Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Apsaugininkams siuvamas autoriteto sargų rūbas

 
2018 08 30 8:05
Rasa Juknevičienė: "Pagal tokią formuluotę bandymu diskredituoti vadovų autoritetą būtų galima apkaltinti labai daug ką, net ir juos kritikuojančius mūsų šalies politikus." /
Rasa Juknevičienė: "Pagal tokią formuluotę bandymu diskredituoti vadovų autoritetą būtų galima apkaltinti labai daug ką, net ir juos kritikuojančius mūsų šalies politikus." / Alinos Ožič nuotrauka

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, kurias priėmus Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) būtų suteikta daugiau galių. Seimas pakeitimus turėtų svarstyti rudens sesijoje, bet jie jau sulaukia skeptiškų vertinimų.

Pataisomis siūloma įpareigoti VAD saugoti šalies vadovybę – prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą – nuo neteisėto informacijos apie juos, institucijas ir valstybės reikalus rinkimo techninėmis priemonėmis, taip pat užkirsti kelią bandymams neigiamai paveikti vadovybės autoritetą.

Rasa Juknevičienė: „Pagal tokią formuluotę bandymu diskredituoti vadovų autoritetą būtų galima apkaltinti labai daug ką, net ir juos kritikuojančius mūsų šalies politikus.“

Rėžė iš peties

VRM ragina papildyti VAD funkcijų sąrašą nauja – užtikrinti vadovybės apsaugą nuo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis. Be to, numatoma išplėsti prevencijos priemonių sąvoką – prie jų priskirti ne tik galimų teisės pažeidimų priežasčių ir sąlygų, bet ir rizikos veiksnių, galinčių neigiamai paveikti vadovybės autoritetą, šalinimą. Tai reiškia, jog prevenciją vykdantis VAD pareigūnas, turintis pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius kelti grėsmę saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumui arba neigiamai paveikti vadovybės autoritetą, įgytų teisę tokiam asmeniui pareikšti oficialų įspėjimą.

Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, dabartiniame įstatyme vadovybės apsauga nuo neteisėto informacijos rinkimo techninėmis priemonėmis nereglamentuota ir nenumatyta rizikos veiksnių vertinimo ir valdymo galimybė. Esą taisyti įstatymą verčia geopolitiniai pokyčiai ir sparčiai tobulėjančios technologijos.

Minėtoms pataisoms jau pritarė ministrų kabinetas, nors Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės specialistai projektą siūlė tobulinti. Jiems užkliuvo pernelyg abstrakti formuluotė „vadovybės autoritetas“. Taip pat neaišku, kaip reikėtų suprasti rizikos veiksnius, galinčius neigiamai paveikti tą autoritetą, ir kaip jie būtų šalinami.

Vis bando prasiskverbti

VAD direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira „Lietuvos žinias“ tikino neprieštaraujantis, kad departamentui būtų priskirta naujų funkcijų, mat jau buvo bandymų prasiskverbti į mūsų šalies vadovų aplinką ir techninėmis priemonėmis rinkti informaciją apie juos. Kiek tokių mėginimų būta, P. Nemira nekonkretizavo, tik priminė viešai nuskambėjusį atvejį, kai bandyta šnipinėti prezidentę Dalią Grybauskaitę.

2016-aisiais Lietuvoje buvo nuteistas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypač svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka. Mūsų šalyje jis buvo sulaikytas 2015 metais, kai Lietuvos pareigūnai surinko įrodymų, kad šis asmuo 2011–2014 metais užsienyje verbavo mūsų šalies piliečius.

Jiems siūlyta už pinigus rinkti informaciją apie mūsų šalies institucijų vadovus. Itin domėtasi VAD pareigūnais, jų darbo specifika. Per šį departamentą FST tikėjosi prasiskverbti į prezidentūrą ir D. Grybauskaitės rezidenciją Turniškėse, kad galėtų klausytis šalies vadovės pokalbių.

„Panaši veikla yra labai suaktyvėjusi. Mes tai stebime ir matome. Tokia veikla vyksta, tik neturime teisės kalbėti apie atskirus atvejus“, – dėstė P. Nemira.

Apsaugoti valstybės institucijas ir aukščiausius šalies pareigūnus nuo galimo šnipinėjimo techninėmis priemonėmis renkant informaciją šiuo metu laikoma Valstybės saugumo departamento prerogatyva.

Galėtų perspėti

Anot VAD direktoriaus pavaduotojo, galimybė saugoti šalies vadovybės autoritetą VAD darbuotojams suteiks teisę asmenis, darančius teisės pažeidimus, perspėti ne tik apie gresiančią atsakomybę, bet ir apie tai, kad taip gali būti sumenkintas šalies vadovų, valstybės institucijų autoritetas ar net valstybės įvaizdis.

„Tokia yra šių dienų geopolitinė situacija. VAD privalo turėti kokių nors priemonių užkirsti kelią tokio pobūdžio veiksmams“, – pažymėjo P. Nemira.

Pasak jo, VAD pareigūnų pareiga – saugoti valstybės pirmuosius asmenis, tačiau pareigūnai negali daryti įtakos jų veiksmams, todėl tais atvejais, kai saugomi asmenys patys rizikuos savo, institucijos ar valstybės autoritetu, interesais, VAD tegalės rekomenduoti taip nesielgti.

„Norime, kad mums būtų suteikta teisė kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai šalia valstybės vadovų atsiduria nepageidautinas kitos valstybės atstovas ir nori kartu nusifotografuoti, o vėliau tą fotografiją naudoti nežinia kokiais tikslais, perspėti nesifotografuoti. Tačiau tai spręstų pats saugomas asmuo“, – aiškino VAD direktoriaus pavaduotojas.

Jo tikinimu, dėl naujų funkcijų VAD darbuotojams didesnių problemų nekils, nes jie yra nuolat mokomi atpažinti ne tik fizines grėsmes, bet ir užsienio šalių žvalgybos veiklą. Tačiau VAD analitikams reikės pasimokyti į gaunamą informaciją žvelgti kiek plačiau.

Kelia abejonių

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Arvydo Anušausko nuomone, VAD galbūt ir reikėtų įpareigoti saugoti šalies vadovus nuo bandymų techninėmis priemonėmis neteisėtai rinkti informaciją apie juos bei valstybės reikalus. Tačiau, anot jo, diskutuotina, ar pareigūnai privalėtų pirmuosius tris valstybės asmenis saugoti ir nuo galimo neigiamo poveikio jų autoritetui.

„Pirmiausia šiame įstatyme reikėtų išaiškinti, kas yra vadovybės autoritetas. Manau, kad dėl to Seime tikrai kils diskusijų, nes neaišku, kaip tą suprasti“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Parlamentaro nuomone, galbūt problema iš tiesų egzistuoja, tačiau vargu ar VAD pareigūnų prievolė yra užkirsti kelią galimam vadovybės autoriteto žeminimui. Jie turėtų labiau rūpintis fizine valstybės vadovų apsauga. Esą tiek pačių valstybės vadovų, tiek jų vadovaujamų institucijų autoritetu turėtų rūpintis tų institucijų darbuotojai, nes jie tam turi daugiau galimybių. „Taip, VAD turi rinkti žvalgybos informaciją apie potencialius, grėsmę keliančius asmenis, bet veltis į virtualias, informacines diskusijas vargu ar turėtų“, – svarstė A. Anušauskas.

Panašios nuomonės laikėsi ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Anot jos, noras užkirsti kelią šalies vadovų diskreditavimui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau dabar siūloma formuluotė yra pernelyg plati. Esą pagal ją bandymu diskredituoti vadovų autoritetą būtų galima apkaltinti labai daug ką, net ir juos kritikuojančius mūsų šalies politikus. „O tai jau būtų bandymas suvaržyti demokratiją“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"