Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Arvydas Anušauskas: KGB dokumente yra daugybė asmenų, kurie niekada nebendradarbiavo su KGB

 
2018 01 06 20:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Aktorius Donatas Banionis ir dirigentas Saulius Sondeckis sovietų okupacijos metais buvo užverbuoti dirbti KGB agentais, paskelbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 

Istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad dokumentą, kuriuo remiantis paskelbta ši informacija, reikia vertinti labai atsargiai, nes jame yra pavardžių ir tų asmenų, kurie su KGB niekada nebendradarbiavo.

LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ eteryje kalbėjęs istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas sakė, kad agentų bylų registracijos žurnalas, kuriuo remiantis paviešinta ši informacija, kelia daug klausimų.

„Tame sąraše yra daugybė asmenų, kurie, tiesą sakant, niekada nebendradarbiavo su KGB, bet, pavyzdžiui, norėdami išvengti kalėjimo 1945 ar net 1940 metais, pasirašydavo raštelius ir dingdavo iš KGB akiračio“, – LRT RADIJUI sakė istorikas. – Į tą dokumentą reikia žiūrėti atsargiai ir vertinti tik tuos dalykus, kuriuos tikrai žinome.“

Dėl sąrašo patikimumo abejonių turi ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys.

„Pats žurnalo atsiradimas, jo sudarymo principai, kodėl vieni žmonės buvo į žurnalą įtraukti, o kiti – ne, sunkiai paaiškinamas. Galima kelti tik hipotezes. Viena jų būtų tokia, kad šiame žurnale yra nemažai žymių asmenų – kultūros, meno, mokslo darbuotojų iš įvairių laikotarpių (pradedant sovietmečio pradžia, baigiant 9 dešimtmečio pradžia). Tik spėčiau, kad galbūt į tą žurnalą buvo įtraukti tie asmenys, kurie KGB požiūriu buvo reikšmingi, jų veikla galbūt turėjo kokią nors svarbią reikšmę pačiai KGB, jos opertyvinei Ir agentūrinei veiklai“, – kalbėjo A. Bubnys.

Agentų registracijos bylų žurnalas yra išlikęs buvusiame KGB archyve. Žurnalas pildyti pradėtas 1987-aisiais, t. y. prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą. Čia registruota 1670 KGB agentų.

Šis žurnalas mįslingai išliko, o kiti, svarbesni dokumentai, pavyzdžiui, beveik visos agentų asmens ir darbo bylos, buvo arba sunaikintos pačios KGB dar iki 1991-ųjų, arba išvežtos į Rusijos KGB archyvus. Naikinamos dažniausiai buvo vyresnio amžiaus ir jau nebeveikiančių agentų bylos, o išvežta, skaičiuojama, apie 8 tūkst. tuo metu veikusių agentų bylų.

„Tokių tikrų asmens veikos ir darbo bylų buvusiame KGB archyve turime, jeigu neklystu, gal tik keliolika iš dešimčių tūkstančių, susikaupusių per visą KGB veiklos laikotarpį Lietuvoje“, – kalbėjo Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.

Paskaustas, ar informacija dėl D. Banionio ir S. Sondecio yra galutinė ir patikima, A. Anušauskas sakė, kad duomenys, kuriais remiamasi, turėtų būti vertinami kaip istorinio dokumento publikacija, kurioje reikia rasti atsakymus į visus klausimus.

„KGB 1987 metais sau, savo istorijai atrinkinėjo, ko gero, reikšmingas arba svarbias bylas, bet tai nebūtinai buvo žmonių, kurie nuosekliai bendradarbiavo su KGB. Taip, tame sąraše yra daugybė asmenų, kurie tikrai bendradarbiavo, ilgai bendradarbiavo, bet yra ir asmenų, pavyzdžiui, vienas lietuvių 1940-ųjų metų politikų, kuris tariamai užverbuotas buvo 1940 metais, bet pabėgo iš Lietuvos ir niekada nebendradarbiavo su KGB“, – pasakojo A. Anušauskas.

Verbuoti dėl ryšių su užsienio lietuviais

Interneto svetainėje kgbveikla.lt skelbiama, kad D. Banionis turėjo agento „Broniaus“ slapyvardį, buvo užverbuotas 1970 metais ir teikė KGB žinias apie Amerikos lietuvius.

„KGB dokumentuose esama informacijos, kad agentas „Bronius“ užverbuotas 1970 m. spalio mėn., dėl jo dalykinių ir asmeninių savybių kontaktuojant su užsienio lietuviais“, – rašoma pažymoje.

KGB veiklą viešinančioje interneto svetainėje aprašomas tais metais vykęs jo apsilankymas Jungtinėse Valstijose „Santaros Šviesos“ federacijos kvietimu.

„Prieš kelionę agentas buvo instruktuotas apie JAV lietuvių veiklą, taip pat suteikta vertingos informacijos ir buvo duotos užduotys, kurias jis įvykdė. Agentas užmezgė ryšius su kai kuriais lietuvių išeiviais, kurie domino KGB. Pateikė juos charakterizuojančias žinias. Tai galėjo palengvinti operatyvinį darbą (sekimą) šių veikėjų vizito Lietuvoje metu“, – rašoma interneto svetainėje.

Birutė Burauskaitė. LŽ archyvo nuotrauka
Birutė Burauskaitė. LŽ archyvo nuotrauka

„KGB dokumentuose teigiama, kad ši agento „Bronius“ kelionė į JAV buvo naudinga ideologiniam darbui, t.y. tinkamam režimui Sovietų Sąjungos nušvietimui JAV lietuvių akyse. 1974 m. iš agentūrinio tinklo išbrauktas, tikėtina dėl to, kad tais metais buvo išrinktas LSSR Aukščiausios tarybos deputatu“, – nurodo centras.

S. Sondeckis, anot KGB dokumentų, buvo užverbuotas 1962 metais, turėjo agento „Saliuto“ slapyvardį ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino į JAV emigravęs S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis.

„KGB dokumentuose esama informacijos, kad S. Sondeckis užverbuotas 1962 m. ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis, kuris buvo emigravęs į JAV ir priklausė VLIK valdybai ir redagavo laikraštį „Keleivis“ (KGB J. Sondeckį įvardijo objektu „Ded“).“, – skelbia kgbveikla.lt.

Anot dokumentų, 1967 metais KGB gavo informacijos, kad J. Sondeckis nori užmegzti ryšius su sūnumi ir nusprendė tuo pasinaudoti, siekta padaryti įtaką tėvui, kad jis atsisakytų nuo antisovietines veiklos ir atvyktų į Lietuvą, kur galima jį būtų sekti ir išnaudoti aktyviau. 1968 m. abiejų susitikimas buvo suorganizuotas Kanadoje, kur S. Sondeckis keliavo koncertuoti.

D. Banionis mirė 2014 metais, būdamas 90 metų amžiaus. S. Sondeckis – 2016-aisiais, eidamas 88-uosius metus. Jie abu buvo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

KGB agentus paviešinusio centro vadovė: viešumas padės tautos apsivalymui

D. Banionio ir S. Sondeckio darbą KGB sovietų okupacijos metu atskleidęs Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras baigė valstybei neprisipažinusių agentų sąrašo viešinimą.

Centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sako, kad internete informacija apie daugiau kaip 1600 agentų veiklą paskelbta siekiant tautos apsivalymo ir norint užkirsti kelią spekuliacijoms.

„Tai buvo paskutinė žurnalo porcija. Aš į informacijos paskelbimą žiūrėčiau kaip į mūsų tautos apsivalymą“, – interviu BNS šeštadienį sakė T. B. Burauskaitė.

Donatas Banionis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Donatas Banionis. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ji sakė apgailestaujanti, kad agentų sąraše esantys žmonės nepasinaudojo galimybe prisipažinti valstybei.

Pagal įstatymą, valstybė 75 metams įslaptino informaciją apie KGB agentus, kurie savanoriškai prisipažino apie savo veiklą 2000-aisiais. Tokių buvo per pusantro tūkstančio.

„Apgailestauju, kad daug žmonių, kurių įdirbis nebuvo uolus, bet užfiksuotas, nesiryžo ateiti. Gal nebuvo pakankamo pasitikėjimo valstybė, kiti gal neatėjo manydami, kad jie daug nepakenkė, parašę vieną ar kitą atsiliepimą turistinėje kelionėje“, – svarstė T. B. Burauskaitė.

Agentų sąrašas interneto svetainėje kgbveikla.lt pradėtas skelbti 2012 metais, jis buvo nuolat pildomas. Informacija skelbiama remiantis 1987 metais KGB sudarytu agentų bylų registracijos žurnalu.

Pasak T. B. Burauskaitės, archyve nėra informacijos, kaip konkrečiai buvo užverbuotas D. Banionis, bet dažnai KGB verbavimui dažnai naudojo šantažą, išnaudojo asmenines ydas ar viliojo kelionėmis į užsienį.

„Niekada nenoriu būti ir neturiu teisės būti teisėjo vaidmenyje. Tai buvo situacija, kurios iki galo ir nesužinosime, kas lėmė, kad žmogus sutiko ar susigundė kažkuo ir buvo užverbuotas. Mes tik konstatuojame faktus“, – sakė T. B. Burauskaitė.

„Tik apgailestauju, kad tie žmonės paslydo kažkuriuo metu. Bet ar geriau slėpti tuos dalykus, jei žmogus neprisipažino? Juk yra rizika, kad kada nors kas nors išlįs“, – teigė ji.

Interneto svetainėje taip pat yra informacija apie kardinolą Vincentą Sladkevičių. KGB duomenimis, jis buvo užverbuotas 1958 metais, bet po metų iš sąrašo išbrauktas ir ištremtas į provinciją. Anot T. B. Burauskaitės, sovietų okupacijos metais buvo verbuojami visi bažnyčios hierarchai, ir didžioji dalis „jeigu ir būdavo užverbuojami, nedirbo KGB“, dalis pasirašydavo dokumentus tik tam, kad galėtų turėti ryšį su Vatikanu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"