Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Aukojimas ir labdara dar nėra lietuviška tradicija

 
2017 09 25 10:28
pixabay.com asociatyvi nuotrauka

Lietuviai nelabai linkę aukoti, paremti kitus – rodo apklausos bei tyrimai. Kodėl Lietuvos žmonės nedega noru pagelbėti tiems, kuriems blogiau? Tyrėjai aiškina, kad mūsų šalyje nėra įpročio reguliariai paremti tuos, kuriems tai reikalinga, jog aukojimo tradicija dar tik formuojasi.

Tik kas šeštas lietuvis linkęs aukoti, užsiimti labdara, daryti gerus darbus kitiems. Pasauliniame aukojimo indekse (The World Giving Index) 2017 metais Lietuva užimą tik 137 vietą. Žemiau yra dvi šalys – Kinija ir Jemenas. Mūsų šalis nukrito per 13 pozicijų ir atsidūrė trečia nuo galo, Latvija nusileido 18 vietų žemiau, o Estija, pakilusi per 18 pozicijų, išsiveržė į priekį.

Tuo metu mūsų šalyje rugpjūtį „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą, sužinota, kad, kad 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai. O elektroninės atsiskaitymo sistemos „Viena Sąskaita“ statistika apie 2017 metų gyventojų aukojimo įpročius rodo, kad kas devintas sistemos vartotojas yra bent kartą prisidėjęs prie iniciatyvos paaukoti per šią mokėjimo sistemą.

„Akivaizdu, kad reguliaraus aukojimo įpročių dar neturime, labai svarbu apie tai priminti, paskatinti ir pasiūlyti patogiausią būdą“, – aiškino „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas.

Paskutiniai iš posovietinės erdvės

Tarptautinė labdaros organizacija „Charities Aid Foundation“ (CAF) paskelbė 2017 metų Pasaulinius aukojimo reitingus. Sąrašo lyderis yra Mianmaras – 91 proc. šios šalies gyventojų teigė, kad užsiima labdara viena ar kita forma.

Pagal pranešimą, Mianmaro gyventojai daugiausia aukoja pinigų vienuoliams: duoda jiems nedideles sumas, bet dažnai. Lyderio poziciją ši šalis užima jau ketvirtus metus iš eilės.

Į dešimtuką taip pat pateko: 2. Indoenezija. 3. Kenija. 4. Naujoji Zelandija. 5. JAV. 6. Australija. 7. Kanada. 8. Airija. 9. Jungtiniai Arabų Emiratai. 10. Nyderlandai.

Iš posovietinės erdvės labdaros reitinge aukščiausią – 38 vietą užima Uzbekistanas (40 proc. gyventojų teigia, kad daro gerus darbus). Ukraina yra 90-a (29 proc.), Estija – 100-a (27 proc.), Rusija – 124-a (20 proc.), Latvija 131-a (18 proc.), Gruzija – 135-a (18 proc.), Lietuva – 137-a (16 proc.). Iš viso buvo tiriamos 139 šalys.

Pasaulinis aukojimo indeksas parodo, kiek šalys pasiekusios pagal gyventojai požiūrį dėl pagalbos kitiems. Indeksas skaičiuojamas pagal „Gallup“ metodiką, pagrįstą visuomenės apklausos serijos rezultatais. Tyrimas pradėtas 2010 metais Didžiosios Britanijos tarptautinės labdaros organizacijos „Charities Aid Formation“ iniciatyva.

Per 2017 metų Pasaulinio aukojimo indekso tyrimą 139 šalyse apklausti 149 tūkst. respondentų. Per apklausą jie atsakė į tris klausimus: ar pastarąjį mėnesį aukojo pinigų labdarai, ar užsiėmė savanoriška veikla, ar padėjo nepažįstamam į bėdą patekusiam žmogui. Į paramos dydį, savanoriavimui skirtą laiką ir pagalbos teikimo dažnumą nebuvo atsižvelgiama.

Pasaulinis aukojimo indeksas parodo, kiek šalys pasiekusios pagal gyventojų požiūrį dėl pagalbos kitiems. pixabay.com asociatyvi nuotrauka
Pasaulinis aukojimo indeksas parodo, kiek šalys pasiekusios pagal gyventojų požiūrį dėl pagalbos kitiems. pixabay.com asociatyvi nuotrauka

Mianmaro pavyzdys griauna stereotipą

„Šių metų ženkliai pablogėjęs Lietuvos rezultatas mus nustebino, nes Aukok.lt portale ir toliau stebime pozityvias aukojimo tendencijas“, – komentavo portalo įkūrėja Inga Langaitė. Be to, kai teigė, nustebino ir tai, kad daugumos reitingo 20-tuke esančių vakarų šalių rodikliai, lyginant su 5-ių metų vidurkiu, taip pat nukrito keletu procentų, o ryškiausias pakilimas matomas Afrikos žemyno valstybėse.

„Kadangi tyrimas atliekamas apklausiant žmones, suprantame, kad rezultatą gali paveikti ne tik bendros aukojimo tendencijos, bet ir subjektyvūs faktoriai kaip visuomenės nuotaikos po tam tikrų svarbių įvykių“, – teigė I. Langaitė.

Tyrimo autoriai – tarptautinė labdaros organizacija „Charities Aid Foundation“ – pastebėjo, kad rinkiminiais metais JAV indekas nukrito, o Urugvajaus – reikšmingai pakilo, nes apklausa atlikta po šalį supurčiusio žemės drebėjimo. „Tyrėjai nedetalizuoja, kodėl Lietuvos reitingas krito taip ženkliai. Galime tik daryti prielaidą, kad įtakos turėjo bendra pasaulio tendencija ir rinkiminiai metai“, – mano Aukok.lt portalo įkūrėja.

Kodėl Mianmaras karaliauja pirmoje reitingo vietoje jau ketvirtus metus iš eilės? Juk tyrėjai pažymėjo, kad ši šalis laikoma menkai išsivysčiusia, varginga, bet labai praktikuojančia religiją „Mianmaro pavyzdys griauna stereotipą, kad žmonių dosnumas priklauso nuo jų finansinės gerovės. Viskas, ko reikia – tai noro ir supratimo, kad reikia dalytis, juk kartais padėti nepažįstamajam nieko nekainuoja“, – pastebėjo I. Langaitė.

Pusė lietuvių apskritai neaukoja

Nors per pastaruosius metus pusė Lietuvos gyventojų teigia bent kartą aukoję labdarai, tik dešimtadalis patvirtino aukojantys reguliariai. Tai paaiškėjo šių metų rugpjūtį „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Kaip rodo šis išsamus prekybos tinklo IKI užsakymu atliktas gyventojų įpročių tyrimas, 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2–3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą, nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

„Lietuvoje aukojimo tradicijos tebesiformuoja, neturime įpročio reguliariai paremti tuos, kuriems tai reikalinga. Nors daugumai gyventojų aukojimas tėra proginis veiksmas, įžvelgiu ir šviesiąją pusę. Jaunesni žmonės (7 proc. apklaustųjų) linkę aukoti ne tik didžiųjų švenčių proga, bet ir tuomet, kai nori pasidalinti finansine sėkme. Manau, kad tėra laiko klausimas, kol labdara taps įprasta gerąja praktika“, – tyrimo duomenis apibendrino „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

LŽ archyvo nuotrauka
LŽ archyvo nuotrauka

Tarp aukoti skatinančių veiksnių tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo norą padėti sunkiau gyvenantiems (73 proc. aukojančių respondentų). Beveik pusę (46 proc.) aukojančių apklaustųjų prie paramos prisidėti paskatina kvietimas aukoti visuomenės informavimo priemonėse, kiek daugiau nei du trečdalius (38 proc.) – akcijos prekybos vietose. Iš didžiausių labdaros ir paramos organizacijų daugiausiai (48 proc.) aukojančių apklaustųjų pirmenybę teikia „Maisto bankui“, bet ir jis, nuolat sulaukiantis gyventojų aukų maistu, susiduria su finansinių lėšų stygiumi.

Nors aukojantys pinigais teigė beveik du trečdaliai (61 proc.) aukojančių apklaustųjų, finansinės paramos suma yra sąlyginai nedidelė. Kas antras aukojantis respondentas teigė galintis aukoti 2–3 eurų sumą.

„Geroji žinia yra tai, kad labdarą skatinantys motyvai rodo, jog aukojimas ir užuojauta lietuviams nėra svetimi dalykai. Daugiau rūpesčio kelia tai, kokiais būdais ir kaip dažnai esame linkę aukoti – čia mums išties yra kur pasitempti. Akivaizdu, kad reguliaraus aukojimo įpročių dar neturime, labai svarbu apie tai priminti, paskatinti ir pasiūlyti patogiausią būdą“, – aiškino I. Zokas.

Tyrimas apie Lietuvos gyventojų aukojimo įpročius buvo atliktas šių metų rugpjūčio 21–28 dienomis, apklausus 1013 respondentų visoje Lietuvoje.

Aukoja, kai patogu tai daryti

Lietuviai noriai aukoja socialiniams projektams, kai tai nereikalauja didelių pastangų ir kai galima patiems nuspręsti, kam atiteks pinigai – prie tokios išvados veda elektroninės atsiskaitymo sistemos „Viena Sąskaita“ statistika apie 2017 metų gyventojų aukojimo įpročius, teigiama pranešime spaudai. Vieno gyventojo auka elektroninio atsiskaitymo platformoje kas mėnesį vidutiniškai tėra 43 centai ir mokėtojui nesukelia finansinių sunkumų. Tačiau bendra kas mėnesį surinktų aukų suma sudaro tūkstančius eurų.

Beveik 12 tūkst. eurų. Tiek pinigų šiemet spėjo paaukoti Lietuvos gyventojai, už mėnesio paslaugas atsiskaitantys „Vienos Sąskaitos“ sistemoje. Tai nemaža suma įvertinant faktą, kad ji sukaupta iš daugiatūkstantinių „mikro-įmokų“ po kelis ar keliasdešimt centų, teigiama „Vienos Sąskaitos“ pranešime spaudai. Kartą per mėnesį už namų ūkio ir kitas paslaugas atsiskaitantiems gyventojams pasiūloma suapvalinti sąskaitos sumą iki lyginės sumos eurais, o susidariusį centų skirtumą skirti paramai likimo nuskriaustiems vaikams, galo su galu nesuduriantiems senjorams ar kitiems prasmingiems socialiniams projektams. Iš 87 tūkst. sistemos vartotojų galimybe prisidėti prie kilnių tikslų pasinaudojo jau 9451 mokesčių mokėtojas.

„Viskas, ko reikia – tai noro ir supratimo, kad reikia dalytis, juk kartais padėti nepažįstamajam nieko nekainuoja“, – pastebėjo portalo Aukok.lt įkūrėja I. Langaitė.

„Kas devintas sistemos vartotojas yra bent kartą prisidėjęs prie iniciatyvos. O beveik tūkstantis gyventojų aukoja kas mėnesį. Išaugusį aktyvumą lemia maksimaliai supaprastinta, vienu pelytės spustelėjimu paremta aukojimo procedūra. Be to, projektus, kuriems skiriama suaukota pinigų suma, mūsų socialinėje paskyroje kas mėnesį išsirenka patys gyventojai“, – teigė „Vienos Sąskaitos“ generalinis direktorius Šarūnas Stanislovėnas.

Kaip rodo „Vienos Sąskaitos“ sistemos statistika, aukojimo populiarumas nuosekliai didėja. Per pirmąjį metų ketvirtį paaukota 3424,19 eurų, per antrąjį – 4151,83 eurų. Trečiąjį ketvirtį surinkta parama bus rekordinė, kadangi vien per liepos ir rugpjūčio mėnesius gyventojai suspėjo paaukoti 4026,30 eurų.

Socialiniu aktyvumu Lietuvoje nepralenkiami Vilniaus regiono gyventojai, iš kurių 8,4 proc. „Vienos Sąskaitos“ sistemoje aukoja kiekvieną mėnesį. Antroje ir trečioje pozicijose atsidūrė Tauragės ir Telšių regionai (atitinkamai 7,4 proc. ir 7,2 proc. nuolatinių aukotojų), pralenkdami Kauno ir Panevėžio (po 6,5 proc.), Klaipėdos (6,1 proc.) bei Šiaulių (5,7 proc.) gyventojus. Mažiausiu polinkiu aukoti pasižymi Utenos ir Marijampolės regionai (po 4,8 proc.). Taigi pirmus metus veikiantis aukojimo funkcionalumas, įterptas į mėnesines sąskaitas už komunalines paslaugas, išryškino ir netikėtų aukojimo skirtumų tarp skirtingų Lietuvos regionų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"