Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Apskrityse gali likti tik 5 vyriausybės atstovai

 
2018 06 25 9:28
pixabay.com nuotrauka

Seime kelią skinasi Vyriausybės atstovų apskrityse reforma. Pagal ją, dešimt tarnybų bus sujungtos į vieną, atstovų liks penki, ilginama jų darbo kadencija.

Tai numatoma Seimo svarstomoje naujoje Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto redakcijoje. Iki jos priėmimo liko vienas balsavimas.

Projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad reforma padės sutaupyti lėšų, o patį Vyriausybės atstovų darbą leis padaryti efektyvesnį.

Tuo metu kritikai teigia, kad Vyriausybės atstovų darbas bus tik silpninamas.

„Kiekvienas, kuris yra susidūręs su apskričių Vyriausybės atstovais, turbūt aiškiai pasakytų, kad jų krūvis yra didelis, nes jie ir šiandien aptarnauja po vieną apskritį, tai yra septyni, penki rajonai. Vyksta tarybos posėdžiai, komitetų ir jie nespėja faktiškai šiandien sudalyvauti visuose posėdžiuose. Siūlymas perpus sumažinti, tai yra tiksliau perpus padidinti krūvį, vargu ar darbo kokybė nuo to pagerės“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Siūloma, kad dabar dešimt savarankiškų tarnybų būtų sujungtos į vieną įstaigą. Vyriausybė penkerių metų kadencijai skirtų penkis savo atstovus apskrityse: Vilniaus ir Alytaus, Kauno ir Marijampolės, Panevėžio ir Utenos, Klaipėdos ir Tauragės bei Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Pareigas jis galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Dabar kadencijų skaičius neribojamas.

Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad siekiant pareigūnų nešališkumo, veiklos skaidrumo, Vyriausybės atstovai turėtų būti ne skiriami Vyriausybės, o atrenkami konkurso būdu.

„(...) iš esmės tam tikra politinė partija gali pasiskirti policininkus ar prokurorus, kurie prižiūrės, kaip jie tuos įstatymus įgyvendina. Man atrodo, tai yra visiškai ydinga praktika“, – sakė ji.

Pasak liberalo Simono Gentvilo, nauja tvarka politizuotų Vyriausybės atstovų įstaigas. Jo teigimu, kad tai daroma sąmoningai, liudija ir premjero Sauliaus Skvernelio interviu.

„Jeigu pasižiūrėsime neseną premjero interviu „Alytaus naujienoms“, tai premjeras visiškai kitaip įsivaizduoja Vyriausybės atstovų funkcijas: „Vyriausybės atstovai turėtų dirbti, kaip Vyriausybės atstovai. Žmonės nesupranta, kai jie kalba, kaip Vyriausybės atstovai, o pozicijos nesuderinamos su Vyriausybe, atstovauja net priešingai Vyriausybei.“ Gerbiamieji, jeigu mes iš tikrųjų politizuojame Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą, tai mes turime ir pakeisti jų funkcijas“, – tvirtino liberalas.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys replikavo, kad Vyriausybės atstovų nepriklausomumas dabar tėra mitas.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlomą pertvarką pavadino smūgiu demokratijai ir teisinei valstybei.

Gindamas projektą „valstietis“ Robertas Šarknickas pareiškė, kad prastas Vyriausybės atstovų darbas išprovokavo rinkimų komitetų kūrimąsi savivaldybėse.

„Ar nekilo klausimas, kodėl Lietuvos savivaldybėse atsirado komitetai? Taip, tai būtent, kad yra kiršinama, vilkinama, kai taryba nusprendžia teikti kokį nors svarstymą, tai neva sugalvojama, kad ne ten padėtas kablelis, taškas, o tada Vyriausybės atstovas kažkurios partijos pasisako ir stabdo procesus. Nevilkinkime valstybės gyvenimo savivaldybėse“, – pareiškė „valstietis“, nepaaiškindamas detaliau, kuo čia dėti rinkimų komitetai.

Anot projekto, prieš pradėdamas eiti pareigas Vyriausybės atstovas turėtų prisiekti.

Projekte taip pat numatyta, kad Vyriausybės atstovu galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje ar penkerių metų teisinio darbo stažą.

Anot projekto autorių, siekiant užtikrinti šių pareigūnų veiklos skaidrumą ir nešališkumą, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės, savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose juridiniuose asmenyse.

Be to, jis negalėtų gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį, kūrybinį darbą.

Dabar Vyriausybė kiekvienoje apskrityje turi po vieną atstovą, jis vadovauja iš biudžeto išlaikomai tarnybai. Vyriausybės atstovas į pareigas skiriamas ketveriems metams.

Vyriausybės atstovas atlieka savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"