Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Atliekų tvarkymo sistemos grimasos

 
2010 09 13 0:00
Atliekų surinkėjai nenori rinkti šiukšlių iš atokių vienkiemių.<br>Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Atliekų surinkėjai nenori rinkti šiukšlių iš atokių vienkiemių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Marijampolėje kurpiama atliekų tvarkymo sistema atsisuko prieš gyventojus. Pensininkai verčiami atliekas nešti net už kilometro nuo namų pastatytą šiukšlių konteinerį ir dieną naktį jį saugoti kaip savo akį.

Vieno Marijampolės savivaldybės kaimo vienkiemyje gyvenanti Albina K. buvo šokiruota, kai pakeliui į namus gyvenvietės gale ant stulpo pamatė skelbimą su savo pavarde, o greta - konteinerį šiukšlėms. Septintą dešimtį einanti moteris įskaitė didelėmis raidėmis surašytą tekstą, kuriuo ji ir jos dar vyresni kaimynai buvo raginami atvykti į Marijampolę pasirašyti atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių. Kaip paaiškėjo, konteineris kaip tik buvo skirtas šių dviejų vienkiemių šiukšlėms.

Priverstinis pasivaikščiojimas

"Nuo to konteinerio iki mano namų - daugiau nei kilometras. Man, sunkiai vaikštančiai, kiekvieną kartą teks eiti porą kilometrų, jei norėsiu išmesti šiukšles. Neprieštarauju, kad jomis būtų atsikratoma civilizuotai. Tačiau konteinerį galėtų pastatyti arčiau namų, bent prie keliuko į mūsų sodybą. Dabar paliko ten, kur baigiasi asfaltuotas kelias", - piktinosi Albina K.

Ne vieną priekaišto žodį šiukšles tvarkančiai įmonei gali išsakyti ir už puskilometrio esančios sodybos šeimininkai, aštuntą dešimtį bebaigiantys pensininkai. Jiems šiukšles tenka nešti į tą patį konteinerį. Senukams, kurie vaikšto pasiramsčiuodami lazda, iki jo nueiti - sunki užduotis. Žmonės neslėpė, kad šiukšlėmis atsikratys kaip ir iki šiol - kas dega, sudegins, kas pūva - pavers kompostu. "Atliekų tvarkytojai nenori laužyti mašinų, važinėti prastais kaimų keliais", - įsitikinę senukai.

Svarbiausia - konteineris

Garbaus amžiaus nuošalių vienkiemių gyventojai verčiami ne tik kilometrą tempti šiukšlių maišus, bet ir pasirūpinti toli nuo namų pastatytų konteinerių apsauga. Mat sutartyse su Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centru įrašyta eilutė, kad sugadinus konteinerį nuostolius turės atlyginti gyventojai, kuriems jis priskirtas.

"Dabar mes ne tik šiukšles turime tampyti kilometrus, bet ir konteinerį saugoti. Gal įsitaisyti žiūronus ir dieną naktį pakaitomis per langą stebėti, ar kas nors prie jo nesiartina, ar koks nors pro šalį važiuojantis traktorius neužkabino?" - LŽ kalbėjo senukai.

Saugo kaimų kelius?

Marijampolės savivaldybės teritorijoje atliekų surinkimu užsiimančios UAB "Marijampolės švara" generalinis direktorius Zigmas Mačys tikino, kad konteinerius atokiai nuo vienkiemių stato dėl tų vienkiemių gyventojų gerovės - nenori, kad sunkiasvorės atliekų surinkimo mašinos "išmaltų" kaimo kelius. "Šiukšles surenkančios mašinos gali važiuoti ne visais keliais", - aiškino Z.Mačys.

Anot jo, visai be reikalo nerimaujama ir dėl konteinerių apsaugos. Jei vienkiemio gyventojas atliekų tvarkymo sutarties nepasirašo, tai ir jam priskirto konteinerio neturi. "Netikiu, kad senyvo amžiaus vienkiemių gyventojai visai iš namų neišeina. Juk ir į parduotuvę nueina, ir kitur", - įsitikinęs Z.Mačys.

Rūpi šiukšlės ar pinigai?

Nuošaliau esančių vienkiemių gyventojų iki šiol nevargindavo mokesčiai už atliekas. Mat jas renkanti bendrovė, jei nebūdavo galimybių šiukšlių paimti tiesiai iš gyventojo kiemo, konteinerių net nesiūlydavo. Nuo rugsėjo įvedus vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, jau ir gyvenantieji nuošaliuose vienkiemiuose privalės pakrapštyti pinigines, net jei į konteinerį šiukšlių nemeta. "Viena gyvenu nemažame name. Pagal turimą plotą kas mėnesį privalėčiau mokėti po 23 litus, o pagal žmonių skaičių - tik apie 7 litus. Tačiau jei noriu mokėti mažesnį mokestį, privalau pasirašyti sutartį ir įsipareigoti saugoti už kilometro esantį konteinerį", - Aldona K. guodėsi nematanti išeities. Moteris įsitikinusi, kad atliekų tvarkytojams svarbiausia paimti pinigus, o ne surinkti šiukšles.

Marijampolės atliekų tvarkymo centro direktorius Antanas Mieliauskas į kalbas su LŽ nesileido. "Savivaldybė įpareigota sukurti atliekų tvarkymo sistemą, o gyventojai įpareigoti ja naudotis", - tepasakė A.Mieliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"