Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Aušrinė Armonaitė: „Svarbiausia išsaugoti liberalų politinį turinį“

 
2017 11 13 8:25
Aušrinė Armonaitė./
Aušrinė Armonaitė./ Olgos Posaškovos nuotrauka

Politinę krizę išgyvenantis Liberalų sąjūdis gruodžio pradžioje vyksiančiame neeiliniame suvažiavime rinks lyderį ir partijos vadovus. Politikos užkulisiuose kaip nauja galima partijos lyderė minima Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko pavaduotoja, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja A. Armonaitė interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžia, kad liberalams šiandien svarbu išsaugoti politinį turinį, ir aiškina, kodėl LS neketina remti valdančiosios koalicijos parengto valstybės biudžeto. „Labai svarbu, kad sunkumai, kurie užklupo mūsų partiją, neužgožtų mūsų politinės veiklos – sprendimų, dėl kurių žmonės mumis tiki“, – teigė parlamentarė Aušrinė Armonaitė.

Moterų laisvės mindomos Seime

– Kalbate apie liberalų politinį turinį. Ar su tuo susijusios jūsų pastarojo meto iniciatyvos – bausmių švelninimas atskiriant lengvųjų narkotikų turėjimą ir platinimą, vadinamųjų „Sodros“ lubų nustatymas, kiti projektai?

– Darome tai, kas numatyta mūsų programoje. Kalbant apie bausmes už lengvuosius narkotikus, padėtis yra labai bloga, tiesiog siaubinga. Nebegalima laukti, reikia taisyti padėtį, tai siūlėme daryti dar kovo mėnesį.

Ketvirtadienį LS Seime pristatė savo darbotvarkę. Teikėme virtinę projektų. Labai kruopščiai juos rengėme, o projektą dėl pagalbinio apvaisinimo aptarėme ir su pacientais, ir su medikais. Tačiau valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga neleido jo pristatyti. Mano kolegei Viktorijai Čmilytei neleido eiti į tribūną.

Labai liūdna ir baisu dėl to, ką pasakė Povilas Urbšys (o juk jis yra valdančiosios partijos atstovas ir kertinė valdančiosios koalicijos figūra!): esą būtų geriau, jeigu nėščia moteris nepristatinėtų tokio projekto.

Esame ant mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio slenksčio. Anuomet mūsų tėvams, tos valstybės kūrėjams, nekilo abejonių, kad moterys turi teisę balsuoti ir kandidatuoti. Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulio šalių, suteikusių moterims šias teises. Moterys nuo pat pirmųjų Seimų dalyvavo politikoje, tuo lenkėme daugelį Vakarų valstybių. Todėl dabar, 2017 metų pabaigoje, tokie valdančiosios partijos atstovo žodžiai skamba labai blogai, daug blogiau nei seksizmas.

Liberalų neištiks socdemų likimas

– LS rengiasi neeiliniam suvažiavimui. Kokie bus svarbiausi jo akcentai?

– Svarbiausia – susitelkti ir susitarti. Būta pamąstymų, kad galbūt reikėtų uždaryti LS, eiti su kita politine jėga, galbūt keisti pavadinimą... Taryba tarė savo žodį – dauguma mano, kad LS turi išlikti.

Svarbu ir tai, kad naujasis partijos pirmininkas būtų visus telkianti figūra – juk turėjome visą atsistatydinimų grandinę.

– Tačiau tai, kas įvyko Vilniaus miesto tarybos LS frakcijoje, neveda susitelkimo link.

– Kai žmonės įkuria kitą frakciją, nematau galimybių jiems veikti partijoje. Nors matome, kad tai vyksta, pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratų partijoje. Suprantu klausimo esmę, bet tai, kas įvyko Vilniaus tarybos LS frakcijoje, nėra labai reikšminga nacionaliniu požiūriu, žvelgiant į partijos artimiausio dešimtmečio perspektyvą. Labai gaila, kad taip įvyko. Deja, turėjome sustabdyti tų žmonių narystę LS.

– Tačiau žvelgiant į tai, kas skelbiama viešojoje erdvėje, atrodo, kad sostinės meras Remigijus Šimašius pralaimi. Kalbu apie sprendimus dėl valdančiosios koalicijos išardymo Vilniuje, dėl savivaldybės administracijos vadovės atleidimo.

– Merai pirmą kartą išrinkti tiesiogiai, jie turi daugiau galių. Kita vertus, opozicijoje veikiančios frakcijos (ar kartais net ir valdančiojoje koalicijoje), nėra suinteresuotos, kad merui sektųsi. Priešingai, stengiamasi išryškinti tai, kas jam nesiseka, arba kurti tokias situacijas.

Tai naujas politinis žanras. Kai kuriose kitose savivaldybėse padėtis dar sudėtingesnė nei Vilniuje. Tačiau valstybės mastu to nematome. Vilniaus taryba yra po didinamuoju stiklu, daug atidžiau stebime, kas joje vyksta.

– Bet susitarimas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) iš esmės prieštarauja LS tapatybei.

– Kalbant apie naują Vilniaus miesto valdančiąją koaliciją, norėčiau priminti, kad daug kas yra dirbę su LLRA-KŠS: ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), ir kiti. Dėl to nei džiaugiuosi, nei esu pernelyg nusivylusi.

Juk galime susitarti, kai, pavyzdžiui, mieste reikia išasfaltuoti gatvę. Tai politinis kompromisas. Tikiuosi, kad meras esminiais klausimais nenusileis, ir liberalios darbotvarkės bus laikomasi, net ir esant naujiems koalicijos partneriams.

– Nesibaiminate, kad LS suvažiavimo metu iškils visi tie niuansai, ir liberalus ištiks socialdemokratų likimas?

– Nemanau. Žinoma, LSDP yra tradicinė partija, tad visus nustebino tai, kas joje įvyko. Bet LS tokių ženklų nematyti. Pastaruoju metu nuolat renkasi LS valdyba, taryba – jaučiame, kad visi norime susitelkimo. Neprognozuoju skilimo nei partijoje, nei frakcijoje Seime. Esama žmonių, kurie LS vėliavą neša jau 20 metų, ir sunku net įsivaizduoti, kad būtų kaip nors kitaip.

Rinkimų kampanijos nepradėjo

Aušrinė Armonaitė: „Kandidatūras į partijos pirmininkus kelia skyriai. Mano kandidatūra kol kas neiškelta. Jei bus iškelta, svarstysiu.“

– Liberalų aplinkoje kalbama, kad būsite naujoji partijos pirmininkė. Ar kandidatuosite?

– Kandidatūras kelia partijos skyriai. Mano kandidatūra kol kas neiškelta, o jei bus iškelta, svarstysiu. Nuoširdžiai sakau, kad nesu sau atsakiusi į šį klausimą. Juk ir neplanavome gruodžio mėnesį rengti suvažiavimo bei organizuoti pirmininko rinkimų. Tai netikėtai spartūs procesai.

Norėčiau daugiau dėmesio skirti Seimui, suteikti jo darbui daugiau turinio, t. y. teikti daugiau pasiūlymų.

– Vis dėlto viešojoje erdvėje tapote itin matoma – nuolat pristatote įvairius liberalų projektus, iniciatyvas. Natūralu, kad tai skatina tokius gandus.

– Galbūt. Tačiau svarbu ne vien atsakinėti į televizijos žurnalistų klausimus. Svarbu važiuoti per Lietuvą, organizuoti kampaniją, o aš to kol kas nedarau. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, kas bus kiti kandidatai. Galbūt mes susitelksime į vieną. Tokiu sunkiu metu nesinori pyktis, skaldyti partiją. Todėl svarbiausia – įsitikinti, kas šiuo metu galėtų geriausiai atstovauti LS.

Taip pat reikia patirties bei išminties. Aš Seime dirbu pirmus metus ir turiu šiek tiek patirties savivaldoje.

Prieš prabylant pabūklams turi kalbėti diplomatai

– Grįžkime prie Seimo reikalų. Ar LS parems kitų metų biudžeto projektą?

– Tokį, koks dabar pristatytas, nematau galimybių remti. Nebent būtų atsižvelgta į mūsų pasiūlymus. Tačiau į juos kol kas neatsižvelgiama. Vakar pristatėme projektą dėl vadinamųjų „Sodros“ lubų – atrodytų, pats metas apie tai kalbėti. Bet pranešta, kad Vyriausybė tikriausiai kitąmet teiks savo projektą.

Nematau prielaidų, kaip šis biudžetas padės vidurinei klasei, žmonėms, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir kurių sumokami mokesčiai sudaro didžiąją dalį mūsų valstybės biudžeto.

Gydytojai ir mokytojai sumoka labai daug mokesčių, jų pastangomis finansuojamos viešosios paslaugos. Tačiau jokių pastangų nededama jiems padėti, net priešingai – tėvams, kurie augina vaikus, naikinamas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

Kitas dalykas, vieni dirba ir sumoka daug mokesčių, kiti – labai mažai, pavyzdžiui, ūkininkai. Ar ir jie neturėtų prisidėti prie valstybės paslaugų finansavimo, nes irgi jomis naudojasi? Žemės ūkis yra trečia ar ketvirta sritis pagal asignavimus. Aišku, tai susiję ir su ES išmokomis. Didiname krašto apsaugos sistemos finansavimą, ir tai yra labai gerai. Tačiau Užsienio reikalų ministerijai, palyginti su žemės ūkiu, finansuoti skiriami tiesiog skatikai.

Kitas dalykas, vieni dirba ir sumoka daug mokesčių, kiti – labai mažai, pavyzdžiui, ūkininkai. Ar ir jie neturėtų prisidėti prie valstybės paslaugų finansavimo, nes irgi jomis naudojasi?

Man atrodo, kad krašto apsauga ir diplomatija turi žengti koja kojon, nes prieš prabylant pabūklams reikia diplomatų išminties ir kompetencijos.

Planuojant biudžetus trejiems metams numatomi preliminarūs skaičiai, bet čia taip pat nematau ambicijų investuoti į kompetencijas, investuoti į tokias sritis, kad Lietuva taptų reikšmingesnė tarptautinėje arenoje.

– Taigi jūsų neįtikina premjero ir finansų ministro pažadai, kad kiti metai bus skiriami skurdui bei atskirčiai mažinti, o vėliau imsimės vidurinės klasės?

– Dabar labai populiaru kalbėti apie skurdą. Regis, kalbant apie skurdą pagrindinė problema yra ta, kad vien ieškome priežasčių, kodėl turtingi žmonės yra turtingi. Tačiau nesistengiame suprasti, kodėl neturtingi žmonės gyvena skurde, ir nesistengiame jiems padėti. Man atrodo, sustiprinę vidurinę klasę ir pasistengę, kad kuo daugiau žmonių jai priklausytų, spręstume skurdo problemą.

Dabartinė skurdo mažinimo programa yra labai primityvi: bus dalijami pinigai, kartais visai ne tiems, kam reikėtų, – pavyzdžiui, vaiko pinigai.

– Ar valdančioji koalicija kreipėsi į LS dėl kokių nors įstatymo projektų paramos?

– Mums buvo sakyta, kad valdantieji galbūt tikėtųsi paramos biudžetui. Mums rūpi valstybės reikalai, tad prasmingus sprendimus remiame. Yra buvę ir paradoksalių situacijų, kai, pavyzdžiui, ministrės Seimui pateiktai švietimo reformai oponavo ją delegavusi partija, o mes palaikėme.

Kitas dalykas yra bendradarbiavimo atmosfera, ji dabar apnuodyta. Seime susiduriame su valdančiųjų arogancija, ypač liberalų atžvilgiu. Suprantu, kad mūsų ir jų pažiūros radikaliai skiriasi, tačiau manau, kad turėtume elgtis kaip kolegos, o ne kaip raganų medžiotojai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"