Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ar Tautinių mažumų įstatymo projektas aktualus visoms tautybėms?

 
2018 03 12 9:10
Dauguma pašnekovų teigė, kad parama tautinės tapatybės išsaugojimui jiems svarbesnė, nei dvikalbystės įteisinimas./
Dauguma pašnekovų teigė, kad parama tautinės tapatybės išsaugojimui jiems svarbesnė, nei dvikalbystės įteisinimas./ pixabay.com nuotrauka

Socialdemokratams pasiūlius naują Tautinių mažumų įstatymo projektą, daugiausiai ginčų sukėlė klausimas, kaip tai paveiktų Lietuvos lenkus. Tuo metu kitų tautybių atstovai ir jų požiūris praktiškai neaptarinėjami.

Svarbiausias ir daugiausiai ginčų keliantis „socdemų“ siūlomo įstatymo aspektas – galima dvikalbystė tose savivaldybėse, kuriose tam tikros tautybės atstovai sudaro trečdalį gyventojų. Teoriškai, tai būtų įmanoma keliose lenkų gausiai gyvenamose savivaldybėse ir vienoje, kurioje dauguma gyventojų – etniniai rusai.

LŽ nusprendė apie šį įstatymo projektą pasiteirauti įvairių tautinių organizacijų nuomonės:

Mes – ne tautinė mažuma

Totorių kultūros centro vadovė Almira Parmaksizoglu LŽ teigė, kad apskritai negirdėjo diskusijų apie „socdemų“ pasiūlytą įstatymo projektą. „Neteko girdėti apie šį įstatymo projektą. Laukia renginiai, taip kad darbų turime labai daug.“, – sakė Almira Parmaksizoglu.

Paklausta, kokio Tautinių mažumų įstatymo norėtų Lietuvos totoriai, bendruomenės atstovė teigė, kad totoriai nelaiko savęs tautine mažuma: „Totoriai gyvena Lietuvoje šimtus metų ir kūrė Lietuvą kartu su lietuviais. Totoriai – ne tautinė mažuma, o šios valstybės dalis“.

Pasak Totorių kultūros centro vadovės, šiai bendruomenei labiausiai rūpi tapatybės išsaugojimas, todėl pagrindinės bendruomenės pastangos nukreiptos į jaunosios kartos auklėjimą ir švietimą. Šiame darbe, anot totorių bendruomenės atstovės, totorius remia ir Lietuvos valstybė – Kultūros ministerija ir Tautinių mažumų departamentas. Tuo metu tokie klausimai, kaip dvikalbystė kai kuriose savivaldybėse, pasak Almiros Parmaksizoglu „gal labiau aktualūs lenkų bendruomenei“.

Nereikia ieškoti problemos, kur jos nėra

Lietuvos estų draugijos vadovė Liia Urman LŽ teigė, kad toks įstatymas Lietuvoje yra reikalingas ir sveikintinas. „Kadaise Lietuvos turėto įstatymo galėjo pavydėti visa Europa. Todėl laukiame, kad bus patvirtintas dabar svarstomas projektas“, – sakė Liia Urman.

„Estijoje seniai galioja tie patys principai ir kai kuriose savivaldybėse vartojama švedų kalba. Jokių problemų nekyla“, – teigė Estų draugijos vadovė. Jos nuomone, tokie klausimai, kaip antros kalbos vartojimas kai kuriose savivaldybėse arba pavardžių rašymas gimtąja kalba yra labai nesunkiai išsprendžiami klausimai, o viešojoje erdvėje kartais bandoma dirbtinai gąsdinti, neva baisiais padariniais. „Nemanau, kad lietuviai iš tiesų bijo tokių sprendimų“, – teigė estų bendruomenės atstovė.

„Man keista, kai pavyzdžiui, pavardžių rašybos klausimas Lietuvoje vadinamas „lenkų problema“. Tai – visų tautinių bendrijų klausimas. Pati esu susidūrusi su šia problema ir man nepatiko, kad mano vardas buvo iškraipomas“, – LŽ sakė Liia Urman.

„Totoriai gyvena Lietuvoje šimtus metų ir kūrė Lietuvą kartu su lietuviais. Totoriai – ne tautinė mažuma, o šios valstybės dalis“

Svarbu kalbėtis be baimės ir pykčio

Kaip LŽ sakė Vilniaus žydų bendruomenės vadovas Simonas Gurevičius, jos nariai save suvokia pirmiausiai, ne kaip tautinę mažumą, o kaip tautinę bendriją.

„Esame Lietuvos žydai, vienodai didžiuojamės abiem šios sąvokos dalimis – esame Lietuvos dalis tiek savo teisėmis, tiek ir pareigomis“, – sakė bendruomenės vadovas. Pasak LŽ pašnekovo, be to, kad žydai puoselėja savo kultūrą ir tradicijas, nemažiau dėmesio jie skiria savo šalies kalbai, mokosi istoriją ir kuria jos ateitį.

„Žmogus neturi būti diskriminuojamas, jei dėl istorinių aplinkybių ar kitų priežasčių neišmoko lietuvių kalbos, bet kartu turi būti skatinamas, ypatingai jaunimas, puikiai ją mokėti“, – sakė Simonas Gurevičius.

„Svarbu suprasti, kad savo tradicijų ir kultūros puoselėjimas neturi būti supriešinamas su valstybinėmis vertybėmis, yra gausybė būdu suderinti tai. Svarbu rengti atvirą ir plačią diskusiją be baimės ir be pykčio, o jos išvadas apvilkti tinkamu teisiniu rūbu, o ne atvirkščiai“, – LŽ teigė Vilniaus žydų bendruomenės vadovas.

„Esame Lietuvos žydai, vienodai didžiuojamės abiem šios sąvokos dalimis – esame Lietuvos dalis tiek savo teisėmis, tiek ir pareigomis“

Baltarusiams viskas gerai

Kaip LŽ sakė baltarusių klubo „Siabryna“ pirmininkas Valentinas Stehas, nors Tautinių mažumų įstatymas apskritai reikalingas, vargu ar Lietuvoje prasminga aptarinėti tokius klausimus, kaip dvikalbystė. „Negaliu kalbėti už visus Lietuvoje gyvenančius mano tautiečius, o ir nei vienoje savivaldybėje baltarusiai nesudarytų trečdalio gyventojų, tačiau mano asmenine nuomone, oficiali kalba turi būti viena – valstybinė, t.y. lietuvių“.

Anot „Siabrynos“ vadovo, Lietuvos baltarusiams aktualesni ne įstatyminės bazės pakeitimai, o tiesioginė parama, kad baltarusiai galėtų rengti daugiau renginių ir aktyviau puoselėti savo tapatybę. „Apskritai, dėl baltarusių gyvenimo ir veiklos Lietuvoje nieko blogo nepasakysiu. Viskas tvarkoje“, – sakė Valentinas Stehas.

„Negaliu kalbėti už visus Lietuvoje gyvenančius mano tautiečius, tačiau mano asmenine nuomone, oficiali kalba turi būti viena – valstybinė, t.y. lietuvių“

Gruzinų problemos tos pačios, kaip lietuvių

LŽ kalbintas gruzinų kultūros draugijos „Kachetija“ vadovas Levanas Sepašvilis teigė, kad labiausiai jo tautiečius Lietuvoje veikia tos pačios problemos, kaip ir lietuvius – pragyvenimo lygis, mokesčių našta, galimybės plėtoti verslą ir pan. Taigi ir ekonominį gyvenimą reguliuojantys įstatymai jiems aktualesni, nei reguliuojantys mažumų kalbas.

„Gruzinai gyvena Lietuvoje, kaip ir visi kiti žmonės. Blogai būtų – išvažiuotų. Aš čia jau 28 metai ir kaip matote, sukuosi“, – sakė Levanas Sepašvilis.

Anot jo, sunkumų palyginti negausi gruzinų bendruomenė patiria, tačiau jie – daugiau techninio pobūdžio: „Vienas žmogus gyvena Trakuose, kitas – Klaipėdoje, o trečias – Kaune. Sunku visus surinkti, kad apsitartume, kaip gyvename, kad kažką bendrai nuveiktume“. Šiuo atžvilgiu draugija daugiausiai paramos laukia iš bendruomenės narių ir Gruzijos pasiuntinybės.

Kaip ir kai kurie kiti pašnekovai, Levanas Sepašvilis teigė, kad gruzinai taip pat džiaugtųsi didesne valstybės parama kultūrinei veiklai. Šiuo metu draugija stato spektaklį apie tremtyje Sibire susipažinusius gruziną ir lietuvį. Paramos šiam projektui prašoma iš Kultūros ministerijos.

„Karaimų teatre jau esame statę spektaklį „Pirosmani“. Man asmeniškai teko padengti veik 80 procentų išlaidų. Žinoma, kad parama būtų sveikintinas dalykas“, – LŽ sakė gruzinų kultūros draugijos vadovas, pažymėjęs kad anksčiau Tautinių mažumų departamentas nedidelėmis lėšomis jau yra parėmęs draugijos rengiamus nedidelius koncertus ir kitus kultūrinius renginius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"