Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Agresija prie Baltijos pakirstų visą regioną

 
2017 08 24 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pablogėjus geopolitinei situacijai mūsų regione, Švedija nemano, kad yra pagrindinė šalis, prieš kurią galėtų būti panaudota agresija. Vis dėlto, kaip sako šios valstybės parlamento narys Hansas Wallmarkas, iš tiesų aišku, kad švedai negalėtų likti nuošalyje, jeigu agresija būtų nukreipta prieš Baltijos šalis ar Lenkiją.

Nepaisant svyruojančios Švedijos pozicijos dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, centro dešinės Moderatų partijai atstovaujančio Riksdago nario H. Wallmarko teigimu, Europa turėtų priešintis šiam projektui. Švedų parlamentaro nuomone, jis prasilenkia su Europos Sąjungos (ES) energetikos politika, yra nukreiptas prieš Ukrainą ir suteikia papildomų galios svertų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Manau, kad turite daugybę teisingų argumentų būti ypač skeptiški dėl „Nord Stream 2“, – interviu „Lietuvos žinioms“ teigė Vilniuje viešėjęs Švedijos parlamento narys Hansas Wallmarkas.

Režimas tampa labiau totalitarinis

– Geopolitinė situacija mūsų regione pastaraisiais metais dramatiškai pasikeitė. Kaip tai vertinate Švedijoje?

– Pirmiausia pasakyčiau, kad visos Šiaurės šalys turime vienodą požiūrį į tai, kas vyksta. Tai sakau kaip buvęs Šiaurės Tarybos vadovas. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie Švediją, sakyčiau, kad visos partijos pripažįsta, jog Baltijos jūros regione saugumo situacija yra labai bloga.

Matome pablogėjimą, žingsnius atgal. Kibernetinės atakos prieš Estiją 2007 metais buvo pirmas tikras kibernetinis karas. Vėliau – karas prieš Gruziją 2008-aisiais, galiausiai – nelegali Krymo aneksija ir Rusijos kariai Rytų Ukrainoje. Dar galima pridėti ir Siriją 2016 metais. Tai nauja situacija, ir vaizdas yra niūresnis nei anksčiau.

Prie to galima pridėti ir kitus dalykus, susijusius su bendra saugumo situacija. Pavyzdžiui, „Brexit“. ES buvo nefuncionali, ypač per migrantų krizę. JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas. Buvo netikrumo dėl to, kaip naujoji administracija vertina Rusiją, NATO. Šiuo metu JAV vyksta didelės diskusijos dėl galimų D. Trumpo ryšių su Rusija. Be to, siunčiamos skirtingos žinutės apie NATO. Turiu minty D. Trumpą, jo tviterį ir tai, ką sako gynybos bei valstybės sekretoriai Jimas Mattisas ir Rexas Tillersonas.

– Ar turite atsakymą, kodėl Rusija tapo tokia pavojinga ir nenuspėjama?

– Svarbu pažymėti, kad kalbame ne apie visus rusus, o apie dabartinę Rusijos valdžią. Tai, ką vadiname putinizmu. Turiu pasakyti, kad skirtumas tarp Rusijos dešimtąjį dešimtmetį ir V. Putino laikais yra didžiulis. Anuomet buvo oligarchai, korupcija, bet prezidentas Borisas Jelcinas žengė pirmuosius žingsnius į laisvę.

Pastaraisiais metais matome, kaip blogėja situacija Rusijoje, pozityvių dalykų joje yra labai mažai. Nužudyti opozicijos atstovas Borisas Nemcovas, žurnalistė Ana Politkovskaja. Nepriklausomai žiniasklaidai vis sunkiau, jos ten beveik nebeliko. Lygiai taip pat sunku ir opozicijai. Režimas Maskvoje tampa vis labiau totalitarinis.

– Ar matote kokių nors galimybių atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos?

– Likusiam pasauliui svarbu matyti, kad grėsmių lygis čia yra aukštas. Tai yra paaiškinimas, kodėl turėtume investuoti į savo gynybinius pajėgumus, gynybos pajėgas. Turime parodyti, kad galime apsiginti, jeigu to prireiktų.

Žvelgdami iš Švedijos perspektyvos, nemanome, kad esame pagrindinė šalis, prieš kurią gali būti panaudota agresija. Tačiau taip pat mums aišku, kad galime būti labai greitai įtraukti, jeigu agresija bus nukreipta prieš tokias valstybes kaip Lietuva, Latvija, Estija ar Lenkija. Beveik neįmanoma, kad toks konfliktas nebūtų eskaluojamas visame Baltijos jūros regione. Iš Švedijos perspektyvos kone neįmanoma nematyti, kad būsime įtraukti, jeigu kas nors atsitiks kitoje Baltijos jūros pusėje.

Iššūkis mums yra tai, kad galime būti pirmi, nes Rusija gali daryti tam tikrus dalykus pirmiausia čia. Pavyzdžiui, pagrindinis tikslas yra Baltijos valstybės, bet jie gali stebėti galimybes apsiginti jūroje ir ore darydami tam tikrus dalykus prieš tokias šalis kaip Švedija ar Suomija.

Debatai dėl narystės NATO

– Be Rusijos, Baltijos jūros regione tik Švedija ir Suomija nepriklauso NATO. Kodėl jūsų šalis nusprendė likti už šio karinio aljanso ribų?

– Tai lėmė istorinės priežastys ir vidaus politika. Istoriškai Švedija bandė nepriklausyti jokiems aljansams, deklaravome neutralitetą per Antrąjį pasaulinį karą ir buvome viena iš kelių šalių, kurios išvengė karo.

Sakyčiau, kad tokia politika vyravo šeštąjį, septintąjį ar net aštuntąjį dešimtmetį. Tačiau dabar, kai tokia šiandienos saugumo aplinka, mums tapti NATO nariais yra labai natūralus žingsnis. Jau dabar glaudžiai bendradarbiaujame su Aljansu ir jo šalimis.

Hansas Wallmarkas: „Matydami saugumo situacijos blogėjimą Baltijos jūros regione, turime stiprinti savo pajėgumus.“

Kartais, kai kalbame apie NATO, tai atrodo kaip kažkas abstraktaus. Tačiau taip nėra. NATO yra Lietuva, Estija, Latvija, net Danija. Tai yra mūsų kaimynystės dalis. Kai kurie mūsų geriausi, artimiausi sąjungininkai ekonomikoje vertybių požiūriu yra NATO dalis. Todėl tai natūralus žingsnis tokioms šalims kaip Švedija.

– Narystė NATO turėtų būti vienas iš daugiausia ginčų keliančių klausimų kitų metų Švedijos parlamento rinkimuose. Jūsų partija – moderatai – yra pasiūliusi prisidėti prie Aljanso. Ar realu, kad tai gali įvykti?

– Pirmiausia, deja, nemanau, kad narystė NATO bus viena svarbiausių temų rinkimų kampanijos metu. Rinkimų metu visose Vakarų šalyse kalbama apie ekonomiką, vidaus klausimus, nedarbą, naujas darbo vietas, kitaip sakant, savos kišenės ekonomiką. Tam bus sutelktas didžiausias dėmesys. Tačiau papildomai gynybos klausimai, net NATO bus vienos iš temų.

Dėl NATO Švedija yra pasidalijusi. Pastaraisiais metais daug viešosios nuomonės tyrimų rodo, kad apie 40 proc. gyventojų yra už narystę, 40 proc. – prieš, o apie 20 proc. žmonių dar yra neapsisprendę. Tai gana stabilūs skaičiai. Tačiau žvelgiant į tendencijas matyti, kad šiek tiek padaugėjo pasisakančių už narystę ir mažiau yra šiam klausimui abejingų gyventojų.

Pirmas žingsnis tapti NATO nare – atitinkamo įstatymo priėmimas parlamente. Tam reikia atitinkamos daugumos ir visuomenės paramos. Taip pat mūsų šalyje būtini esminiai debatai dėl narystės NATO. Sunku prognozuoti, kada galėtume tapti Aljanso nariais, bet man ir mano partijai svarbu, kad dirbtume to siekdami, bandytume įtikinti gyventojus. Žmonės, kurie supranta, kad Švedijai narystė NATO būtų geras dalykas, savo galva pasikliauna. Problema ta, kad kai sakoma „ne“, veikia jausmai, emocijos. Tačiau pažvelgęs į žemėlapį, faktus gali būti visiškai įtikintas, kad NATO yra geras dalykas. Tai kova su jausmais, emocijomis, ypač su Socialdemokratų partija. Visos centro dešinės partijos, kurios siekiame mandato formuoti kitą vyriausybę, esame už NATO.

Rimo Jurgaičio nuotrauka
Rimo Jurgaičio nuotrauka

– Švedija stiprina gynybinius pajėgumus: nuo kitų metų grąžinami šauktiniai, po dešimtmečio švedų kariai sugrįžo į Gotlando salą, didinamas krašto apsaugos finansavimas. Ar jūsų šalis jaučiasi nesaugi? Koks minėtų sprendimų tikslas?

– Sekame natūralia tendencija. Siekiame pinigais pagrįsti savo žodžius. Matydami saugumo situacijos blogėjimą Baltijos jūros regione, turime ką nors daryti, stiprinti savo pajėgumus.

Tačiau darome palyginti nedaug. Pastaruosius trejus metus, kai mano partija dirba opozicijoje, siekėme, kad dabartinė vyriausybė gynybos pajėgoms skirtų daugiau pinigų. Artimiausiais metais tam turėtų būti skirta dar daugiau lėšų. Tai brangus reikalas. Juk tai ne tik kariai, bet ir technika, kurią turime ore, jūroje, sausumoje. Būtina daugiau investuoti į saugumą ir gynybą.

Pabėgėliai – visos Europos atsakomybė

– JAV ilgą laiką buvo vienos pagrindinių saugumo Europoje garantų. Kai D. Trumpas tapo šalies prezidentu, būta baimių, kad JAV įsipareigojimai Europos saugumui susilpnės. Kaip visa tai atrodo šiandien?

– Prieš rinkimus ir po jų labai baiminausi, kad transatlantiniai ryšiai susilpnės. Nors buvo labai keistų prezidento ir Baltųjų rūmų tviterio žinučių, iš tiesų mažai kas rodo, kad santykiai tarp Europos ir JAV susilpnėjo. Priešingai, ypač gynybos sekretorius J. Mattisas yra didelis Europos, NATO palaikymo entuziastas, taip pat valstybės sekretorius R. Tillersonas.

Svarbu, kad išlaikytume transatlantinius ryšius. Taip pat svarbu, kad Europa suprastų, jog saugumas yra net tik keturios raidės – NATO, bet ir trys raidės – JAV.

– Rusija planuoja tiesti antrą dujotiekį į Vokietiją Baltijos jūros dugnu. „Nord Stream 2“ suskaldė ES. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Lietuva, Lenkija baiminasi, kad dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir pakenks Ukrainos interesams. Vokietija ir kai kurios kitos Šiaurės Europos šalys remia projektą. Kaip paaiškintumėte tokią Švedijos poziciją?

– Sudėtinga pasakyti, kokios tiksliai pozicijos šiuo metu laikosi dabartinė vyriausybė. Parlamente arba viešai jie sako, kad prieštarauja „Nord Stream 2“ projektui. Tačiau matant, ką jie daro, sakyčiau, galima padaryti gerokai daugiau.

Švedijoje vyksta diskusija dėl „Nord Stream 2“. Mes, moderatai, labai kritikuojame vyriausybę, nes ji daro per mažai, žaidžia dvigubą žaidimą: sako vieną dalyką, bet nieko nedaro.

Manau, kad tokių šalių kaip Lietuva ir Lenkija argumentai svarbūs. Pagrindinis argumentas, kuriuo turėtumėte remtis, yra tas, kad „Nord Stream 2“ projektas prieštarauja ES energetikos sąjungai, neturėtumėte būti priklausomi nuo vienos valstybės ar vieno energijos šaltinio. Vokietija ir kitos šalys planuoja būti labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Tai prieštarauja ES energetikos sąjungos idėjai. Todėl svarbu į pagalbą pasitelkti europines institucijas.

Antra, turime saugumo dimensiją. Energetika yra vienas iš svarbių įrankių V. Putino rankose. Nemanau, kad turėtume jam suteikti tokius įrankius dėl saugumo priežasčių. Lygiai taip pat tai nukreipta prieš Ukrainą. Per šalies teritoriją eina dujotiekis į Europą, iš jo gaunamos pajamos. Todėl itin keista, kad, viena vertus, Ukraina yra remiama, o kita vertus, iš jos atimamos pajamos. Manau, kad turite daugybę teisingų argumentų būti ypač skeptiški dėl „Nord Stream 2“.

– 2015 metais Švedija buvo vienas pagrindinių pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano kelionės tikslų. Pastaraisiais metais šalis pagal gyventojų skaičių priėmė daugiausia prieglobsčio prašytojų Europoje. Tačiau prieš dvejus metus prieglobstį čia gavo 160 tūkst., o pernai – 30 tūkst. žmonių. Kodėl Švedija apribojo migrantų skaičių?

– Planuojame priimti 30–35 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Daug įstatymų ir reglamentų pakeitėme dėl 2015 metų, kai į šalį atvyko 163 tūkst. prieglobsčio prašytojų, ir tai jie padarė beveik paskutinį mėnesį. Tai buvo ypač problemiška visai Švedijos sistemai. Esame labai kritiški ES atžvilgiu, nes tik kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, Vokietija, Nyderlandai, Austrija, prisiėmė labai sunkią naštą. Todėl turėjome keisti reguliavimą, ir dabar numatyta priimti 30–35 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Tai normalu.

Situacija dėl prieglobsčio prašytojų – visos ES atsakomybė. Turėtume nepamiršti, kad Turkijoje šiuo metu yra apie 2,4 mln., Libane – apie 1 mln., o Jordanijoje – šimtai tūkstančių pabėgėlių. Jie yra Europos prieigose. Nestabilumas Šiaurės Afrikoje tęsiasi, dėl to, pavyzdžiui, iš Libijos, taip pat Malio, Sudano, Pietų Sudano gali plūstelti dar daugiau pabėgėlių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"