Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Atvirų dieną Migracijos departamente – daug priekaištų dėl uždarytų durų

 
2017 12 12 15:55
Per diskusiją Migracijos departamente: pirmame plane - teisininkė Svetlana Naumčik, toliau - darbdavių atstovai ir užsieniečiai verslininkai. /
Per diskusiją Migracijos departamente: pirmame plane - teisininkė Svetlana Naumčik, toliau - darbdavių atstovai ir užsieniečiai verslininkai. / Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka

„Mes bijome užsieniečių? Bijome prarasti savo identitetą? Nenorime jų įsileisti?“ – per atvirų durų dieną surengtą diskusiją Migracijos departamente klausė teisininkė, į kurią užsieniečiai kreipiasi patarimų.

Migracijos departamente per atvirų durų dienos diskusiją imigrantai ir jų interesus atstovaujantys asmenys uždavė ne vieną klausimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria į mūsų šalys atvykstantys gyventi ir dirbti užsieniečiai. Migracijos departamento atstovai, neslėpdami problemų, kurių iškyla, stengėsi į juos atsakyti.

Neaiški gruzinų padėtis

Lietuvos darbdavių ir užsienio investestuotojų asociacijos atstovas Marius Rudalevičius klausė, jei, tarkime, atvažiuoja Gruzijos pilietis, galintis būti mūsų šalyje tris mėnesius pagal bevizio režimo sutartį su ES, turi leidimą dirbti Lietuvoje, ar jis gali pradėti dirbti, nelaukdamas D vizos, juolab, kad ją gauti užtrunka ilgokai. Juk gruzinas Lietuvoje yra legaliai, pažymėjo klausimą uždavęs vyras.

Jis sulaukė atsakymo, kad tai yra ne Migracijos departamento kompetencija, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Darbo biržos.

Teisininkės teigimu, bylos nelaimėsi

Teisininkė Svetlana Naumčik pasakojo, kad kreipiasi užsieniečiai, prašydami patarimų dėl savo situacijos. Tarkime, jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kaip verslininkai. Įsikūrė mūsų šalyje prieš ketverius ar penkerius metus. Yra sukūrę šeimas. Turi vaikų, kurie eina į darželį ar mokyklą. Staiga kuris nors iš jų gauna Migracijos departamento išvadą, kad neatitinka sąlygų ir leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikinamas arba įmonės veikla yra fiktyvi.

Toks užsienietis kreipiasi teisinės pagalbos ir klausia, ką jam daryti – uždaryti savo įmonę ir išvykti iš Lietuvos, skųstis teismui?

S. Naumčik teigė suprantanti, kad tokį sprendimą jis turi skųsti teismui. „Užsienietis neturi kitos išeities. Jis mano viską padaręs, investavęs daug pinigų.“ Ji pažymėjo, kad tai yra teisėtų lūkesčių principas.

„Tačiau, atsižvelgusi į pastarojo meto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, matau, kad tai yra nerealu, – teigė teisininkė. – Bylos nelaimėsi.“ Ji tai vadino laiko ir pinigų švaistymu. Tad paaiškina užsieniečiui, kad yra didelė tikimybė, jog jis turės išvykti.

S. Naumčik sakė pastebėjusi, kad Lietuvoje politika užsieniečių atžvilgiu pasikeitė ir pasidarė daug griežtesnė. Ji svarstė, kodėl užsieniečiai labiau tikrinami, ar nepažeidžiamos kokios nors sąlygos, tarkime, net jei darbuotojas vieną mėnesį nedirba, nes susilaužė koją.

„Mes bijome užsieniečių? Bijome prarasti savo indentitetą? Nenorime jų įsileisti?“ – klausė teisininkė.

„Tai mūsų darbas“

Viena iš Migracijos departamento darbuotojų – Kontrolės skyriaus patarėja Irena Vaškelienė – sakė: „Praėjusių metų lapkričio mėnesį Migracijos departamentas reorganizavosi ir atsirado Kontrolės skyrius.“ Ji teigė, kad šis skyrius yra atsakingas būtent už tai, leidimus gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai atitiktų tas įstatymo sąlygas, pagal kurias išduoti leidimai.

„Tai nėra kažkokia valstybinė politika. Tai tiesiog mūsų darbas“, – teigė I. Vaškelienė. Ji patikino, jog leidimas gyventi nėra iškart naikinamas – prieš priimant sprendimą iš pradžių būna išnagrinėjamos visos aplinkybės. O sprendimą užsieniečiai gali apskųsti teismui. Anot Migracijos departamento atstovės, kartais jiems pavyksta įrodyti, kad yra teisūs.

„Tačiau dažniausiai nepavyksta, – replikavo S. Naumčik. – Žiūrėjau pastarųjų metų teismų praktiką. Beveik visos Migracijos departamento išvados būna patvirtinamos.“

Teisininkė prašė paaiškinti, ar jei užsienietis kreipėsi į teismą, jis gali pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje.

„Skundo pateikimas teismui sustabdo sprendimo vykdymą. Kol sprendimas apskųstas, leidimas nėra naikinamas, nepadaromas negaliojančiu, – nuskambėjo Migracijos departamento atstovės atsakymas. – Tuo metu užsienietis turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo gyventi tuo pačiu arba kitu pagrindu.“

Trūksta darbuotojų

Per diskusiją kalbėta ir apie terminus, kurių turėtų laikytis Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymus, bet užsieniečiams iškyla problemų, kai tai nedaroma. Tada gali atsitikti taip, kad ne dėl savo kaltės jie Lietuvoje yra neteisėtai.

„Migracijos departamente susidariusi tokia situacija, kad trūksta darbuotojų. Dėl to prašymai nagrinėjami pažeidžiant įstatymų nustatytus terminus, – atskleidė Vilma Vaitkevičiūtė, Migracijos departamento Imigracijos skyriaus patarėja. – Šiuo metu, kai yra policijos pareigūnų pagalba, situacija pas mus truputėlį keičiasi. Tokių prašymų su pažeistais terminais gerokai sumažėjo. Tačiau situacija dėl nėra iki galo išspręsta.“

Darbuotoja patarė, kad jei užsieniečiui leidimas gyventi neišduodamas laiku, prašymo nagrinėjimo laikotarpiui jis gali kreiptis dėl nacionalinės daugkartinės vizos išdavimo.

Sunku susigrąžinti įmoką

Lietuvoje apsigyvenęs Michailas Voronkovas, pažymėjęs, kokia svarbi yra komunikacija, teigė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ Migracijos departamento situacija liūdna, nes neatsakoma į klausimus, buvo atjungta atsiliepimų galimybė. „Kodėl? Neįdomu, ką apie jus mano jūsų klientai?“ – teiravosi jis.

Migracijos departamento atstovė atsakė, kad įdomu, bet atsiliepimus ir taip girdi kiekvieną dieną nuo 8 iki 17 valandos. Be to, nėra tokio darbuotojo, kuris vien atsakymus socialiniame tinkle rašytų. Tačiau ji patikino, kad pagal galimybę stengiamasi atsakyti kuo greičiau.

Dar buvo klausiama apie situaciją, kai užsienietis moka už tai, kad jo prašymas būtų peržiūrėtas greičiau. M. Voronkovas teigė, jog padažnėjo atvejų, kai Migracijos departamentas nespėja to padaryti. Prašymai būna peržiūrimi standartiškai. Tokiu atveju dalis pinigų, sumokėtų už greitesnę prašymo peržiūrą, turi būti grąžinti, pažymėjo jis. Tačiau iškyla problema, nes užsienietis moka iš savo šalies, o ne lietuviškos banko kortelės.

Pasak M. Voronkovo, tenka ilgai susirašinėti ir nemažai užtrunka, kol pinigai pagaliau gražinami. Kitas imigrantas pritarė, kad kadangi užsienietis dar neturi savo bankinės sąskaitos Lietuvoje, tai sukelia problemų. Migracijos departamento atstovė atsakė, kad jie parengia atitinkamą dokumentą dėl dalies pinigų grąžinimo. Ji papildė, kad Mokesčių inspekcijos prašymu, Migracijos departamentas įrašinės ir datą, kada buvo sumokėta. Tačiau tolesni veiksmai – ne Migracijos departamento kompetencija, teigė jo atstovė. „Teisės aktai yra orientuoti į Lietuvoje gyvenančius asmenis, o ne užsieniečius, tikriausiai todėl ir susidaro tokia kebli situacija, grąžinant tas rinkliavas“, – sakė Migracijos departamento atstovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"