Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Arnoldas Pranckevičius: už „Brexit“ reikės mokėti ir Lietuvai

 
2017 09 22 10:00
Arnoldas Pranckevičius: "Derybose mums svarbiausi ES piliečių teisių ir JK finansinių įsipareigojimų klausimai."
Arnoldas Pranckevičius: "Derybose mums svarbiausi ES piliečių teisių ir JK finansinių įsipareigojimų klausimai." Alinos Ožič nuotrauka

Europos Komisija (EK) imasi iniciatyvos, kad būtų užtikrinti bendri prekių standartai. EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pripažįsta, kad iš esmės tai viskas, ką ši institucija gali padaryti. Tačiau šiuo metu didžiausias Bendrijos galvos skausmas – „Brexit“.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atskleidė, kad dalies tirtų Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse parduodamų produktų sudėtis skiriasi. VMVT tyrimas sutapo su EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pranešimu Europos Parlamente, kai jis kritikavo gamintojus, tas pačias, bet skirtingos sudėties prekes parduodančius Europos Sąjungos (ES) senbuvėse ir naujokėse. Nuo to „Lietuvos žinios“ ir pradėjo pokalbį su EK atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.

– Ar EK gali kištis į gamintojų reikalus? Nurodyti, kad jie privalo tokius pačius produktus tiekti ir Lietuvos, ir, pavyzdžiui, Vokietijos vartotojams?

– EK galimybės čia yra ribotos. Tai – nacionalinių priežiūros agentūrų kompetencija. J.-C. Junckeris savo metiniame pranešime kalbėjo apie tai, kad negali būti antrarūšių piliečių, antrarūšių vartotojų ar antrarūšės darbo jėgos. Būtent apie vartotojus jis ir kalbėjo – negalime leisti, kad žmonės pirktų to paties prekės ženklo skirtingos kokybės, bet vienodai įpakuotus produktus.

EK daro tai, ką gali. Dabar rengiama bendra metodologija. EK kalbėsis su visomis valstybėmis narėmis, kaip pasiekti bendrų standartų. Manau, kad galime tikėtis mūsų piliečiams svarbių žingsnių.

– Kokie tie žingsniai – priversti gamintojus? Sunku įsivaizduoti tokį nurodymą verslui...

– Yra neteisėtos praktikos atvejų, jie netoleruotini. Tokią praktiką reikia nutraukti. Bet jeigu prekyba vyksta laikantis reguliavimo, ir prekybininkai bei gamintojai viską daro pagal teisėtus reikalavimus, – tai labiau būtų vyriausybių ir prekybininkų bei gamintojų susitarimas. Svarbiausia, kad EK imasi iniciatyvos.

ES skaičiuoja „Brexit“ kainą

– ES laukia „Brexit“. Kaip tai paveiks Bendrijos ir Lietuvos biudžetus?

– Kol kas labai sunku tai prognozuoti. „Brexit“ derybose finansiniai dalykai – vienas svarbiausių klausimų. Jungtinės Karalystės (JK) pozicija iki šiol neaiški, todėl negalime kalbėti apie tai, kokį kompromisą pasieksime per derybas.

ES pozicija labai aiški – visi JK įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Pavyzdys labai paprastas: 6 jaunuoliai atėjo į barą, visi gėrė alų ir valgė užkandžius, bet vienas išėjo, tad kažkas turi už tas vaišes sumokėti. Skaičiavimai – labai įvairūs, o konkretaus skaičiaus nėra. Viešojoje erdvėje minima 60–70 mlrd. eurų suma.

– Patikslinkite, kiek, EK skaičavimais, po „Brexit“ neteks ES biudžetas. EK biudžeto komisaras Guentheris Oetttingeris skaičiuoja, kad britų išstojimas kainuos 10–12 mlrd. eurų?

– EK narys G. Oettingeris skaičiuoja, kiek JK išėjimas gali kasmet sumažinti ES biudžetą. Tai ir yra 10–12 mlrd. eurų. Minimi 60 mlrd. eurų – JK įsipareigojimai iki 2020 metų.

Komisijos narys G. Oettingeris Vilniuje lankysis lapkričio pradžioje. Jis dabar keliauja po ES valstybes ir matuoja „šalių temperatūrą“. Kalbasi su vadovais ir aiškinasi, kaip jie mato ES biudžetą. Domisi, kiek daugiau šalys yra pasirengusios mokėti, kokios struktūros joms yra svarbios išlaikyti. Kartu matuojama ta atsirandanti ES biudžeto skylė.

Yra dvi išeitys. Viena – ES ryžtasi išlaikyti ambicingą biudžetą, koks yra dabar. Tam, kad žemės ūkio, transporto, energetikos ir kitose srityse būtų išsaugotos tos pačios investicijos. Tuomet reikėtų skaičiuoti, kiek ir kuriai šaliai padidėtų įmokos, jeigu skaičiuotume proporcingai.

Bet jeigu valstybės narės nebūtų pasirengusios mokėti daugiau, turėtume bent 10–12 mlrd. eurų mažesnį metinį biudžetą. Mums visiems tektų sumažinti ambicijas.

Šiandien sunku prognozuoti, kaip pasibaigs derybos, kurios turi prasidėti kitų metų antroje pusėje. EK pasiūlymas rasis kitąmet, tuomet prasidės labai sudėtingos derybos, jos baigsis 2019 metais, prieš Europos Parlamento rinkimus. Kol kas sunku nuspėti, kaip viskas pakryps.

EK norsi rezervo

– Greičiausiai, kaip įprasta ES, bus pasiektas koks nors kompromisas?

– Greičiausiai taip, bus rastas kompromisinis sprendimas.

EK yra pasiūliusi kelis tolesnės plėtros scenarijus. Nuo pažangios ateities Europos, kurios plėtra paremta inovacijomis, technologijomis, moksliniais tyrimais, iki tradicinių sričių pramonės.

Drauge EK siūlo šalims narėms apsvarstyti, kokie galėtų būti Bendrijos mokesčiai. Tai gali būti aplinkos mokesčiai ar kokie nors kiti būdai gauti pajamų tiesiogiai į ES biudžetą ir kaupti vadinamąsias ES operacines lėšas, kurias būtų galima naudoti kokios nors krizės – ekonomikos, migracijos, pabėgėlių – atveju.

– Tai lyg biudžeto rezervas?

– Taip, būtent. To reikia, kad institucijos turėtų rezervą reaguoti į globalias krizes. Kaskart, kaip, pavyzdžiui, Graikijos ar pabėgėlių atveju, tenka visus suburti, sukurti institucijas, kurių įsteigimas reikalauja labai daug derybų energijos ir visų valstybių narių laiko.

– Komisaras G. Oettingeris atvažiuos, ir mes dėl to turėsime pareikšti savo nuomonę...

– Parlamente ir Finansų ministerijoje pateikiau informaciją. Institucijos dirba ir formuoja Lietuvos poziciją. Kalbant apie biudžetą, mūsų šaliai teks pasisakyti dėl „Brexit“ ir dėl gerėjančios ekonomikos.

Šie du veiksniai lems ir būsimų ES investicijų dydį. Jų bus mažiau. Valstybei tampant ekonomiškai stipresnei, Lietuva iš valstybės gavėjos taps valstybe donore.

Būsimojoje ekonominėje perspektyvoje tai dar neįvyks. Bet Lietuvos regionai vystosi netolygiai.

Dėl to šalis kreipėsi į EK, prašydama padalyti Lietuvą į du regionus – Sostinės ir Vidurio bei Vakarų Lietuvos. Šis padalijimas įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 dienos. Tam EK jau pritarė.

Tai reiškia kitokias Lietuvos derybines pozicijas. Tai reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė galės išsiderėti didesnę investicijų dalį tiems regionams, kurie vis dar išgyvena didelę socialinę atskirtį ir kuriuose yra didesnis nedarbas.

Labai sunku nuspėti, ar ši derybų strategija bus sėkminga, bet valstybė pasirinko tokį kelią.

– Ar tai reiškia, kad finansinės paramos gavėjams esminis skirtumas bus kur investuoti – Vilniuje ar kitame regione?

– Vilniaus BVP gyventojui viršija 105 proc. ES vidurkio. Kitos Lietuvos dalies siekia apie 60 procentų. 75 proc. – pagal dabartinę metodologiją yra tas magiškas skaičius, kuris nustato ribas tarp valstybių ar regionų naudos.

Lietuvai reikėtų galvoti ne vien apie struktūrinius ir investicinius fondus. Jau dabar galima naudotis vadinamuoju Junckerio investicijų planu – Europos strateginių investicijų fondu.

Jis nesiremia geografiniu ar panašiu principu. Jo finansavimu gali naudotis visos valstybės narės ir privatūs subjektai. Tai investicijos, kurios kuria pridėtinę vertę. Iki 2022 metų fondą numatyta padvigubinti, tuomet jo finansavimo galimybės bus 630 mlrd. eurų.

Sunkios derybos su JK

– Grįžkime prie „Brexit“. Kaip jis atsilieps Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams? Esama įvairių baimių ir spėlionių, kad jie neteks socialinių garantijų, taps „antrarūšiais“ asmenimis ar apskritai bus išsiųsti iš šalies. Kiek šios baimės pagrįstos?

– Derybos yra prasidėjusios. Šį penktadienį laukiame JK premjerės Theresos May pranešimo, kuriame ji išsakys tai, ko JK tikisi. Artimiausias derybų raundas numatytas rugsėjo 25 dieną.

Kol kas pasiekta labai mažai pažangos. JK strategiją dar sunku suvokti ne tik mums, bet ir JK piliečiams.

ES ir JK sutartis nustos galioti 2019 metų kovo 19-ąją. Iki tos dienos privalome susitarti dėl skyrybų – JK išėjimo sąlygų ir pradėti naujas derybas dėl ES ir JK sutarties, kuri apims mūsų santykius prekybos, saugumo ir kitose srityse.

Derybose mums svarbiausi ES piliečių teisių ir JK finansinių įsipareigojimų klausimai. Šiaurės Airijos sienos problema yra labai jautri, bet Lietuvai mažiausiai aktuali.

– Nebent įvyktų politinis žemės drebėjimas, kai ES ir JK nesusitartų?

– Tikrai taip. Tačiau JK yra teisės viršenybės valstybė. Tikimės, kad JK liks ištikima teisės viršenybės principams ir bus suinteresuota išlaikyti tvirtus santykius tokiose srityse kaip prekyba, saugumas ir kova su terorizmu.

JK nėra valstybė, kuri laužo susitarimus kaip Rusija. Susitarimas bus rastas, tad mūsų piliečiams JK nereikia gyventi baimėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"