Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Andreasas Schleicheris: didysis klausimas – kaip jiems tapti gerais mokytojais

 
2017 10 20 10:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Koks valstybės švietimas yra šiandien, tokia valstybės ekonomika bus rytoj. Vadovaudamasi tokia aksioma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), prieš priimdama Lietuvą į savo gretas, atliko švietimo būklės analizę ir pateikė rekomendacijas.

Ką reikėtų Lietuvai daryti, kad jos švietimas (o kartu ir ji pati) neįstrigtų silpnų vidutiniokų pozicijoje, „Lietuvos žinios“ aiškinasi su EBPO rekomendacijas Vilniuje pristačiusiu šios organizacijos Švietimo ir įgūdžių direktorato direktoriumi, tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA kūrėju Andreasu Schleicheriu k uris laikomas vienu žymiausių švietimo ekspertų pasaulyje.

Vertina tik penketu

– Kaip trumpai apibūdintumėte Lietuvos švietimo sistemos būklę?

Andreas Schleicheris: „Kai kas mano, kad nafta – ekonomikos sėkmės pagrindas. Bet akivaizdu, kad žmogaus talentas vis labiau tampa didžiausia vertybe, nes kūrybingoms bendrovėms reikia talentingų žmonių.“

– Lietuva per pastaruosius 10 metų švietimo srityje tikrai daro pažangą. Tačiau taip pat negalima nepaminėti, kad jūsų visuomenė, kaip ir daugelio kitų, vystosi daug sparčiau, nei plėtojama švietimo sistema. Atotrūkis tarp to, ko reikia visuomenei, ir to, ką švietimo sistema jai suteikia, nemažėja. Tai reikalauja pokyčių.

– Kaip įvertintumėte Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo rezultatus pagal dešimtbalę sistemą?

– Penketu.

– EBPO pateikė Lietuvai daug rekomendacijų, kaip tobulinti visas ugdymo pakopas. Išvardykite kelias esmines.

– Manau, gerai, kad Lietuva nusprendė privalomąjį ugdymą pradėti anksčiau – nuo šešerių metų. Tačiau taip pat svarbu, kad būtų jungtis tarp ankstyvojo ugdymo ir mokyklos. Vis dėlto ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumas ir kokybė Lietuvos kaimo vietovėse yra nepakankami, jų nelankę į mokyklas ateina labai daug vaikų. Iš to kyla problema – ne tik žinių, bet ir socialinių, emocinių gebėjimų, darančių žmones sėkmingus, stoka. Didelis pranašumas, kai vaikai ugdomi nuo pat mažens.

Lietuvai reikia daug išteklių, kad būtų išlaikytos mažos klasės, mažos mokyklos, tačiau per mažai investuojama į nuolatinį mokytojo profesinį tobulėjimą, jam jau dirbant mokykloje, į didesnį pedagogų tarpusavio profesinį bendradarbiavimą, į tai, kas iš tikrųjų padidintų mokytojo profesijos prestižą.

Profesinio ugdymo sektoriuje dar reikia daug padaryti, kad profesinio rengimo ir bendrojo lavinimo integravimas būtų produktyvesnis. Tai būtų didelė nauda visuomenei ir neprireiktų didelių finansinių investicijų.

O universitetų sistema Lietuvoje labai fragmentuota – tiek daug mažų universitetų, kurie neturi realių galimybių išlikti. Bet, žinoma, optimizuoti jų tinklą nelengva. Juokaudamas galiu priminti posakį: varlės pačios niekada nesausins pelkės.

Dėmesys ikimokyklinukams, kaimo vaikams, berniukams

– Pabrėžiate, kad svarbu anksčiau pradėti ugdymą, turėti pakankamai mokymosi laiko. Bet Europos švietimo lyderėje Suomijoje viskas priešingai.

– Taip, Suomijoje mokslo metai palyginti trumpi, o vaikai pradeda eiti į mokyklą nuo septynerių. Jei sugebama pasiekti geros kokybės ugdymo per trumpesnį laiką – puiku. Tačiau tai reikia pasiekti.

EBPO atkreipia dėmesį į kaimo vaikus: kaip pagerinti jų pasiekimus, ar reikia investuoti į kaimo mokyklas ar jas uždaryti ir vežioti vaikus į miestą. Lietuva jau nemažai padarė konsoliduodama mokyklų tinklą, uždarydama mažas mokyklas kaimo vietovėse. Gal ir daugiau jų reikia uždaryti, bet dabar svarbiausias iššūkis – į kaimo mokyklas pritraukti aukštos kvalifikacijos mokytojų. Kitos šalys geba tai pasiekti. Įdomus Kinijos pavyzdys: ten talentingi mokytojai nori dirbti didžiausius iššūkius keliančiose klasėse kaimo mokyklose, o jas pakėlę į aukštesnį kokybės lygį tampa švietimo žvaigždėmis.

– Bet ar gerai, kaip dabar būna tose mažose mokyklose, turėti jungtines klases, kai kartu mokosi ir pirmokai, ir antrokai, ir trečiokai?

– Esama nemažai įrodymų, kad tai neefektyvu. Klasėje reikia turėti ne tik mokinių kritinę masę, bet ir mokytojų. Jei mokykloje tėra keli mokytojai, vadinasi, nėra profesinių bendruomenių ir galimybės keistis profesine patirtimi. Tad daug dalykų, kurie yra labai svarbūs mokytojo darbui, tokioje mažoje mokykloje paprasčiausiai negali vykti.

– Tarptautinio PISA tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai gerokai atsilieka nuo mergaičių, ypač menki jų skaitymo gebėjimai. EBPO net siūlo imtis tikslinių priemonių berniukų gebėjimams didinti. Kokių?

– Švietimas Lietuvoje vykdomas moterų ir yra skirtas mergaitėms. Jeigu norite berniukus labiau sudominti skaitymu, turite mokyti juos skaityti tokiu būdu, kuris jiems yra įdomus. Pavyzdžiui, berniukai neskaito į vadovėlius įtrauktų istorijų. Labai svarbu suvokti ne tik berniukų ir mergaičių mokymosi skirtumus, bet ir apskritai, kokie skirtingi yra vaikai ir kaip skirtingai jie mokosi. Pedagoginėje praktikoje labai svarbu visus įtraukti į mokymąsi, kiekvienam suteikti pagalbą, kiekvieną sudominti.

– Akcentuojate visiems lygias ugdymo galimybes, bet kartu pažymite, kad Lietuvoje yra labai mažai vaikų, turinčių aukščiausio lygio gebėjimų. Ką daryti, kad jų būtų daugiau? Ar gera Lietuvos praktika turėti prestižines ugdymo įstaigas, į kurias atrenkami gabiausi moksleiviai?

– Klaida manyti, kad vieni turi talentų, kiti – ne. Mokytojo talentas ir yra atskleisti, kokių gabumų turi kuris nors moksleivis, ir padėti juos ugdyti. Suomijos švietimo sistema yra geras pavyzdys, kur mokytojai labai daug laiko skiria moksleivių gabumams atskleisti ir ugdyti. Yra daug būdų tai daryti, bet atskiros mokyklos nėra tinkamas variantas. Jose atsiranda tų pačių problemų, kaip ir kitose, nes moksleivių lygis vis tiek nebus vienodas. Kaip rodo mūsų patirtis, atskiros mokyklos gabiesiems negausina aukščiausio lygio gebėjimų moksleivių būrio.

– EBPO ataskaitoje pastabų sulaukė pasiekimų vertinimo sistema. Kas joje blogai?

– Vertinimo, egzaminų sistema yra gera. Tačiau Lietuvos mokyklose vertinimų rezultatai labai retai naudojami ugdymo procesui gerinti. Vertinimo sistema Lietuvoje – tarsi našta, o ne pranašumas, pasirengimas egzaminams suvokiamas kaip laiko atėmimas iš mokymosi, o ne priešingai.

Švietimo kokybė – mokytojo kokybė

– Lietuvoje planuojama pertvarkyti mokytojų rengimą. Ką, remdamasis kitų šalių patirtimi, patartumėte?

– Lietuvos problema, kad dėmesys sukoncentruojamas į būsimų mokytojų studijas, bet per mažai dėmesio skiriama tolesniam jų profesiniam tobulėjimui. Štai pavyzdys: šiandien naudojame tokias modernias technologijas, kurių prieš 20 metų net nebuvo, tad negalėjome nuspėti, kaip pasikeis mokykla ir mokymas, o mokytojai negalėjo jomis naudotis, kai patys mokėsi. Tad didysis klausimas – kaip jiems tapti gerais mokytojais; kaip jie bendrauja su kolegomis tarpusavyje; kaip rengiasi pamokoms ir dalijasi patirtimi; kaip vertina vieni kitų pamokas; kaip buriamos pedagogų bendruomenės.

Pažangiosios švietimo sistemos mokytojams būtent šioje srityje teikia gerokai daugiau pagalbos. Pavyzdžiui, Kinijoje, Šanchajuje, mokytojai turi interneto platformą, kurioje su kolegomis dalijasi pamokų planais. Tai ilgainiui susiejama su mokytojo reputacija: kuo daugiau kitų mokytojų parsisiunčia vieno ar kito pedagogo pamokų planus, juos skaito, panaudoja, vertina, tuo didesnį autoritetą jis įgyja švietimo bendruomenėje. Mokslo metų pabaigoje matyti ne tik kaip mokytoją vertina jo mokiniai, kaip mokytojas padėjo jiems mokytis, bet ir kaip jį vertina kiti mokytojai, kiek šis padėjo jiems siekti profesinio meistriškumo. Mokytojams tarpusavyje dalijantis patirtimi galima sukurti geriausią švietimo sistemą.

P. Andreas Schleicheris: "Pačios geriausios yra tos švietimo sistemos, kur mokytojai pasirengę mokytis iš kitų mokytojų, mokyklos - iš kitų mokyklų, sistemos - iš geriausių pasaulio švietimo sistemų."
P. Andreas Schleicheris: "Pačios geriausios yra tos švietimo sistemos, kur mokytojai pasirengę mokytis iš kitų mokytojų, mokyklos - iš kitų mokyklų, sistemos - iš geriausių pasaulio švietimo sistemų."

Lietuva čia tikrai per mažai daro. Dabar tokia sistema, kad pedagogikos studijų absolventas iškart siunčiamas į klases, bet nepadedama jam dirbti tikrai profesionaliai, tobulėti. Norint, kad geriausi žmonės ateitų į mokyklą, reikia jiems suteikti karjeros, profesinio ir intelektinio augimo galimybes.

Pavyzdžiui, Singapūre dauguma mokytojų pradeda mokytojo karjerą turėdami bakalauro diplomą, bet vėliau, jau dirbdami, įgyja ir magistro, o dalis jų paskui parengia daktaro disertaciją, vykdo mokslinius pedagogikos srities darbus. Teorija ir praktika nėra skirtingi pasauliai, labai svarbu tarp jų statyti tiltus.

– Kiek švietimo rezultatą lemia pinigai?

– Pavyzdžiui, Liuksemburge mokytojų algos labai geros, bet ten taip pat nesiseka į šią sritį pritraukti gabiausių jaunuolių. Jaunus žmones skatinti mokytojauti galima ne tik didesnėmis algomis. Nors, žinoma, tai labai svarbu, bet daug sunkesnė užduotis – mokytojo darbą padaryti intelektualiai patrauklesnį.

– EBPO rekomenduoja Lietuvai neįvesti universalaus klasės krepšelio, nors tai planuoja mūsų Vyriausybė. Kodėl?

– Tokia finansavimo sistema skatina išsaugoti daug mažų klasių, bet silpnina paskatas efektyvinti mokyklų darbą, skatinti jas konkuruoti dėl moksleivių. Geros kokybės švietimui tikrai reikia kitokio finansavimo modelio.

Geros tos sistemos, kurios „mokosi“

– Minite Singapūrą, Kiniją. Azijos šalių švietimo rezultatai tikrai stulbinami. Bet ar verta vaikus spausti tiek daug mokytis kaip Azijoje?

– Jeigu nepatinka Azijos šalių sistema, yra Suomijos, Estijos, Kanados – tikrai labai geri švietimo pavyzdžiai.

– Ar turite mėgstamiausią?

– Sistemos skirtingos, iš daugelio jų galima mokytis įvairių dalykų. Pavyzdžiui, Singapūras turi labai geras mokymo programas, Suomija – labai gerus mokytojus. Pačios geriausios yra tos švietimo sistemos, kur mokytojai pasirengę mokytis iš kitų mokytojų, mokyklos – iš kitų mokyklų, sistemos – iš geriausių pasaulio švietimo sistemų.

Štai 2012 metais Didžiosios Britanijos švietimo ministras pakvietė keliasdešimt mokytojų iš Šanchajaus. Visi sakė, kad tai nesąmonė, nes labai skirtingos kultūros. Po kelerių metų Šanchajus tapo populiariausia britų mokytojų kvalifikacijos kėlimo kryptimi.

– Kurios šalys nuo 2001 metų, kai pradėti vykdyti PISA tyrimai, padarė didžiausią šuolį?

– Europoje – Portugalija, Pietų Amerikoje – Kolumbija, Azijoje – beveik visos šalys. Daug gerų pavyzdžių, bet jų nėra pakankamai.

– Estų šuolis į lyderius PISA tyrimuose taip pat neįtikėtinas. Kas, jūsų vertinimu, tai labiausiai lėmė?

– Estijoje dėmesys sutelktas į mokymo kokybę, nemažai nuveikta patraukiant gabius žmones tapti mokytojais, jiems suteikiant galimybes profesiškai tobulėti. Švietimo kokybė negali nepriklausyti nuo mokytojų kokybės. Koks mokytojas, tokia ir mokykla.

– Kas atsitiko jūsų gimtosios Vokietijos švietimui, kad jis 2000-aisiais PISA tyrimuose buvo nukritęs žemiau vidurkio? Ką vokiečiai padarė, kad rezultatai ėmė gerėti?

– Tai buvo didelis šokas, nes į švietimą buvo daug investuota. Tačiau tai davė impulsą svarbioms permainoms. Buvo sustiprintas ankstyvasis vaikų ugdymas, viena iš gerėjančių Vokietijos rezultatų dedamųjų – visos dienos mokykla, suteikianti mokiniams daugiau laiko mokytis. Švietimui skirta daugiau investicijų, daugiau dėmesio kreipta į mokytojų rengimą.

– Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos inicijuotuose TIMSS moksleivių pasiekimų tyrimuose lietuvių rezultatai kiek geresni nei EBPO rengiamuose PISA. Kodėl?

– TIMSS labiau akcentuoja žinių atkartojimo gebėjimą, kiek moksleiviai atsimena, ką mokėsi mokykloje, o PISA tai nelabai rūpi. Ar gyvenime mus daro sėkmingus tai, kiek mes atsimename, ką mokėmės mokykloje, ar tai, kiek galime tas žinias kūrybiškai naudoti naujomis aplinkybėmis?

– Ar galima sakyti, kad valstybės rezultatai PISA tyrime rodo, kiek valstybės ekonomika bus konkurencinga jau artimiausiu metu?

– Tikrai taip. Kokia valstybės švietimo sistema šiandien, tokia ekonomika bus rytoj, – tai labai susiję dalykai. Kai kas mano, kad nafta – ekonomikos sėkmės pagrindas. Bet akivaizdu, kad žmogaus talentas vis labiau tampa didžiausia vertybe, nes kūrybingoms bendrovėms reikia talentingų žmonių.

– Beje, kaip jums kilo idėja organizuoti PISA tyrimus?

– Keliasdešimties šalių švietimo atstovų tikino, kad jų švietimas geriausias, belikę išspręsti kelias problemas. Pamaniau, kad reikia veidrodžio, kuriame šalys galėtų save palyginti su kitomis. Reikėjo platformos bendradarbiauti ir mokytis iš geriausiųjų.

– PISA misija – gerinti švietimą. O ką darote gerindami paties tyrimo kokybę?

– Stebime, kokios kompetencijos darosi svarbios, ir tai įtraukiame į tyrimą. Pavyzdžiui, matydami didėjančią bendradarbiavimo įgūdžių svarbą, 2015 metais į testą įtraukėme užduotis, kurias moksleiviai turėjo atlikti bendradarbiaudami su kitais. 2018 metais skirsime užduočių globalioms kompetencijoms įvertinti – gebėjimui matyti pasaulį iš skirtingų perspektyvų, dirbti skirtingose kultūrose, skirtingame kontekste. 2021 metais sutelksime dėmesį į kūrybingumą. Pasaulis keičiasi, ir PISA turi keistis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"