Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Bernardas Gailius: „Neslepiu politinių ambicijų“

 
2017 11 02 15:23
Bernardas Gailius./
Bernardas Gailius./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Istorikas, politikos apžvalgininkas, kelių knygų autorius Bernardas Gailius apsisprendė tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariu. „Iki šiol jokiai partijai niekada nepriklausiau“, – LŽ portalui sakė 36-erių Vilniaus universiteto dėstytojas. B. Gailiaus nuomone, šiandien mūsų politikams labiausiai trūksta platesnio akiračio ir didesnių ambicijų, o politinės diskusijos bei politiniai veiksmai yra nepaprastai susmulkėję.

Istorikas, politikos apžvalgininkas, kelių knygų autorius Bernardas Gailius apsisprendė tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariu. „Iki šiol jokiai partijai niekada nepriklausiau“, – LŽ portalui sakė 36-erių Vilniaus universiteto dėstytojas. B. Gailiaus nuomone, šiandien mūsų politikams labiausiai trūksta platesnio akiračio ir didesnių ambicijų, o politinės diskusijos bei politiniai veiksmai – nepaprastai susmulkėję.

Gyvenime trūksta politikos

– Kodėl stojate į TS-LKD ir kodėl būtent dabar?

– Į pirmą klausimo dalį atsakyti nesudėtinga. Nemanau, kad čia koks nors didelis netikėtumas, visada buvau tos partijos rinkėjas, pažįstu nemažai jos narių, kuriuos labai gerbiu. Todėl ir pasirinkimas savaime suprantamas. Kodėl būtent dabar nutariau stoti į partiją, atsakyti sudėtingiau. Jei trumpai, man atrodo, kad tiesiog atėjo laikas mums apginti savo partijas, sugrąžinti daugiau politikos į visuomenės gyvenimą.

– O kodėl jums atrodo, kad mūsų gyvenime politikos per mažai? Netrūksta manančių, kad ir viskas per daug politizuota?

– Manau, daugelis jau supranta, kad per rinkimus padarėme klaidą, todėl dabar turime tokį dalyką kaip profesionalų Vyriausybė bei supratimą, kad valstybės gyvenimą galima sutvarkyti jį depolitizuojant. Viliuosi, kad po „valstiečių“ eksperimento daugelis suprato, kad tai neįmanoma. Todėl tikiu, kad pradėsime mąstyti kitaip – politiką priimsime kaip natūralų savo vietą valstybės gyvenime turintį dalyką. Ir pagaliau suvoksime, kad politinius sprendimus gali priimti tik politikai – žmonės, kurie pasiryžo savo gyvenime atidėti daugelį dalykų ir imtis tvarkyti mūsų politinius reikalus.

– Kaip vertinate dabartinę mūsų partijų situaciją?

– Ji sudėtinga, partijos Lietuvoje išgyvena didelę krizę – ypatingai nemėgstamos. Demokratinių valstybių istorijoje žmonių nepasitikėjimo partijomis bangos ritosi ne kartą. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos. Tokios nuotaikos yra pavojingos, jų pasekmės –negeros. Blogai, kad mes nesugebame suvaldyti to nepasitenkinimo, nes tuomet tuo naudojasi populistiniai politikai, randasi šūkiai „Atimkime iš partijų viską!“, esą tegu nuomojasi būstinių patalpas ir susimoka. Kitaip tariant, partijos prilyginamos vos ne verslo subjektas. Iš tikrųjų partijos yra valstybės institucijos, kurios padeda mums, turintiems nuomonių skirtumus, išlikti kartu, vienos valstybės piliečiais. Todėl jos yra labai svarbios. Kiekvienas iš mūsų pagal savo pažiūras turėtų siekti savo partijas stiprinti.

– Ko, jūsų akimis, labiausiai trūksta mūsų politikams?

– Šiandien politikams labiausiai trūksta platesnio akiračio ir didesnių ambicijų. Tiek politinės diskusijos, tiek politiniai veiksmai Lietuvoje yra nepaprastai susmulkėję. Žmonės jaučia sąstingį, polėkio, aukštesnių tikslų trūkumą. Turėtume vėl pradėti mąstyti, kalbėti ir veikti su didesniu užmoju, iš tikrųjų valstybiškai. Tik taip išsaugosime ir plėtosime prigimtinę žmogaus laisvę įtvirtinančią ir užtikrinančią lietuvišką valstybę, kurios šiandien labai reikia Europai.

Mato iššūkių pavojų

– Siekis tapti partijos nariu paprastai suprantamas kaip kelio į didžiąją politiką pradžia. Spėju, kad rengiatės dalyvauti 2019– 2020 metais vyksiančiuose rinkimuose?

– Pirmiausia jų reikia sulaukti. Tačiau žinoma, kai esi ne pirmos jaunystės, vargu, ar įsivaizduoti stojimą į partiją vien tik kaip laisvalaikio pramogą. Taip, turiu politinių ambicijų, to neslepiu. Bet dabar kalbėti apie kažkokius konkrečius planus būtų nelabai rimta, nes visiškai neaišku, kaip ta ateitis atrodys.

– Kokia sritis galėtų būti jūsų interesų prioritetas?

– Man atrodo, kad labai svarbu matyti Lietuvos politiką Europos kontekste. Katalonijos įvykiai, „Brexit“, procesai Vengrijoje, Lenkijoje liudija, kad auga tai, ką esame įpratę vadinti populizmu. Tačiau ne populizmas tikroji problema, o tai, kas po juo slypi. Mano supratimu, Europoje vėl patrauklus tampa fašistinis valstybės modelis. Ir apie tai reikia pradėti kalbėti. Tai susiję su kai kurių Europos tautų perdėtu didžiavimusi savimi ir savo valstybe. Tai labai pavojingas procesas, mano supratimu, didžiausias šio meto iššūkis Europai. Todėl Lietuvos vaidmuo atsakant į šį iššūkį irgi bus labai svarbus. Nes Lietuva kol kas šiems neigiamiems procesams yra atspari. Tą atsparumą reikia stiprinti, mėginti suvokti jo šaknis, kad šia savo stiprybe galėtume dalytis su kitais europiečiais.

Svarbiausia – bendra kryptis

– Ar viskas TS-LKD jums patinka?

– Tikrai ne. Taip ir negali būti. Į partijas susirenka skirtingi žmonės, ir net kai juos vienija pažiūros, skirtumai visiškai neišnyksta. Todėl negaliu sakyti, kad viskas pas konservatorius nuostabu, yra nuomonių skirtumų, nesutarimų. Bet svarbiausia, kad yra bendra kryptis.

– Kaip vertinate Seimo opozicijoje dirbančios TS-LKD frakcijos veiklą?

– Man atrodo, ji dirba nebloga. Tačiau visada lengviau būti opozicija nei valdžia. Tikrasis išbandymas vis dėlto yra buvimas valdžioje. Manau, kad TS-LKD frakcijos deklaruojama konstruktyvios opozicijos pozicija yra labai teisinga – remti tai, kas prasminga visai Lietuvai, ir pasisakyti prieš tai, kad populistiška ir nerimta.

– Kaip manote, ar susiklosčius aplinkybėms, konservatoriai būtų pasiruošę valdžiai?

– Taip, šiuo metu pasiruošę labiau nei bet kuri kita Lietuvos partija. Pirmiausia dėlto, kad tai tikra tradicinė partija, o ne koks nors sąjūdis. Tai partija, kuri savyje puikiai derina įvairių kartų požiūrius ir patirtis, kuri savo sukauptos politinės patirties neiššvaistė – turi žmonių, kurie žino, ką reiškia būti premjerais, ministrais, turi žmonių, kurie pasiruošę įnešti šviežią gūsį. Tai, mano supratimu, labai geras derinys. Be to, kitaip nei kitos, TS-LKD nėra susitepusi jokiais įtarimais.

– Kodėl, jūsų akimis, kartų kaita TS-LKD praėjo neskausmingai, o Socialdemokratų partijoje (LSDP) tas procesas sukėlė tikrą dramą?

– Sunku vertinti, kokie procesai vyko LSDP. Išoriškai matome tik pasekmę – su kartų kaita partija nesusidorojo. Kodėl, pasakyti gerokai sunkiau, nes reikia pažinti vidinį jos gyvenimą. Mačiau, kaip kartų kaita vyko TS-LKD. Ten buvo žmonių, vieną įvardysiu konkrečiai – Mantas Adomėnas, kurie tikrai labai daug dirbo su partijos jaunimu. Prie to prisidėjo ir kiti vyresnės kartos partijos nariai. Buvo dedamos tikrai kryptingos didelės pastangos telkti, ugdyti, rengti konservatyvųjį jaunimą. Dabar matome natūralų tų pastangų rezultatą – TS-LKD yra nauja karta būti politikais pasirengusių žmonių.

– Ar tarp dabartinių partijų vadovų matote tikrų lyderių?

– Žinoma, Gabrielių Landsbergį. Būtų keista, jei stočiau į jo vadovaujamą partiją ir įvardyčiau ką nors kitą. Bet aš jau anksčiau esu išsakęs savo nuomonę apie G. Landsbergį. Manau, kad didelis laimėjimas, kad partija išsirinko, viskam pasiruošusį lyderį. LSDP vadovą Gintautą Palucką pažįstu per mažai, kad galėčiau kalbėti apie lyderiavimo perspektyvą. Kai kuriais požiūriais jis atrodo neblogai, jam pavyko atlaikyti spaudimą, pasirinktu keliu eiti iki galo – tai geras ženklas. Pasižiūrėsime, kaip seksis toliau, nes, kiek matau, konkurencija rimta. Sunku pasakyti, ar užteks socialdemokratams vienybės jausmo, ar juos sulaikys siekis apsaugoti partiją, atkurti prestižą? Ar tas siekis atsvers asmeninius nesutarimus ir ambicija, ar pavys daugeliui socialdemokratų nugalėti save, šitai mes dar pamatysime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"