Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Algirdas Saudargas: Europa persisotino integracija

 
2017 04 27 9:00
Algirdas Saudargas
Algirdas Saudargas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europarlamentaro Algirdo Saudargo teigimu, anksčiau kuo glaudžiau suartėti bandžiusios Europos Sąjungos (ES) valstybės atsisako naivios proeuropinės retorikos, kad visur reikia kuo glaudesnės integracijos. Tokios tendencijos negraso Bendrijai pabaiga, tačiau esama kitų pavojingų signalų.

Antrą kadenciją Europos Parlamente dirbantis A. Saudargas pažymi, kad ES yra sudėtingas projektas, nuolat besiplėtojantis, todėl vis susiduriantis su rimtais iššūkiais. Nepaisydamas nerimo dėl Bendrijos ateities, jis mano, kad ne tai šiuo metu yra svarbiausia problema.

Interviu „Lietuvos žinioms“ buvęs užsienio reikalų ministras sakė, kad Europa turėtų daryti išvadas dėl pavojingos geopolitinės padėties, terorizmo ir Rusijos keliamų grėsmių.

Britų pamoka politikams

– Neseniai ES atšventė 60-metį, tačiau dėl paties vieningos Europos projekto esama nemažai būgštavimų. Juos paskatino „Brexit“, populistinių jėgų kai kuriose valstybėse stiprėjimas. Kodėl Europoje jaučiamas nusivylimas ES?

– ES nėra paprastas projektas. Tai originalus, gyvas visuomeninis organizmas, vyksta jo plėtra. Natūralu, kad nuomonės, nuotaikos keičiasi. ES turi prisitaikyti prie pokyčių, nuo to priklausys jos išlikimas.

Įvairios organizacijos, institucijos, visuomeniniai institutai, patenkantys į stagnacijos fazę, anksčiau ar vėliau žlunga, baigiasi ar kinta. Tačiau ES nėra tokia sustabarėjusi, kaip kartais apie ją kalbama. Dažnai šnekama apie Briuselio biurokratus, bet tai daugiau retorika. Be abejo, esama įvairių atspalvių, yra ir tos biurokratijos, smulkmeniškumo, bet pačios ES institucijos yra gyvybingos ir stiprios.

Kiek Bendriją pažeis visuomeninės bangos, kurios šiuo metu kilo, kad ir tas pats „Brexit“, lieka atviras klausimas. Pažiūrėkime, iš kur kilo antieuropinės nuotaikos, lėmusios „Brexit“, Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, kai pralaimėjo tradicinės politinės partijos. „Brexit“ yra pavyzdys, kaip galima vienam kartui mobilizuoti žmonių nuotaikas. Tai – šiuolaikinių mechanizmų, ypač viešosios erdvės, bruožas.

Referendumo Didžiojoje Britanijoje rezultatus lėmė temos, tiesiogiai veikiančios žmonių jausmus, pavyzdžiui, nepasitenkinimas imigracija, kai galbūt atimamos vietinių žmonių darbo vietos. Populistai sugeba oportunistiškai pasinaudoti tos dienos nuotaikomis. Tokie politikai kaip Nigelas Farage'as suveikė ir „išspaudė“ šiam balsavimui atitinkamą rezultatą. Tai pamoka politikams, kad būtina vertinti žmonių nuotaikas, atsižvelgti į jas.

– Daug svarstoma, kas laukia ES. Pagal juodžiausią scenarijų, ilgainiui Bendrija gali žlugti. Net naujosiose ES valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje, randasi ryški takoskyra su europine politika. Ką manote apie ES perspektyvas?

Algirdas Saudargas: „Nemanau, kad Europos Sąjunga sugrius. Tačiau Bendrijoje gali būti stiprių svyravimų.“

– Čia yra labai daug temų, apie kurias galime kalbėti. Tarkime, Lenkijos visuomenė yra labai proeuropietiška. Nors šalis labai kritikuojama už, sakykime, nepaklusnumą, nepritarimą ar nukrypimą nuo Europoje įprastų standartų. Tą patį galėtume pasakyti apie Vengriją.

Į ES vykstančius procesus žiūriu ne iš Briuselio, o iš Lietuvos perspektyvos. EP atstovauju Europos liaudies partijai, kuri yra proeuropietiška. Esu krikščionis demokratas, priklausau Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurie taip pat yra nuosekliai proeuropietiška politinė jėga. Į visuomeninius procesus krikdemai nuo seno žiūri kaip į nuolat progresuojančius.

Į kalbas, kad ES gali sugriūti, reaguoju paprastai, sakydamas, jog gali sugriūti ne tik Europa. Visuomenei pavojų kyla labai daug: klimato kaita, pro šalį pralekiantys asteroidai ir panašiai.

Nemanau, kad ES sugrius. Tačiau Bendrijoje gali būti stiprių svyravimų. Anksčiau vyravo kuo didesnės integracijos tendencija. Tačiau, matyt, Europa tuo persisotino. Dabar atsisakoma naivios proeuropinės retorikos, esą visur reikia kuo daugiau Europos. Didžioji Britanija buvo ir liks Europoje, tik pasitrauks iš ES. Šios tendencijos negraso Bendrijai pabaiga ar panašiai. Tačiau pavojingi yra lavininiai procesai. Jeigu ES šalyse būtų daugiau tokių referendumų kaip Didžiojoje Britanijoje, tai būtų labai rimta. Byrėjimas neatmestinas, tačiau itin pavojingų požymių kol kas nėra, nors vėl grėsmių esama.

Europai tikrai yra apie ką susimąstyti. Pirmiausia – dėl neramios geopolitinės padėties. Iš Artimųjų Rytų, kur vyksta religiniai karai, sklinda terorizmas, Rusijos grėsmė. Kalbant apie Rusiją, reikia pasakyti, kad jos visuomenėje neigiamo nusiteikimo, nusivylimo dozė yra labai pavojinga, gerokai rimtesnė nei vienas ar kitas lyderis, esantis valdžioje. Naivu Rusijos atžvilgiu skaičiuoti, kiek demokratijos ir rinkos ekonomikos reikia įdiegti, kad šalis būtų išganyta. Man atrodo, problemos yra kitur ir jas kitaip reikia spręsti. Pirmiausia į Rusijos jėgą, agresiją reikia atsakyti tvirtumu. NATO šiuo metu elgiasi adekvačiai, todėl galime būti gana ramūs. Žvelgiant į ES šioje perspektyvoje, bus gerai, jei saugumo dimensija bus harmoningai derinama su NATO. Jeigu saugumo požiūriu Bendrija dezintegruosis, tokios tendencijos galėtų tapti itin pavojingos ir grėsmingos.

Algirdas Saudargas: „Brexit“ yra pavyzdys, kaip galima vienam kartui mobilizuoti žmonių nuotaikas. Tai – šiuolaikinių mechanizmų, ypač viešosios erdvės, bruožas.“

ES jau juda skirtingais greičiais

– Kai kurie ES lyderiai, pavyzdžiui, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, kalba apie skirtingų greičių Europą, kelias Bendrijos šalių integracijos formas ir lygius. Vakaruose esama politikų, palaikančių tokią iniciatyvą. Tuo metu Lietuva, Lenkija priešinasi „dviejų greičių“ ES. Ar tai – vienas galimų Europos plėtros scenarijų?

– Kelių greičių Europa – nieko nauja. Vokietijos politikų Wolfgango Schauble ir Karlo Lamerso prieš daugiau nei 20 metų parengtame dokumente kalbama apie dviejų greičių, „a la carte“ Europą (Europos integracijos metodas, leidžiantis ES šalims kaip iš meniu pasirinkti sritis, kuriose nori daugiau integruotis).

J.-C. Junckerio svarstymai yra simptomas to, apie ką kalbėjau anksčiau. Kai kurios šalys persisotino integracija ir nebeturi paramos visuomenėse, kad daugiau integruotųsi su Europa.

Įvairūs greičiai ES egzistuoja ir dabar. Ne visos Bendrijos šalys priklauso Šengeno zonai, ne visos turi eurą. Didžiulė diferenciacija – neišvengiama. Tai, kad mūsų ar Lenkijos vyriausybių pozicija yra kitokia, suprantama. Turi vykti dialogas, kiek toli judės skaidymasis, kokios formos jis bus.

Reikia būti Europoje

– Lietuva jau keliolika metų yra ES narė. Iš pradžių Bendrijoje gal nesijautėme itin visavertiškai, sulaukdavome tam tikrų Vakarų šalių politikų komentarų. Kokia mūsų valstybės vieta Bendrijoje? Kaip atrodome Europoje?

– Šiuo klausimu turiu savo nuomonę, ir ji greičiausiai išsiskiria iš kitų. Nemanau, kad turėtume daug dėmesio skirti tam, kokie mes atrodome Europoje, nes čia yra daug žalingų dalykų. Mūsų tikslas yra ne kaip nors atrodyti.

Tai, kad kartais laikomės kitokios nuomonės nei didžiosios valstybės, yra realybė, o ne pagrindas nusiminti ar dėl to graužtis, jei tavo valstybei tai nėra gyvybiškai svarbūs dalykai. Tačiau ES sudaryta taip, kad gyvybinius dalykus – gynybos ir kultūros klausimus – sprendžia pačios valstybės. Sprendimai, prie kurių turime derintis, yra daugiausia ekonominio pobūdžio. Ekonomika – visos Europos mechanizmas. Jeigu nori atskirais krumpliaračiais suktis, tai ir sukis pats vienas. O jei jau įstojai į ES, tavo krumpliaračiai turi būti priderinti prie viso mechanizmo. Tai natūrali logika, nes didesni rateliai turi didesnę jėgą.

Pamenu, kai buvau užsienio reikalų ministras, buvo kilęs skandalėlis. Kažkas iš mūsų politikų nuvažiavo į parodą Portugalijoje, o ten dalijo lapelius, kuriuose Lietuva vaizduota sovietiškai. Atsivežė į Seimą ir visiems rodė, Užsienio reikalų komiteto posėdyje vyko svarstymas, ką Užsienio reikalų ministerija daro, kad pakeistų Lietuvos įvaizdį. Mano atsakymas buvo šiurkštokas: duokite milijoną, aš jį naudingai išleisiu. Jei duosite du milijonus, aš juos irgi naudingai išleisiu įvaizdžiui, jeigu manote, kad to Lietuvai labai reikia. Tačiau norint keisti žmonių sąmonę, įsivaizdavimą apie mūsų šalį, reikia kuo greičiau įstoti į ES, tada Europos vaikučiai mokysis iš vadovėlių, kuriuose bus parašyta, kad Lietuva yra ES narė. Švietimas – vienintelis kelias.

Man atrodo, praėjus daugiau nei 25 metams daug dalykų pasikeitė. Reikia tiesiog būti Europoje. Jeigu kas nors jaučia kompleksų, pasakysiu paprastai – labiau rūpinkimės savo geopolitine padėtimi, kuri yra gana grėsminga, ir mažiau tuščiai plepėkime.

– Artėja 2020 metai, kai gerokai sumažės ES finansinė parama Lietuvai. Ar matote mūsų šalies politikų pastangas pasiruošti šiam periodui?

– Mes jau gyvename geriau. Tai rodo objektyvūs skaičiavimai, kai lyginami Lietuvos ir ES gyvenimo lygio vidurkiai. Su tuo siejami finansinės paramos dydžiai, kurie natūraliai mažėja, kai gyvenimas gerėja. Žmonės turėtų džiaugtis ir švęsti to barjero peržengimą.

Tačiau iš biologijos ir sociologijos žinoma, kad žmonės adaptuojasi, pripranta prie geresnio gyvenimo ir nori gyventi dar geriau. Nežinau, kam valdžia galėtų pasiruošti. Ji turi teisingai ir laiku informuoti, kad bus taip, kada pasieksime tą barjerą, kokios išmokos liausis, kokios – liks. Kiekvienas žmogus – ar jis verslininkas, ar ūkininkas – galėtų apsiskaičiuoti, numatytų sau planus, kad prie to prisitaikytų. Jeigu per kitus rinkimus kas nors iš to darys sau rinkimų propagandą, nuo to vaistų neturiu.

Rūpestis dėl lietuvių kalbos išlikimo

– Kokioms sritims ir darbams EP skiriate daugiausia dėmesio?

– EP dirbu Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Būtent šios sritys yra pagrindinis mano interesas. Greta to savo iniciatyva esu pradėjęs nemažai darbų mane dominančiose srityse, kurios, manau, aktualios Lietuvai, bet jų svarba gal dar per mažai suvokiama. Pirmiausia man rūpi lietuvių kalbos išlikimas, ateitis informacinėje erdvėje. Deja, Lietuvoje lėtesniu tempu nei kitur pasaulyje skaitmeninamas kultūros paveldas. Užtenka pasižiūrėti į „Google“ muziejų programą, kur yra milijonai suskaitmenintų paveikslų. Juos galima apžiūrėti taip gerai, kaip nepavyks judant pro paveikslus muziejuje su kitais turistais.

Taip pat aktyviai domiuosi projektu „Human Brain“ (liet. „žmogaus smegenys“), kurį ES priskyrė prie svarbiausių ateities technologijų, jam suteikta 1 mlrd. eurų parama. Tokie projektai įgyvendinami JAV, Kinijoje, Japonijoje. Norisi, kad ir mes prie to prisidėtume. Jau pavyko susitarti, kad Kaune numatytame pastatyti Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre „Mokslo sala“ projektas „Human Brain“ turėtų savo ekspoziciją. Tai padės aukštąsias technologijas atvesti į Lietuvą.

Kalbant apie kalbos technologijų problemas, įsitikinau, kad Lietuvoje sunku lokaliai išsiaiškinti ir spręsti kai kuriuos dalykus. Labai aštri kalbų lygybės problema, nes visur dominuoja anglų kalba. Tai nėra blogai, bet anglų kalba užgožia kitas, skverbiasi į technologijas. Tuo susirūpinę ir vokiečiai, ir olandai, ir katalonai, ir kiti. Daug metų bendradarbiauju su skėtine organizacija, Europoje koordinuojančia kalbos technologijas. EP inicijavau tyrimo studiją apie kalbų lygybę Europos informacinėje erdvėje. Ji parengta, išspausdinta anglų kalba, paprašiau, kad būtų išvesta į lietuvių kalba. Ten identifikuotos retoms kalboms kylančios problemos, technologiniai iššūkiai. Manau, ES reikalingas gimtosios kalbos projektas, kuris spręstų problemas. Turiu Europos kalbos technologijų aktyvistų pritarimą. Kai parengs lietuvišką studiją, sieksiu, kad mūsų šalyje būtų priimti reikalingi instituciniai sprendimai. Šis projektas reikalauja valstybės dėmesio. Tai – viena iš tautinių temų, kurios šiuo metu yra neabejotinas prioritetas.

...

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"