Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

A. Songaila traukiasi iš „Gelsaugos“ vadovo pareigų

 
2016 12 09 16:40
Pasienis.lt nuotrauka

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės saugos paslaugų įmonės „Gelsauga“ vadovas Algimantas Songaila pareiškė, kad traukiasi iš pareigų. Bendrovė pastaruoju metu gaudavo didžiausius „Lietuvos geležinkelių“ užsakymus vidaus sandorių būdu.

„Patvirtiname, kad Songaila nori išeiti iš įmonės, tačiau pareiškimo jis dar nėra parašęs“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius. Anot jo, kol kas neaišku, kada A.Songaila ketina palikti pareigas.

Pats A.Songaila BNS sakė nekomentuosiantis apsisprendimo trauktis iš „Gelsaugos“, jis taip pat jis nesakė, kada pateiks atsistatydinimo prašymą.

„Ką aš galvoju daryti toliau? Aš planuoju gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Turiu nuo pat vaikystės neįgyvendintų planų, todėl turių ką veikti“, – kalbėjo A.Songaila.

Tai jau antrasis „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės vadovas, pastarąją savaitę pareiškęs norą trauktis. Nuo kitos savaitės iš pareigų traukiasi ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo vadovas Valentas Stadalnykas, o praėjusį pirmadienį atsistatydino ir bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka.

„Lietuvos geležinkeliai“ su „Gelsauga“ pernai pasirašė didžiausios vertės vidaus sandorius: 26,62 mln. eurų – dėl apsaugos paslaugų (sutartis galioja iki 2019-ųjų sausio pabaigos), 12,637 mln. eurų – dėl patalpų ir teritorijos, traukinių bei kitos bėginės technikos valymo, želdynų priežiūros (iki 2018 rugpjūčio pabaigos).

Atsargos generolas 60-ies A.Songaila yra buvęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas. Jis „Gelsaugai“ pradėjo vadovauti 2014 metų pabaigoje.

„Lietuvos geležinkeliai“ paviešino dalį informacijos apie vidaus sandorius

Bendrovė savo interneto tinklapyje atskleidė informaciją apie vidaus sandorius, kurie buvo sudaryti su jos antrinėmis bendrovėmis „Lietuvos geležinkelių tiesimo centras“, „Gelsauga“, „Geležinkelių projektavimas“, „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir „Geležinkelių aplinkosaugos centras“.

„Lietuvos geležinkelių“ pateiktoje informacijoje nurodoma, kokios buvo perkamos paslaugos, pateikiamos sutarčių sudarymo datos ir jų vertės. Informaciją apie antrinių įmonių šioms sutartis įgyvendinti samdytus subrangovus ir medžiagų tiekėjus kol kas neatkleidžiama.

Portalas 15min.lt pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu „Transmashholding“, kurio vienas akcininkų tiesiogiai susijęs su Rusijos karine pramone ir iš kurio antrinės įmonės 2012–2013 metais geležinkeliai konkurso pirko rėmų už 44,92 mln. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad vidaus sandorių praktikos turi būti atsisakyta, nes ji sudaro prielaidas korupcijai. Naikinti vidaus sandorius siūlo ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Specialiųjų tyrimų tarnyba.

LG vadovas žada atsiklausti specialiųjų tarnybų dėl bendros veiklos su „Transmashholding“

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ po 6-erių bendradarbiavimo su prieštaringos reputacijos Rusijos koncernu „Transmashholding“ metų ketina kreiptis į specialiąsias tarnybas, norėdama sužinoti, ar Rusijos bendrovė kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, ar geležinkeliai gali toliau su ja dirbti.

Laikinasis bendrovės vadovas Andrius Montrimas sako pavedęs antrinės įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depo direktoriaus pavaduotojui Albertui Bajorinui, kuris nuo kitos savaitės vadovaus įmonei, kreiptis į VSD ir STT. Jis pripažino, kad nei 2013 metais, kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, nei 2014-aisiais, kai sukurta bendra įmonė, geležinkeliai nesikreipė nei į specialiąsias tarnybas, nei į Užsienio reikalų ministeriją.

2014 metais Vilniaus lokomotyvų remonto depas ir „Transmashholding“ antrinė įmonė įkūrė bendrą įmonę „Lokomotyvai ir transporto komponentai“, kurioje „Lietuvos geležinkeliai“ turi 25 proc. akcijų ir kuri buvo skirta eksportuoti lokomotyvus Rusiją, tačiau, pasak bendrovės atstovo Domo Jurevičiaus, šie planai nebuvo realizuoti. Bendra įmonė, anot jo, atliko tik du sandorius, kurių bendra vertė – 260 tūkst. eurų.

„Ta įmonė turėjo komplektuoti lokomotyvus Lietuvoje ir buvo sukurta, kad neštų pinigus iš Rusijos į Lietuvą, o ne atvirkščiai“, – tikino laikinasis geležinkelių įmonės vadovas.

Be to, pasak A.Montrimo, lokomotyvų surinkimui Vilniaus depe, be rusiškų rėmų, reikėjo dar apie tūkstančio įvairių mazgų, kuriuos tiekė Kanados „Caterpillar“, Vokietijos „Siemens“, Čekijos,Vengrijos ir kitų šalių gamintojai. Anot jo, rusiškos vėžės važiuoklės rėmus galėtų pagaminti ir kitų šalių gamintojai, tačiau jie būtų kur kas brangesni.

„Yra galimybių ir Vakaruose pirkti tuos vežimėlius, bet gamintojams reikėtų perdaryti gamybos linijas, pritaikyti rėmus rusiškai vėžei. Tokiu būdu jie kainuotų kur kas brangiau, pavyzdžiui, mūsų lokomotyvas kainuoja 1,8 mln. eurų, o „Siemens“ – 3,6 mln. eurų“, – kalbėjo laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas

A.Montrimas sako, jog lokomotyvų atnaujinimo programa baigiasi 2016 metais, todėl dabar aiškinamasi, ar gali būti tęsiamas bendradarbiavimas su „Transmashholding“. Anot jo, per 2010–2016 metus, kai geležinkeliai pradėjo gaminti ir naudoti naujus manevrinius lokomotyvus, bendrovė sumažino kuro sąnaudas 35 proc. ir sutaupė 110 mln. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ 2013 metais, dar iki Krymo aneksijos, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su „Transmashholding“, kurio vienas akcininkų Andrejus Bokarevas yra ir koncerno „Kalašnikov“ akcininkas. „Kalašnikov“ po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašą, o Ukraina į savo „juodąjį sąrašą“ yra įtraukusi ir „Transmashholding“, turintį gamyklą šiuo metu separatistų valdomame Luhanske.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas BNS penktadienį sakė, kad bendradarbiaudami su Rusijos koncernu, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo savo pačių užsienio politiką. Jis mano, kad prasta valstybės valdomos įmonės veiklos kontrolė yra didžiausia problema, ir ją reikia nedelsiant spręsti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala mano, kad valstybinių įmonių sprendimai neturėtų sukurti abejonių dėl jų suderinamumo su strateginiais Lietuvos užsienio politikos interesais.

Anot verslo dienraščio „Forbes“, „Transmashholding“ gamyklos, be kitų dalykų, gamina savaeiges važiuokles priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Buk“, „Tor“ ir „Tunguska“, dyzelinius variklius povandeniniams laivams, geležinkelio platformas kilnojamiems raketų kompleksams, konteinerius raketoms.

Dar viena „Transmashholding“ akcininkė, Prancūzijos kompanija „Alstom“ taip pat siejama su Rusijai planuotų parduoti dviejų karinių laivų „Mistral“ statyba.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"