Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Algirdas Butkevičius: lokomotyvuose nebuvo galima įdiegti kitos, tik rusišką saugos sistemą

 
2017 11 15 12:53
Algirdas Butkevičius /
Algirdas Butkevičius / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Modernizuojant „Lietuvos geležinkelius“, lokomotyvuose įdiegti kitos, o ne rusiškos saugos sistemos „KLUB-U“ nebuvo įmanoma, teigia buvęs susisiekimo ministras ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius.

„Kitokia sistema negalėjo būti įdiegta, tą sistemą pasirinko lokomotyvų gamintojas „Siemens“. (...) Ta sistema sukurta rusų ir amerikiečių, jeigu būtų įmontuota kita sistema, kokia, pavyzdžiui, yra naudojama Prancūzijoje ar Vokietijoje, tai tie lokomotyvai stovėtų patvory“, – trečiadienį liudydamas Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) sakė A. Butkevičius.

Anot jo, perkant lokomotyvus kelta sąlyga, kad nauja sistema būtų priderinta prie jau veikusios sistemos ir prie kaimyninių valstybių sistemos.

„Ar kitą įrangą buvo įmanoma tuo metu sumontuoti lokomotyvuose? Aš atsakau, negalima. Veikia bendra sistema – amerikiečių ir rusų per palydovus, tik dažniai skiriasi“, – aiškino ekspremjeras.

A. Butkevičius pabrėžė, kad konkursas lokomotyvams pirkti rengtas 2005 metais, kai jis nėjo susisiekimo ministro pareigų.

„Tuo metu šį konkursą laimėjo „Siemens“, ir sąlygose buvo įrašyta apie eismo valdymą, kad tai turi spręsti pats konkurso nugalėtojas. Lietuva negalėjo daryti jokios įtakos“, – tvirtino ekspremjeras.

Negana to, jis trečiadienį NSGK pranešė, kad ta pati sistema naudojama ir reguliuojant eismą oro erdvėje, karinėse oro pajėgose.

„Kur mane pribloškė, ta pati sistema, jeigu norite žinoti, veikia ir mūsų oro erdvėje, net ir karinėse oro pajėgose“, – kalbėjo A. Butkevičius.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas trečiadienį žurnalistams sakė kol kas negalįs atsakyti į klausimą, ar šios A. Butkevičiaus žinios jam buvo naujiena.

„Vienas iš mūsų tyrimo objektų bus „Oro navigacija“ ir ten vykę procesai, bet tai kitas etapas. Dabar nenorėčiau komentuoti to, ką kalbėjo ponas Butkevičius. Jis pateikė labai įdomios informacijos“, – teigė V. Bakas.

Trečiadienį taip pat liudijęs buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad jam pradėjus eiti šias pareigas eismo saugos sistema jau buvo nupirkta ir pradėta diegti, jis nesidomėjęs, kokia tai sistema.

R. Sinkevičius taip pat sakė, kad nei Valstybės saugumo departamento, nei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai jo neinformavę, jog ši valdymo sistema gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Ir A. Butkevičius, ir R. Sinkevičius taip pat komitetui tvirtino nepatyrę jokio spaudimo, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovu būtų paskirtas Stasys Dailydka ar kad būtų pratęsta jo kadencija šiose pareigose.

R. Sinkevičius pasakojo, kad klausimas dėl S. Dailydkos tinkamumo pareigoms jam kilęs baigiantis jo paties kadencijai.

„Oficialiai tokio klausimo nebuvo (dėl S. Dailydkos atleidimo – BNS), bet į kadencijos pabaigą man tokių minčių buvo, tik jos nebuvo realizuotos. Vienintelis klausimas, kuris buvo svarstomas ir realizuotas, – visų didžiųjų įmonių direktoriai nebebuvo išrinkti į savo įmonių valdybą“, – pasakojo eksministras.

Modernizuojant „Lietuvos geležinkelių“ sistemą lokomotyvuose buvo įdiegta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „KLUB-U“, naudojanti rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS. Seime anksčiau keliems konservatorių parlamentarams suabejojus šios sistemos saugumu „Lietuvos geležinkeliai“ buvo patvirtinę, kad ji įdiegta maždaug trečdalyje lokomotyvų.

Spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, taip pat dėl investicijų į strategines įmones.

Komitetas tirs, ar buvo politinių partijų, atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ar politiniams procesams. Taip pat – ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kai neteisėtas poveikis darytas siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

Šį tyrimą inicijavo NSGK vadovas Vytautas Bakas, remdamasis ankstesniu tyrimu dėl tuometinio Socialdemokratų partijos frakcijos atstovo Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis. Seime konstatavus, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, M. Basčiui pradėtas apkaltos procesas.

Naujo tyrimo išvadas komitetas turi pateikti iki gegužės 1 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"