Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Absoliutus skurdas šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar skursta kas 7 lietuvis

 
2018 09 28 14:13
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodiklius. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2017 m. vasario-gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą ir apklausus 4 944 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

1 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal amžiaus grupes, proc.
1 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal amžiaus grupes, proc.

Absoliutaus skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2017 m. absoliutaus skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2016 m.).

Pagrindiniai pastebėjimai:

Absoliutaus skurdo lygis 2017 m. siekė 13,8 proc. ir palyginti su 2016 m. sumažėjo 2 proc. punktais, o santykinis skurdo rizikos lygis šalyje padidėjo 1 proc. punktu ir siekė 22,9 proc.

Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.) bei namų ūkiai, susidedantys iš vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų (37,4 proc.).

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų, tačiau palyginti su 2016 m. jis sumažėjo 3,5 proc. punktais.

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų namų ūkiams, šiuose namų ūkiuose socialinės išmokos absoliutaus skurdo lygį sumažino 21,5 proc. punktais.Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2017 m. padidėtų iki 19,5 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2017 m. padidėtų nuo 19,2 iki 40,7 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 16,4 iki 26,2 proc.

Absoliutaus skurdo gylis 2017 m. buvo 26,4 proc. Tai reiškia, kad žemiau absoliutaus skurdo ribos esančių asmenų disponuojamųjų pajamų mediana buvo 26,4 proc. mažesnė už skurdo ribą.

Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamas ir skelbiamas nuo 2005 metų. Skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Skurdo rizikos riba yra santykinis dydis ir pagal bendrą ES šalyse taikomą metodiką apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Skurdo rizikos ribos dydis priklauso nuo disponuojamųjų pajamų lygio ir jų pasiskirstymo tarp gyventojų. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, o skurdo rizikos lygis – 22,9 proc. Skurdo matavimui tikslinga naudoti ir absoliučią, ir skurdo rizikos ribas bei pagal jas apskaičiuotus skurdo rodiklius, kadangi šie rodikliai suteikia skirtingą informaciją apie skurdą šalyje. Absoliutaus skurdo rodikliai parodo, kokia gyventojų dalis negali patenkinti minimalių vartojimo poreikių, o skurdo rizikos rodikliai parodo informaciją apie gyvenimo lygio, apibrėžto santykyje su vidutiniu gyvenimo lygiu šalyje, situaciją.

2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį, proc.
2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį, proc.

2017 m. absoliutaus skurdo riba – 238 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Absoliutaus skurdo lygio sumažėjimas parodo, kad mažiausias pajamas gaunančių žmonių padėtis per metus pagerėjo. Socialinės išmokos labai stipriai padėjo sumažinti absoliutaus skurdo lygį šeimose iš dviejų suaugusiųjų ir trijų bei daugiau vaikų. Manome, kad šis duomuo leidžia taikliau identifikuoti visuomenės grupes, kurioms paramos reikia labiausiai ir atitinkamai nukreipti valstybės resursus“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 proc.

3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis ir skurdo rizikos lygis pagal amžiaus grupes, proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iliustracijos
3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis ir skurdo rizikos lygis pagal amžiaus grupes, proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iliustracijos

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2017 m. jis sudarė 16,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3,5 procentinio punkto.

Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais ir namų ūkiuose be vaikų 2017 m. beveik nesiskyrė ir sudarė atitinkamai 13,8 ir 13,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 37,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių – 53 proc., tarp senatvės pensininkų – 16,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1,1 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,8 procentinio punkto, o bedarbių – beveik nepasikeitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"