Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Balkanai Europos prieangyje: jei ne su mumis, tada su kitais

 
2018 03 24 12:00
Audronius Ažubalis: „ES žengia į tam tikrą nestabilią teritoriją. Nors suprantu argumentą, kad jei tu nežengsi, kas nors kitas padarys ten tvarką."
Audronius Ažubalis: „ES žengia į tam tikrą nestabilią teritoriją. Nors suprantu argumentą, kad jei tu nežengsi, kas nors kitas padarys ten tvarką." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Pastarąjį kartą prieš penkerius metus padidėjusi Europos Sąjunga (ES) neužveria durų naujoms narėms, o Briuselyje vis entuziastingiau kalbama apie galimą Vakarų Balkanų šalių narystę Bendrijoje. Lietuvoje plėtros iniciatyvos palaikomos, tačiau esama ir būgštavimų, kad norima žengti į tam tikrą nestabilią teritoriją.

Prieš gegužės 17-ąją Sofijoje (Bulgarija) vyksiantį ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimą šiomis dienomis Briuselyje susirinkusiems Bendrijos valstybių lyderiams siūloma patvirtinti specialiąsias išvadas dėl minėto regiono. Europos Vadovų Taryboje (EVT) ES plėtra toliau būtų svarstoma birželį.

Stojimo į ES derybas yra pradėjusios Serbija ir Juodkalnija. Šalimis kandidatėmis nori tapti Albanija, Makedonija, Bosnija ir Hercogovina bei Kosovas. Nors Europos Komisija (EK) užsimena, kad ES plėtra į Vakarų Balkanus galima dar iki 2025 metų, esama ir nemažai abejonių. Kai kurios regiono valstybės nedraugiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu, nesutaria dėl sienų. Nerimaujama ir dėl didelės Rusijos įtakos regione, stiprinamų karinių bei politinių ryšių su Maskva.

Bendrija bus didesnė

Praėjusiais metais skaitydamas pranešimą apie ES padėtį EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris patvirtino europietišką Vakarų Balkanų šalių ateitį. Anot jo, jei norime daugiau stabilumo savo kaimynystėje, privalome suteikti įtikimą plėtros perspektyvą to regiono valstybėms. „Akivaizdu, kad šią EK ir Europos Parlamento kadenciją kitos plėtros nebus. Nė viena kandidatė nėra pasirengusi. Tačiau vėliau ES sudarys daugiau kaip 27 narės. Šalys kandidatės išskirtinį prioritetą per derybas turi teikti teisinės valstybės principui, teisingumui ir pagrindinėms teisėms“, – aiškino J.-C. Junckeris.

Paramą dėl plėtros ne kartą yra patvirtinę ir Bendrijos narių lyderiai. „EVT palankiai vertina regiono valstybių padarytą pažangą ir pabrėžia, kad ES, siekdama teikti joms paramą vykdant į ES orientuotas reformas bei projektus, tebėra įsipareigojusi toliau aktyviai veikti visais lygmenimis“, – nurodoma prieš metus pateiktose EVT pirmininko Donaldo Tusko išvadose.

Vasarį paskelbtoje EK strategijoje „Įtikinama plėtros perspektyva ir stipresnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ teigiama, jog regiono valstybės yra Europos dalis, geografiškai jas supa ES narės. Bendrijos ir šio regiono tautos turi bendrą paveldą, istoriją ir bendrų galimybių bei uždavinių vienijamą ateitį. „Tvirta, pasiekimais grindžiama narystės ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims atitinka pačios ES politinius, saugumo ir ekonominius interesus. Tai geostrateginė investicija į stabilią, stiprią, vieningą, bendromis vertybėmis grįstą Europą. Tai galinga demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių laikymosi skatinimo priemonė. Įtikima stojimo perspektyva – regiono pertvarkos variklis, kartu didinantis mūsų kolektyvinę integraciją, saugumą, klestėjimą ir socialinę gerovę. Ji itin svarbi susitaikymui ir stabilumui skatinti“, – rašoma dokumente.

Turi panašėti su ES

Stojimo derybos su Juodkalnija ir Serbija jau įsibėgėjusios. Kaip pažymima EK strategijoje Vakarų Balkanams, jei bus stipri politinė valia, imtasi tikrų tvarių reformų ir galutinai išspręsti ginčai su kaimynėmis, minėtos valstybės galėtų būti pasirengusios narystei iki 2025 metų. „Tokia perspektyva labai ambicinga. Ar ji bus įgyvendinta, priklausys nuo objektyviai įvertintų kiekvienos šalies pasiekimų ir rezultatų“, – sakoma strategijoje.

EK teigimu, visos Vakarų Balkanų šalys turi kuo skubiau ir dar daugiau dėti pastangų, imtis gyvybiškai svarbių reformų, užbaigti savo politinę, ekonominę ir socialinę pertvarką, įtraukti į šiuos procesus visus įvairioms politinėms jėgoms atstovaujančius suinteresuotus subjektus bei pilietinės visuomenės atstovus. „Stojimas į ES – tai daugiau negu techninis procesas. Tai kartų pasirinkimas, grindžiamas pagrindinėmis vertybėmis, kurias kiekviena šalis turi aktyviai puoselėti – tiek vykdydama savo užsienio ir regioninę politiką, tiek atkreipdama dėmesį į tai, ko vaikai mokomi mokykloje“, – aiškinama EK dokumente.

Komisija pasiryžusi parengti rekomendacijas, kad būtų pradėtos stojimo derybos su Albanija ir buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija. Jei stengtųsi ir prisiimtų įsipareigojimus, Bosnija ir Hercegovina taip pat galėtų tapti šalimi kandidate. Kosovas turėtų daryti pažangą įgyvendindamas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir, kai tik leis aplinkybės, toliau žengti europiniu keliu. „Tada kasdienis gyvenimas Vakarų Balkanuose taptų vis panašesnis į gyvenimą ES. Galiausiai piliečiai trokšta gyventi klestinčiose, lygybę užtikrinančiose šalyse, kuriose laikomasi teisinės valstybės principų, o korupcija yra išgyvendinta“, – pabrėžiama EK strategijoje.

Gediminas Kirkilas: "Įvertinus visus teigiamus ir neigiamus veiksnius, matyti, kad prisijungimo procesas būtų pozityvus tiek Vakarų Balkanams, tiek pačiai ES."
Gediminas Kirkilas: "Įvertinus visus teigiamus ir neigiamus veiksnius, matyti, kad prisijungimo procesas būtų pozityvus tiek Vakarų Balkanams, tiek pačiai ES."

Pozityvus dalykas

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko Gedimino Kirkilo manymu, nemažas entuziazmas dėl galimos Vakarų Balkanų šalių narystės ES pastaruoju metu jaučiamas dėl kelių priežasčių: Bendrija jau kurį laiką nedidėja, Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES, derybos dėl narystės su Turkija yra sustojusios.

Nors Vakarų Balkanai tebėra gana komplikuotas regionas, anot G. Kirkilo, ES tikisi, kad konfliktai ir nesutarimai tarp valstybių galėtų būti sureguliuoti joms siekiant narystės Bendrijoje. „Suteikus šalims bent jau derybų, kurių vienas svarbiausių punktų yra žmogaus teisių, apskritai teisės užtikrinimas, įpareigojimas sureguliuoti santykius su kaimynais, perspektyvą, tas procesas, kaip spėjama, turės pozityvų poveikį“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Kirkilas palaiko Bendrijos plėtrą. Politiko teigimu, ES iš dalies gyvuoja dėl to, kad plečiasi. „Taip plečiama ir demokratija, žmogaus teisės, rinka. Visi šie veiksniai labai svarbūs. Naujos šalys narės visada suteikia tam tikrą impulsą. Kai mes, 10 valstybių, įstojome, buvo didelis impulsas ekonomikai“, – prisiminė jis.

Nors nemenką susirūpinimą kelia didelė Maskvos įtaka kai kurioms Vakarų Balkanų regiono šalims, G. Kirkilas įsitikinęs, jog narystės ES perspektyva joms būtų pozityvus dalykas. Juk nemažai būgštavimų būta ir dėl Bulgarijos, kuri į ES įstojo 2007 metais ir kurią su Rusija siejo glaudūs ryšiai. Prisidėjimo prie ES galimybė skatina telktis proeuropietiškas politines jėgas. „Pavyzdžiui, Serbijoje atsiradus tokiai perspektyviai tuoj pat sustiprėjo proeuropietiškos jėgos. Įvertinus visus galimus ir teigiamus, ir neigiamus veiksnius, matyti, kad prisijungimo procesas būtų pozityvus tiek Vakarų Balkanams, tiek pačiai ES“, – tvirtino ERK vadovas.

Istorinis šansas

Seimo ERK narys Audronius Ažubalis priminė, jog Rusijai pavyko agresija pasiekti, kad ES Rytų partnerystės šalys būtų „atkabintos“ nuo Bendrijos plėtros traukinio. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje, suteikia svarių argumentų plėtros Rytų kryptimi priešininkams ES. Visi toliau kalba tik apie Balkanus. Dar daugiau – kadangi matyti, jog Rusija stengiasi ten įkelti koją, ir jau kai kur yra įkėlusi, suprantu Europos vadovų norą kuo greičiau įkalti plėtros kuoliukus. Tai teisinga. Kita vertus, minimos šalys dar toli nuo to lygio, kokio, sakysime, buvo Lietuva 2000-aisiais ar 2004-aisiais“, – svarstė parlamentaras.

A. Ažubalis pabrėžė, kad valstybės, kurios derasi su ES dėl narystės, turi derinti savo užsienio ir saugumo politiką su Bendrijos. Tačiau, pavyzdžiui, Serbijos vykdoma politika toli gražu neatitinka europinės. Ši šalis nėra įvedusi sankcijų Rusijai dėl įvykių Ukrainoje. Neseniai Serbijos gynybos ministras Aleksandras Vulinas užsipuolė NATO sąjungininkų pajėgoms Europoje vadovaujantį generolą Curtisą Scaparrotti, mat šis pareiškė, kad viena didžiausių grėsmių Europai – stiprėjanti Rusijos įtaka Balkanuose. Kai kuriose regiono valstybėse itin jaučiamas nacionalizmas, tarp kaimynių esama didelių nesutarimų. „ES žengia į tam tikrą nestabilią teritoriją. Nors suprantu argumentą, kad jei tu nežengsi, kas nors kitas padarys ten tvarką. Jeigu viskas klostysis gerai, pirmą kartą istorijoje turėsime stabilius Balkanus“, – sakė A. Ažubalis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"