Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Agnė Širinskienė žada apeiti NSGK: duomenų prašys iš VSD

 
2018 11 07 16:46
Agnė Širinskienė./
Agnė Širinskienė./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams turinti tirti „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama laikinoji komisija negavo prašomų duomenų iš kito „valstiečio“ Vytauto Bako vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto.

„Iš NSGK gavome atsakymą, kad jie negali pateikti net sąrašo dokumentų, kuriais disponavo. Jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik numerių, datų ir pavadinimų“, – trečiadienį Seime žurnalistams pranešė A. Širinskienė.

Ji suabejojo, ar NSGK teiginys dėl valstybės paslapties – pagrįstas ir informaciją tikisi gauti iš Valstybės saugumo departamento (VSD).

„Komisijoje kalbėjome, kad teisės aktai nenumato tokios valstybės paslapties, kad dokumento data ar numeris būtų (įslaptinti – BNS)“, – sakė A. Širinskienė.

A. Širinskienės vadovaujama komisija spalio 29 dieną kreipėsi į NSGK, teigdama, kad „parlamentinio tyrimo metu iškilo poreikis susipažinti su visa vieša, nevieša ir įslaptinta informacija, kuria disponavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, atlikdamas savo parlamentinį tyrimą.

Prašyta pagal galimybes kuo skubiau pateikti visų neviešų ir įslaptintų tyrimo metu iš įvairių institucijų, tarnybų užklaustų dokumentų sąrašą, kuriame būtų nurodyti pateikusių institucijų pavadinimai, dokumentų datos, registracijų numeriai, dokumentų pavadinimai ir slaptumo žymos.

Trečiadienį NSGK nutarė A. Širinskienės komisijai jokių duomenų nesuteikti.

„Spekuliacijai specialiųjų tarnybų veikla reikia užkirsti kelią, ir tai padaryti mūsų komitete“, – teigė konservatorius Arvydas Anušauskas.

Anot jo, akivaizdu, kad naujas tyrimas nukreiptas susidoroti su politiniais oponentais.

Prieš duomenų pateikimą laikinajai tyrimo komisijai balsavo beveik visi NSGK nariai, tarp jų – ir pirmininkas V. Bakas.

Jis anksčiau savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje A. Širinskienės tyrimą pavadino beprecedente kišimosi į žvalgybų ir teisėsaugos veiklą kampanija.

„Dėl tos informacijos kreipsimės į VSD, ir tą sąrašą, kurį turėjome gauti iš NSGK, manytume, kad gausime ir Saugumo departamento“, – pridūrė A. Širinskienė.

Anksčiau jos vadovaujama komisija dėl informacijos pateikimo kreipėsi ir į VSD, ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Jokios medžiagos kol kas negauta nė iš vienos įstaigos.

„Iš STT nėra gautas joks raštas, nes nėra suėję terminai. Su VSD yra tokia situacija, kad šiuo metu ten Seimo kontrolierius, gavęs (buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento – BNS) R. Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą, ar teisėtai NSGK buvo duoti dokumentai. Kol vyksta tyrimas, VSD dokumentų mums negali pateikti, nes dabar ten labai aktyviai dirba Seimo kontrolierius“, – informavo A. Širinskienė.

Komisijos vadovė tvirtino kol kas negalinti pasakyti, ar dėl to strigs jos vadovaujamas tyrimas. Anot politikės, tai priklausys nuo Seimo kontrolieriaus trukmės, ar parlamentas išplės jų tyrimą iki 2018 metų.

„Jeigu čia tikrai bus toks tyrimo laikotarpis, kuris trukdys darbui, tai komisija apsispręs ir prašys pratęsti tyrimo laikotarpį“, – teigė A. Širinskienė.

Trečiadienį laikinosios tyrimo komisijos nariai mokėsi dirbti su įslaptinta informacija.

Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

A. Širinskienė siūlo tyrimą išplėsti nuo 2008 iki 2018 metų, įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pensijų fondų, taip pat pridėti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.

Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną „tvarkietį“, liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos– Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.

Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.

Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas NSGK tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad jį reikia tęsti.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"