Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Aurelijaus Verygos darbotvarkėje „bambalių“ klausimo nėra

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad vienas lietuvis per 2016-uosius metus išgėrė daugiau nei 18 litrų alkoholio, valstiečiai žalieji ir jų sveikatos apsaugos ministras nesileido į kalbas, kad skaičiai neatitinka tikrovės. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas, kurį užsakė Lietuvos verslo konfederacija, rodo, kad 2016-aisiais metais vienam žmogui teko 13,42 litrų legaliai parduoto absoliutaus alkoholio. Pernai tas kiekis mažėjo 10–15 procentų, ir liko 12 litrų per metus.

Jau tada buvo aiškinama, kad kovoti reikia su geriančiu kaimu, su stipriuoju alumi, vadinamaisiais „bambaliais“. Stipriai padidinus akcizus, sumenko visų alkoholinių gėrimų pardavimai, išskyrus „bambalinio“ alaus. Tada valstiečiai žalieji Seime dar žadėjo, kad prie šios problemos bus sugrįžta rudens sesijoje, tačiau sesija jau seniai pasibaigė, o Aurelijus Veryga laidai „Savaitė“ pareiškė, kad „bambalinio“ alaus artimiausioje darbotvarkėje nėra.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kalbos apie prasigėrusį kaimą – mitas, nors minėtąjį tyrimą atliko VU mokslininkai drauge su „Baltijos tyrimų“ specialistais.

Be to, pasak ministro, įsitikinimas, kad kaimas geria daugiau nei miestas – nepagrįstas jokiais faktais, tai esą tik mitas. VU tyrimas rodo, kad kaime geriančiųjų yra dvigubai daugiau, o „bambaliai“ arba „pūslės“ – kaimo asortimento topai.

2018-aisiais metais VU mokslininkai ir bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą, kuri bus paskelbta kovą, tačiau išankstiniai skaičiavimai rodo, kad per metus dažnai geriančių alkoholį sumažėjo.

„Jeigu anksčiau jų buvo apie 3,7 proc. kurie gėrė kasdien, tai dabar mes randam tik 3 proc. Taip pat sumažėjo tų, kurie geria 4 kartus per savaitę. Jų anksčiau buvo 10, dabar, bijau pasakyti, apie 7 proc. Tai šita grupė, mes pavadinome girtaujančių grupe, ji susitraukė truputį, bent jau mūsų tyrime“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė.

Mokslininkės nuomone, įtakos galėjo turėti pernai padidintas akcizo mokestis ir dėl to gerokai pabrangęs alkoholis. Tačiau šios priemonės beveik nepakeitė didesnes pajamas gaunančių asmenų įpročių.

Jų [didesnes pajamas gaunančių žmonių – LRT.lt] išgeriamas kiekis nesumažėjo, net truputį padidėjo. Toji reguliariai geriančiųjų grupė, kuri pavartoja ne po daug, bet kasdien, iš tiesų jų neišgąsdino tas kainų padidėjimas, nes, kai mes žiūrim į jų demografinį portretą, jų ir pajamos yra didesnės“, – pabrėžia V. Karpuškienė.

Pernai atliktas VU mokslininkų tyrimas rodo, kad daugiausia problemų yra kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o miestuose girtaujančių skaičius perpus mažesnis, siekia kiek daugiau nei keturis procentus. (4,2 proc). Tarp girtaujančiųjų populiariausi gėrimai – stiprus alus, spirituotas vynas ir degtinė. Šiuos tyrimus užsakiusios Verslo konfederacijos vadovai ragina šalies sveikatos apsaugos strateguotojus sutelkti dėmesį į kaimo žmonių problemas.

„Aš galvoju, būtų ciniška manyti, jog tuos žmones mes jau turime nurašyti, jų nebepaisyti, tiesiog laukti, kol jie išmirs ar panašiai. Aš galvoju priešingai, kad ypač trūkstant darbo jėgos Lietuvoje, trūkstant tos nekvalifikuotos darbo jėgos, kuri gali dirbti paprastus fizinius darbus, tai iš tikrųjų reiktų skirti daugiau dėmesio šitai grupei“, – tvirtina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kalbos apie prasigėrusį kaimą – mitas, nors minėtąjį tyrimą atliko VU mokslininkai drauge su „Baltijos tyrimų“ specialistais.

„Miesto žmonės yra mažiau bendruomeniški, mažiau tuos žmones mato, pažįsta ir taip atrodo nuvažiavus į kaimą, kad visos problemos ten. Bet tikrai tai yra mitas. Mieste vartojančių mes turime tikrai ne mažiau“, – teigia A. Veryga.

VU mokslininkų tyrimas liudija priešingai, bet jis užsakytas verslininkų. Pasak valstybės politiką įgyvendinančio Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, oficialios statistikos apie girtavimą kaime Lietuvoje iš viso nėra. Tad kokiais duomenimis remiasi sveikatos apsaugos ministras, nežinia.

„Iš esmės tokių statistinių, oficialių ir nepriklausomų tyrimų, domėjausi ir pas mūsų kolegas iš oficialios statistikos, kuo paremti, kad yra didžiulis atotrūkis tarp miesto ir kaimo, jei mes kalbame apie alkoholinių gėrimų vartojimą, tikrai nėra. Tačiau kas pastebima, tos žalingos, tos skaudžios pasekmės, pavyzdžiui, mirtingumas nuo alkoholio vartojimo kaime šiek tiek didesnis“, – pasakoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės dep. direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Kaimo krautuvės savininkas sako, kad prekyba alkoholiu sumažėjo tik sekmadieniais dėl sutrumpėjusio prekybos laiko. Valdžios taikomi ribojimai pirkėjams įtakos neturi – tie, kas gėrė stiprų alų ar stipriuosius gėrimus, juos ir toliau geria.

„Gal daugiau „fleškučių“, taip vadinamų mažesnio kiekio, alkoholio pradėjo gerti. Tie kas gerdavo alų, gal perėjo ant stipresnio vyno. Labai nežymus pokytis. Turim keletą žmonių, kurie tikrai pradėjo gerti, naudoti kosmetinį spiritą. Jis yra 60 laipsnių, turi kažkokį skonį. Aš vieno žmogelio paklausiau, tu pridėk dar šiek tiek, nusipirk vyno butelį, jis sako, yra trys priežastys dėl ko šitą spiritą geriu: vienas dalykas – visada kvepiu, antras dalykas – niekada galvos neskauda, ir trečias – niekada nieks neprašo įsipilti, kai geri tą buteliuką“, – pasakoja verslininkas Kęstutis Petrauskas.

„Trys priežastys dėl ko šitą spiritą geriu: vienas dalykas – visada kvepiu, antras dalykas – niekada galvos neskauda, ir trečias – niekada nieks neprašo įsipilti, kai geri tą buteliuką.“

Sausio 18-ąją konservatoriai Paulius Saudargas Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas bei valstiečiai žalieji Darius Kaminskas, Raimundas Martinėlis, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kurią pernai jau atmetė Seimas. Jei šį kartą jai bus pritarta, nuo prekystalių dings kaime populiarūs stipraus alaus „bambaliai“ ir ryte pagirioms perkami, maždaug šimto mililitrų plastiko degtinės indeliai.

Pernai pavasarį, kai šios įstatymo pataisos buvo atmestos, valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad teisės aktas „atsiras savo laiku“. O tuometė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė savo „Facebooko“ paskyroje rašė, kad pagrindinis antialkoholinės kampanijos taikinys – stiprus alus „bambaliuose“ – nebuvo paslėptas, o strategiškai nukeltas į šalį.

Anot A. Širinskienės, „bambalius“ uždraudus gali kilti ginčas su Europos Komisija (EK), todėl Sveikatos reikalų komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo įsipareigojo prisidėti prie notifikavimo procedūros – pradėti civilizuotas derybas su Briuseliu. Derėtis su EK turėtų vykdančioji valdžia, tačiau sveikatos apsaugos ministras sako, kad kol nėra įstatymo pataisų, tai ir derėtis nėra dėl ko.

„Kol politikai nėra apsisprendę, kokiu formatu tvarkytis su tais plastikiniuose buteliuose spirituotais gėrimais, tai nelabai yra ką Komisijos klausti“, – teigia A. Veryga.

Tačiau pats kovotojas už blaivią Lietuvą dabar naujų alkoholio vartojimo suvaržymų neplanuoja.

„Mes norime pamatyti, ką davė šitos priemonės, kurios jau yra ir įsivertinti, kur mes turime kažkokias spragas, kur mūsų manymu trūksta priemonių, tada apsispręsti dėl naujų“, – sako sveikatos apsaugos ministras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"