Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Be Klaipėdos krašto būtume mažesnė ir silpnesnė valstybė - prezidentė

 
2013 01 15 9:14
D.Grybauskaitė/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
D.Grybauskaitė/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvai minint Klaipėdos krašto atgavimo 90-metį, prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad be šios teritorijos Lietuva būtų politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai silpnesnė valstybė.

"Šiandien neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos be jūros. Prieš 90 metų sukilimo organizatorių pastangomis Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą ir vėl tapo jūrine valstybe. Šiandien Klaipėda – tai ne tik Lietuvos langas į Vakarus, bet ir mūsų šalies energetinio savarankiškumo simbolis. Be Klaipėdos krašto neabejotinai būtume kur kas mažesnė ir politiškai, ekonomiškai bei kultūriškai silpnesnė valstybė", - teigia šalies vadovė.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad prieš devynis dešimtmečius Lietuva buvo labai pavojingoje situacijoje – neturėdama Vilniaus ir Klaipėdos, valstybė galėjo neišgyventi.

Jo teigimu, radikaliam žingsniui pasiryžusi valdžia rizikavo būti pasmerkta, tačiau tada buvo žvelgiama toli į ateitį ir "Klaipėdos žygis" pasiteisino. "Ką duoda Lietuvai "jūros valstybės" statusas? Plačius horizontus, laisvės pojūtį, galimybę bendrauti su tolimais partneriais. Juk ten, kur jūra, negali būti sustabarėjimo, negali būti diktato, negali būti užsisklendimo, žmogaus niekinimo. Klaipėdietiška dvasia pasireiškia drąsiais sprendimais, lankstumu, demokratinėmis nuostatomis. O visa tai virsta ūkine sėkme, turtingesniu klaipėdiečių gyvenimu", - sakė Vyriausybės vadovas.

Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žinion. 1920-1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.

1923 metų sausį Lietuva suorganizavo sukilimą, kuriame dalyvavo civiliais rūbais persirengę Klaipėdos bei Didžiosios Lietuvos savanoriai bei šauliai. Sausio 19 dieną buvo paskelbta Šilutės deklaracija apie Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos, tos pačios dienos vakare į Klaipėdą įžygiavo Lietuvos kariuomenė.

Pasaulio bendruomenė Klaipėdos kraštą kaip Lietuvos dalį pripažino 1924 metų gegužę.

1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst. vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. "klaipėdiečių", kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"