Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Alkstančią kultūrą valdžia vėl palieka „ant ledo“

 
2018 09 13 11:00
Pastarąjį kartą didesnę protesto akciją prie Vyriausybės kultūrininkai buvo surengę prieš penkerius metus.
Pastarąjį kartą didesnę protesto akciją prie Vyriausybės kultūrininkai buvo surengę prieš penkerius metus. "Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Nusivylusi derybomis su valdžios institucijomis dėl kitąmet numatomo atlyginimų didinimo, kultūros bendruomenė rengiasi protestui, ji buriasi su šūkiu „Alkana kultūra“. Kultūros ministerija tikina nepamiršusi kultūrininkams duotų pažadų, tačiau aiškina, kad įgyvendinti juos iškart yra finansiškai sunku.

Kultūrininkai skundžiasi nuo 2016 metų nedidintais atlyginimais – mažiausiais viešajame sektoriuje. Jie skaičiuoja, kad pernai vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis siekė 593 eurus atskaičius mokesčius, nors bendras šalies algų vidurkis tuo pačiu laikotarpiu buvo 747 eurai į rankas.

Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į politikus ir už kultūrą atsakingas valstybės institucijas, prašydamas kitų metų biudžete numatyti papildomus 30 mln. eurų ir nuo sausio mėnesio kiekvienam kultūros darbuotojui atlyginimą padidinti vidutiniškai 150 eurų. Tuo metu Kultūros ministerija siūlo skirti dešimt kartų mažesnę sumą – papildomus 3,5 mln. eurų, dėl to kultūrininkams algos galėtų didėti vidutiniškai 21 euru. Su tokiu pasiūlymu nesutinkantys kultūros darbuotojai pirmadienį rinksis į protesto akciją prie Vyriausybės rūmų.

Nepateisino lūkesčių

Protesto akciją organizuojančio Trišalės tarybos Kultūros komiteto atstovų teigimu, nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas, ir pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje Seime veikia Kultūros komitetas, tačiau daugiau dėmesio kultūra bei jos žmonės taip ir nesulaukė.

Nevykdomas Vyriausybės programinis pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių darbuotojų atlyginimų vidurkius. Pagal kultūrininkų algas Europos Sąjungoje (ES) esame treti nuo galo. „Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema lemia nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 metais iki 13,3 tūkst. 2017 metais), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: regionuose esančiose kultūros įstaigose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, kultūros ar meno srities išsilavinimą įgiję specialistai, o tai neišvengiamai turi įtakos kultūros paslaugų kokybei“, – rašoma kvietime į protesto akciją.

Pasak Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkės Vidos Garunkštytės, siekdami solidesnio darbo užmokesčio padidinimo, kultūrininkai buvo susitikę su Seimo komitetų atstovais, premjeru Sauliumi Skverneliu, kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson. Taip pat jie inicijavo darbo grupės dėl atlyginimų didinimo programos parengimo Kultūros ministerijoje sukūrimą. „Deja, liko taip, kaip liko, – 21 euras 2019 metais kiekvienam kultūros sektoriaus darbuotojui. Tačiau manau, kad net tai yra naujo darbo užmokesčio skaičiavimo išdava, kai mokesčius, kuriuos mokėdavo darbdavys, nuo kitų metų jau mokės darbuotojas. Lūkesčių tai nepateisino“, – pabrėžė ji.

Neleidžia gyventi oriai

V. Garunkštytės teigimu, kultūrininkai yra įpratę, kad kultūra nėra valstybės prioritetas. Tačiau jie nebegali taikstytis su padėtimi, kai atlyginimai yra apverktinai maži, neleidžiantys oriai gyventi. Kultūros darbuotojų atstovė tikisi, kad protesto akcija padės ir jų darbo užmokesčiui didinti bus skirta daugiau lėšų.

„Jeigu to nesitikėtume, protesto nerengtume. Vis dar esame tokia valstybė, kurioje girdimi tie, kurie garsiai rėkia. Tad turime žaisti pagal tokias taisykles. Be abejo, labai gaila, kad taip yra“, – aiškino Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė.

Utenos A. ir M. Miškinių viešajai bibliotekai vadovaujanti V. Garunkštytė pasakojo, kad padėtis kultūros sektoriuje kasmet vis blogėja. „Jeigu norime naujų, inovatyvių paslaugų, gerų produktų, įstaigoje privalome turėti bent keletą žmonių, kurie juos kurtų. Dabar negalime jų pasamdyti. Padirbėję metus, įgiję patirties, pakėlę kvalifikaciją tokie specialistai stengiasi ieškoti geriau mokamo darbo didžiuosiuose miestuose arba apskritai išvyksta iš šalies“, – sakė ji.

V. Garunkštytė mano, kad valdžiai ir toliau neskiriant pakankamo dėmesio ir finansavimo kultūrai, jos ateitis bus liūdna. „Laukia tyrai“, – įvertino ji.

Liana Ruokytė-Jonsson: “Šį įsipareigojimą finansiškai sunku įgyvendinti iš karto.“
Liana Ruokytė-Jonsson: “Šį įsipareigojimą finansiškai sunku įgyvendinti iš karto.“

Žada algų didėjimą

Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson teigimu, gyvename demokratinėje visuomenėje, kurioje kiekvienas žmogus gali laisvai reikšti savo nuomonę, todėl noras kovoti už savo teises yra suprantamas. „Tikrai nepamiršome labai svarbaus pažado – didinti kultūros darbuotojams atlyginimus ir jų finansavimo sistemą susieti su neatskiriama kultūros dalimi – švietimu. Mūsų tikslas – kultūros darbuotojų atlyginimai turi būti tokio paties dydžio kaip švietimo darbuotojų. Tačiau šį įsipareigojimą finansiškai sunku įgyvendinti iš karto“, – tvirtino ji.

Anot L. Ruokytės-Jonsson, atlyginimai kultūrininkams bus didinami nuo kitų metų. Koks konkrečiai tai bus padidėjimas, ji kol kas negali pasakyti, nes 2019 metų biudžeto projektas nėra galutinai sudėliotas. „Esame numatę šio mėnesio pabaigoje dėl atlyginimų sėsti prie bendro darbo stalo su Trišale taryba. Vyriausybės atliktos reformos ir būtinos pertvarkos jau leido padidinti atlyginimus mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, o mes savo ruožtu stengsimės, kad būtų įgyvendinti įsipareigojimai kultūros ir meno sektoriaus darbuotojams“, – kalbėjo kultūros ministrė.

Sveikina žmonių aktyvumą

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad, svarstant kitų metų biudžetą, kultūrininkų algoms kelti gali būti skirta ir daugiau lėšų, nei dabar planuojami 3,5 mln. eurų. „Dėl biudžeto bus apsispręsta Seime. Tada bus aišku, kokie bus atlyginimai. Bet kuriuo atveju sveikinu žmones, kurie yra aktyvūs, reiškia savo interesus ir protesto akcijose“, – kalbėjo jis.

R. Karbauskis pažymėjo, kad, Seime sprendžiant kultūros darbuotojų algų klausimą, bus kalbama apie trejų metų perspektyvą. Be to, anot jo, rengiant šakinę sutartį tarp profsąjungų ir Kultūros ministerijos, yra galimybė susitarti dėl tolesnės algų kėlimo perspektyvos. Kartu „valstiečių“ lyderis tikino, kad pastaruoju metu Seimas ir Vyriausybė priėmė kultūrininkams palankių sprendimų. Kaip pavyzdį jis pateikė steigiamas regionines kultūros tarybas, koordinuojančias lėšas kultūros projektams. Įsteigtas ir atskiras fondas, skirtas teatrų bei koncertinių įstaigų projektams.

Vytautas Juozapaitis: „Manau, kad derybų ar įtikinėjimų laikas baigėsi.“
Vytautas Juozapaitis: „Manau, kad derybų ar įtikinėjimų laikas baigėsi.“

Priėjome liepto galą

Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis kultūrininkų sprendimą protestuoti vertino labai teigiamai. Jis tikisi, kad jie parodys valdantiesiems politikams savo jėgą. „Manau, kad derybų ar įtikinėjimų laikas baigėsi“, – sakė jis.

V. Juozapaičio nuomone, kultūra mūsų valstybėje visada buvo podukros vietoje. Pasak konservatoriaus, nors dabartinė valdančioji dauguma į Seimą įžengė su prioriteto kultūrai vėliava, per dvejus metus nenuveikta nieko gera. Nors parlamento Kultūros komitete sprendžiami su šia sritimi susiję klausimai, Kultūros ministerija atsakingiau dirbti nepradėjo.

Ministerijos pasiūlymą kultūrininkų algoms kelti kitąmet numatyti beveik 10 kartų mažiau lėšų, nei jie prašo, V. Juozapaitis vertino labai kritiškai. Anot jo, Kultūros ministerija apskritai nepajėgi savarankiškai ką nors pasiūlyti.

„Jeigu pradėsime analizuoti valstybės valdymo mechanizmą, matysime, kad kultūros klausimai sprendžiami ne Kultūros, o Finansų ministerijoje ir Vyriausybės posėdžiuose. Mažai kas lieka ar yra leidžiama Kultūros ministerijai, tuomet ji jau bando skirstyti. Tai – ir politinės lyderystės stoka, ir, matyt, negebėjimas išsireikalauti iš Vyriausybės, kultūrą deklaravusios kaip prioritetą. Kita vertus, jeigu Seime pradedama kalbėti apie kultūros žmonių poreikius, iš karto pasigirsta balsų: „O kuo jie yra išskirtiniai ir kodėl jiems reikia rodyti dėmesį, juk yra socialiniai darbuotojai, mokytojai ir visi kiti?“ Iš karto atsiranda daug argumentų prieš. Tačiau, matyt, jau priėjome liepto galą, kai kantrybė senka“, – konstatavo V. Juozapaitis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"