Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Beveik pusė Seimo narių siūlo 2019-uosius skelbti J. Žemaičio-Vytauto metais

 
2018 06 22 17:46
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Beveik pusė Seimo narių siūlo 2019-uosius paskelbti partizanų vado Jono Vytauto-Žemaičio metais.

Daugelis iš projektą pasirašiusių 64 parlamentarų priklauso valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei opozicinės konservatorių frakcijoms.

Kitąmet bus minimos J. Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės. 2019 metais taip pat sueis 70 metų, kai jo vadovaujama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba vasario 16 dieną pasirašė nepriklausomybės nuo sovietų valdžios deklaraciją.

„Aš manau, kad laisvė buvo apginta ne tiek valdžios ar jos didžiavyrių, bet paprastų žmonių, kurie išėjo į miškus ir kurie savo krauju įrodė bei paliko mums visiems laisvės pėdsakus“, – BNS sakė parašus po iniciatyva surinkęs konservatorius Žygimantas Pavilionis.

„Didžiausia vertybė Lietuvoje visada buvo, yra ir bus neapsakomai stiprus žmogiškumas, kuris sugeba pasipriešinti ir įveikti blogį, ateinantį iš Rytų“, – pridūrė jis.

Palangoje 1909 metais gimęs J. Žemaitis-Vytautas 1944-aisiais prisidėjo prie nacių okupuotoje Lietuvoje sukurtos Vietinės rinktinės. Po antrosios sovietų okupacijos jis dalyvavo aktyvioje antisovietinėje rezistencinėje kovoje.

1947 metais J. Žemaitis-Vytautas tapo Kęstučio apygardos, o 1948 metais – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu ir pradėjo vienyti pogrindžio pasipriešinimo judėjimus.

Šie judėjimai 1949 metais susijungė į vieningą organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Jis priėmė deklaraciją, kur numatė Lietuvos valstybės atkūrimą ir demokratinius jos valdymo principus.

1953 metais J. Žemaitis-Vytautas buvo suimtas, o kitąmet Maskvos kalėjime jam įvykdyta mirties bausmė.

Prieš dešimt metų Seimas pripažino J. Žemaitį-Vytautą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"