkūrus nepriklausomybę, taip pat – Nidos meru, premjero A. Butkevičiaus patarėju, ambasadoriumi Estijoje, Latvijoje, Rusijoje. Bet dar nuo sovietmečio jis labiau žinomas ne kaip politikas, o kaip įtakingas medikas, daug metų vadovavęs didžiausioms šalies gydymo įstaigoms ir niekada neatsisakydavęs tarpininkauti medicinos pagalbos klausimais. Charizmatiškas medikas, jei tik panorėtų, matyt, vėl galėtų būti išrinktas vienmandatėje apygardoje ir be socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos pagalbos.

Artūras Skardžius į Seimą pirmąkart išrinktas 2000 metais su Artūro Paulausko „Naująja sąjunga“ (socialliberalais). Šiuo metu parlamentinė komisija tiria galimą jo privačių ir viešųjų interesų konfliktą. Tai gali pakenkti tolesnei A. Skardžiaus politinei karjerai labiau negu narystės partijoje praradimas.

Vienintelis „jaunuolis“ tarp brandaus amžiaus „maištininkų“ – 42-ejų Andrius Palionis. Socialdemokratų indėlis jo politinėje karjeroje nedidelis: į ankstesnės kadencijos Seimą A. Palionis pateko kaip pats išsikėlęs kandidatas, per pastaruosius Seimo rinkimus buvo išrinktas jau kaip socialdemokratų kandidatas, bet mandatą sugebėjo laimėti vienmandatėje apygardoje. A. Palionis galėtų toliau siekti politinės karjeros kaip „vienišius“.

Tiesa, ne vienas „maištininkų“ tikėjosi po dvejų metų, kaip tik rengiantis naujiems Seimo rinkimams, lengvai grįžti į partiją. Tačiau LSDP lyderis G. Paluckas aiškiai pasakė: norėti grįžti ir būti priimtam – skirtingi dalykai.

Nauja politinė jėga LSDP pakenktų

Kiek pati LSDP nukentės dėl to, kad neteko elitinio partijos dešimtuko, priklausys, koks bus tolesnis įvykių scenarijus. L. Gudžinskas vardijo variantus: „Atskilusieji gali kurti naują politinę jėgą. Gali saistytis su „valstiečiais“. Gali pasitraukti iš politikos. Gali dalyvauti rinkimuose individualiai.“

Anot politologo, jei „maištininkai“ steigtų naują politinę jėgą, LSDP nuostoliai būtų didesni. „Atskilėlių politinės karjeros apogėjus jau praeityje, tad skardis naujai politinei jėgai kurti gali būti per aukštas. Ir ligšiolinių atskilėlių istorija rodo, kad jie nepatraukdavo daug žmonių. Tačiau šiek tiek politikų ir rinkėjų iš partijos atimdavo“, – kalbėjo jis.

Sprendžiant iš sociologinių apklausų duomenų, pagrindo panikuoti, atrodo, nėra. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys priminė, kad tiek A. Butkevičius, tiek G. Kirkilas, kai ėjo premjero pareigas, buvo pasiekę labai aukštus reitingus, bet šias pareigas paliko turėdami daugiau neigiamų nei teigiamų vertinimų, kaip, beje, ir R. Šalaševičiūtė ar J. Bernatonis. Taigi, vertinant iš reitingų taško, galima sakyti, „maištininkai“ yra labiau neigiami personažai.

L. Gudžinsko įsitikinimu, permainos partijoje atveria galimybę formuoti naują programą, naują kryptį, atsakyti į priekaištus, kad socialdemokratai nėra tikri socialdemokratai, ir taip pritraukti naujų rinkėjų. Iki šiol socialdemokratai nebuvo labai populiarūs tarp miestų gyventojų, labiau išsilavinusių žmonių.

Tačiau, V. Vobolevičiaus nuomone, ilguoju laikotarpiu partijai atsilieps, kad prarado tuos, kurie sakydavo, jog laisva rinka – ne priešas. „Socialdemokratai ėmėsi rizikingos strategijos. Lietuva – maža atviros ekonomikos valstybė. Šalis turi būti konkurencinga, o konkurencingumas kapitalo akyse susijęs tikrai ne su socialdemokratinėmis reformomis, nes kapitalas juda, jis gali išeiti ar neateiti. Jei socialdemokratai imsis iki galo įgyvendinti savo strategiją, jie, ko gero, sukels kritikos sau bangą. Tada reitingai gali ir nepakilti“, – modeliavo politologas.

Revoliucijos pavojingos

Akivaizdu, kad nei viena, nei kita šalis nebuvo suplanavusi bent kelių ėjimų į priekį. Anot V. Vobolevičiaus, klausdamas partijos skyrių nuomonės apie LSDP ateitį valdančiojoje koalicijoje, G. Paluckas žaidė nepralaimimą žaidimą. Tačiau jis nesumodeliavo, kaip reikės partijos frakcijai toliau dirbti Seime. Politologo manymu, socialdemokratų lyderis nebuvo numatęs, kad kas nors galėtų nepaklusti LSDP tarybos sprendimui.

Tačiau ir valdžios nenorintys apleisti dabar jau buvę socialdemokratai nevažinėjo po skyrius, neįtikinėjo savo teisumu, kaip tai darė G. Paluckas. „Maištininkai“ net po partijos tarybos sprendimo tikėjosi turintys pernelyg didelį politinį svorį, kad būtų išmesti iš LSDP.

Taigi rankų lenkimo lažybas kol kas laimėjo G. Paluckas, tik klausimas, ar ilgam.

V. Vobolevičius pripažino, jog atsinaujinimo partijoms reikia. Anot jo, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams tai pavyko daug sklandžiau.

„Socialdemokratams irgi reikėjo atsinaujinimo, bet evoliucinio. Dabar permainos įvyko revoliucingai, o revoliucijos – pavojingos“, – tvirtino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"