Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Audrys Antanaitis: lietuvių kalbai nuolat iškilęs pavojus

 
2017 10 16 6:00
Žurnalistas Audrys Antanaitis. 
Žurnalistas Audrys Antanaitis.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Žurnalistas Audrys Antanaitis teigia, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) uždavinys yra iškelti lietuvių kalbos svarbą valstybiniame gyvenime, pakelti jos kaip valstybinės kalbos autoritetą, parodyti, kokie konkretūs pavojai jai gali grėsti, numatyti ne tik jos modernėjimo, bet ir strateginius puoselėjimo kelius. 

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį išrinko kandidatą vadovauti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) – juo siūlomas portalo alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. Jis sutiko LŽ duoti interviu.

– VLKK yra valstybės įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus. VLKK yra ekspertinė įstaiga sprendžiant asmenvardžių klausimą, jos poziciją privalu gauti prieš Seimui priimant susijusius įstatymus, komisijos reikšmę yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas. Kokie klausimai šiuo metu yra svarbiausi, jūsų nuomone?

– Pats svarbiausias klausimas visada yra vienas ir tas pats – lietuvių kalbos saugojimas, gaivinimas ir klestėjimas. Mano galva, lietuvių kalba priklauso ne vien profesoriams, akademikams, mokslų daktarams. Ji priklauso visai tautai.

Jei kažkas paleido gandą, kad neturiu filologinio išsilavinimo, ir kažkas jį pasigavo, tai – ne mano problema.

Lietuvių kalbai nuolat iškilęs pavojus, jai grėsęs nuo pat Didžiosios Kunigaikštytės atsiradimo pradžios, kadangi mes visada nutausdavome, o ne kitus nutautindavome, mūsų kalbos arealas visą laiką traukėsi, mes labai lengvai priimdavome svetimžodžius. Manau, kad niekas nepasikeitė XXI amžiuje nuo to, kas buvo XIX ar XVI amžiuje. Lietuvių kalbai nuolat kyla pavojus trauktis iš viešojo gyvenimo, geografiškai, dėl emigracijos mes traukiamės fiziškai. Gali būti, kad po 50 metų lietuviškai bekalbės tik toks 100 tūkst. žmonių. Tai yra pavojus.

Visi kiti pavojai, sakyčiau, yra taktiniai, kurie sprendžiami dabar. Čia viskas priklauso nuo tautos. Jei ji suvoks, kad savo kalbą reikia saugoti, visų pavojų lengvai išvengsime.

O VLKK uždavinys yra iškelti lietuvių kalbos svarbą valstybiniame gyvenime, pakelti jos kaip valstybinės kalbos autoritetą, parodyti, kokie konkretūs pavojai jai gali grėsti, numatyti ne tik jos modernėjimo, bet ir strateginius puoselėjimo kelius.

– Vieni sako, kad lietuvių kalbą reikia gelbėti, kiti – kad palikti ramybėje, tegu sau gyvuoja. Kurį požiūrį jūs labiau palaikote?

– Nepalaikau nė vieno. Pirmiausia nemanau, kad ją reikia gelbėti. Gelbėti reikia tada, kai skęsta. Iš esmės yra tokie pavojai, kaip geopolitiniai. Kalba reikia nuolat rūpintis, ją puoselėti. Taip, kaip reikia rūpintis mūsų valstybe, kuri yra didžiųjų geopolitinių jėgų apsuptyje. Reikia būti budriems.

O jei kas nenori kalba rūpintis, tegu nesirūpina. Mano galva, visos civilizuotos valstybės ir civilizuotos tautos savo kalba rūpinasi, normina, saugoja, valstybiniu lygiu įtvirtina jos statusą ir autoritetą. Kas nenori rūpintis, gali to nedaryti. Mes gyvename demokratinėje visuomenėje.

– Yra manančių, kad tokios institucijos, kaip VLKK apskritai nereikėtų. Kita nuomonė – kad VLKK būtų tik patariamoji, o ne sprendžiamoji institucija. Ką jūs manote?

– Dėl to, kad VLKK nereikėtų – nenoriu sakyti per stipriai, bet manau, kad tai siūlo žmonės, kuriems mažiausiai rūpi lietuvių kalba.

Lietuvių kalba rūpintis reikia, ir tam reikalinga institucija, kuri nubrėžtų strategines kryptis, kaip tai daryti, ir numatytų konkrečių veiksmų planą, kurio būtų laikomasi. Tad iš principo VLKK reikalinga. Kiek ji sprendžiamoji, kiek patariamoji? Ir dabar ji yra kaip ekspertinė institucija. Ji pasako, ką reikia daryti. O įstatymus priima Seimas, atsižvelgdamas į VLKK nutarimus. Lietuvoje labai aiškiai sutvarkyta valdžių sistema. Įstatymus priima Seimas. O VLKK turi pasakyti, kas lietuvių kalbai yra naudinga ar žalinga.

– Pastaruoju metus svarstoma, kas turėtų vadovauti VLKK, teigiama, kad kalbininkas, mokslininkas, ekspertas, o ne žurnalistas.

– Tai susiję su mano asmenybe. Net yra pateikta įstatymo pataisa. Yra partijų, mėgstančių įstatymus pateikti vienam žmogui.

– Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis siūlo keisti VLKK sudarymo tvarką – kandidatus Seimui teiktų patys universitetai ir institutai, o ne Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iš atsirinktų pretendentų, tada „ši pataisa komisijos sudarymą depolitizuotų“. Kokia jūsų nuomonė?

– Man atrodo, kas čia kaip yra VLKK politizavimas, nes lietuvių kalbą norima padaryti priklausomą nuo kelių žmonių. Norint politizuoti kai kuriuos dalykus, daug lengviau įkalbėti penkis profesorius su kuo nors sutikti. Todėl manau, kad toks siūlymas yra tipiškas politizavimo pavyzdys.

Kaip sakiau, kalba priklauso ne vien profesoriams, akademikams, mokslų daktarams, ji priklauso tautai. Todėl apie ją turėtų spręsti ne vien jie, kaip siūloma, o platesni žmonių sluoksniai, vienaip ar kitaip susijusių su kalba. Todėl nebūtina turėti akademinį laipsnį, kad galėtum tai daryti.

Kalbant apie mano kuklią asmenybę, aš turiu filologinį išsilavinimą, mano pirmoji specialybė yra lietuvių kalba ir literatūra, esu filologijos magistras. To visiškai pakanka vykdyti kalbos politikos dalykus. Juolab, kad su kalbos politika susiduriu nuo Sąjūdžio laikų. Kalbos klausimais esu rengęs įvairių diskusijų. Lietuvių kalbos išsaugojimu rūpinausi etninėse žemėse. Dirbau pedagoginį darbą Šalčininkų rajone. Tad kalbos klausimai man nėra svetimi.

Tad jei kažkas paleido gandą, kad neturiu filologinio išsilavinimo, ir kažkas jį pasigavo, tai – ne mano problema.

– Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas siūlė buvusią VLKK pirmininkę Daivą Vaišnienę, aiškindamas esą ji yra liberalesnė už jus. Ką pats manote – esate ar nesate liberalus?

– Esu demokratinės šalies pilietis ir vienas iš tų žmonių, kurie Sąjūdžio laikais buvo pirmose gretose ir sakė: kurkime demokratinę Lietuvą.

O dirbdamas žurnalistu visada išklausau antrą nuomonę.

Nežinau, ką M. Adomėnas turėjo omenyje, kodėl nusprendė, kad gerbiama D. Vaišnienė yra liberalesnė. Mano žurnalistinė praktika rodo, kad turėčiau būti laikomas bent jau vienu iš liberaliausių žurnalistų Lietuvoje

– Dar svarstoma, kad VLKK pirmininko pareigos suderinamos su portalo alkas.lt redaktoriaus pareigomis. Koks jūsų požiūris?

– Tai vienprasmiška. Tą pačią dieną, jei ar kai būsiu paskirtas VLKK pirmininku, aš paliksiu alkas.lt

– Buvo laikai, kai tautiečiai, šnekėdami lietuviškai, vartodavo rusų kalbos konstrukcijas. Jūsų nuomone, ar šiuo metu lietuvių kalbai didėja anglų kalbos įtaka?

– Toks pavojus yra. Palyginus nedidelės šalies ir tautos kalbai visada yra didžiųjų kalbų pavojus – jei anksčiau buvo rusų, dabar tikrai yra anglų.

Manau, svarbu, kad anglų kaip tarptautinė kalba Lietuvoje užimtų jai priklausančią vietą.

Bėda yra ta, kad kažkada konservatorių partija svarstė projektą anglų padaryti antrąja valstybine Lietuvos kalba. Apie tai rašyta Jūratės Laučiūtės straipsnyje. Tai būtų visiškas lietuvių kalbos sužlugdymas. Jei konservatoriai nori, tegu tai paneigia.

O anglų kalbos įtaką pastebiu, pavyzdys – „turėti gerą laiką“.

– Ką manote apie šnekamąją kalbą ir iš gyvenimo atsirandančius naujažodžius? Teigiama, kad kalba yra gyva, ir sustabarėjusiomis taisyklėmis jos nesurėminsi.

– Surėminti galima. Daugelis šalių turi ne tam tikras savo akademijas, kurios kasmet įveda tūkstančius naujų žodžių. Man atrodo, tai turime daryti, kiek leidžia mūsų jėgos. Be naujų žodžių neišsiversime. Kalba turi modernėti. Tačiau tuos žodžius reikia kurti protingai. Pajuokaudamas galiu pasakyti pavyzdį, kad parasparnį buvo siūloma pavadinti skudurlėkiu. O juk skuduru plaunamos grindys. Pasiūlymas visai netinkamas. Tokių dalykų reikia vengti.

– Dėl asmenvardžių rašybos – vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje. Kokia jūsų nuomonė?

– Gal nuvilsiu, bet dabar – jau kaip kandidatas į VLKK pirmininkus, nelabai norėčiau savo nuomonę sakyti, kad tai nebūtų priimama kaip spaudimas. Manau, kad VLKK pirmininkas turi surinkti nuomones, pateikti klausimus VLKK nariams ir ekspertams, suteikti galimybę visiems pasisakyti ir vėliau įgarsinti VLKK sprendimą.

– Kas jums, kaip kandidatui į VLKK pirmininkus, svarbiausia?

– Tas darbas būtų auka. Auka Lietuvai. Šiuo metu turiu savo mėgstamą – žurnalistinį darbą, turiu savo redakciją. Esu laisvas žmogus, neturiu virš savęs jokio oligarcho, kuris bandytų man nurodyti, ką reikia kalbėti ar rašyti.

Šis pasiūlymas man buvo labai netikėtas. Buvau sutrikęs to, kol suvokiau – ką gi, tebūna tai mano amžiuje jau paskutinė auka Lietuvai, jei to reikės. Tačiau Aš esu pasiryžęs.

***

A. Antanaitis šiuo metu dirba portalo alkas.lt leidėju ir redaktoriumi. Jis yra žurnalistas, literatūrologas, esperantininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubo pirmininkas. Pasaulio esperantininkų žurnalistų sąjungos prezidentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"