Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

A. Butkevičius nusiteikęs dirbti opozicijoje

 
2016 10 23 10:52
Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiųjų socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius žada artimiausiu metu pasakyti savo ateities planus partijoje ir prognozuoja, kad socialdemokratai naujajame Seime dirbs opozicijoje.

„Manau, kad 70 proc. (tikimybė), kad mes dirbsime opozicijoje“, – sekmadienį žurnalistams teigė A.Butkevičius.

Socialdemokratų lyderis sekmadienį pakartotiniame balsavime Seimo rinkimuose su žmona balsavo Naujamiesčio apygardos Konarskio rinkimų apylinkėje. Šioje apygardoje antrajame ture rungiasi konservatorius Žygimantas Pavilionis ir liberalas Virgilijus Alekna.

Iš viso antrajame ture vienmandatėse apygardose dalyvauja 21 socialdemokratų kandidatas.

„Sunku pasakyti, bet jeigu 13 mandatų laimėjome daugiamandatėje, gerai būtų 13 (mandatų – BNS) ir vienmandatėse“ , – BNS sakė premjeras, klausiamas apie rezultatų prognozes po pakartotinio balsavimo.

Paklaustas, ar jau tvirtai yra apsisprendęs dėl pasitraukimo iš partijos vadovų, A.Butkevičius sakė, kad apie tai praneš artimiausiu metu.

„Šiandien ryte dar nesakysiu, bet artimiausiu metu pasakysiu savo būsimuosius planus“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie savo įpėdinius, A.Butkevičius pabrėžė, kad į partijos pirmininko postą gali pretenduoti ir jauni partiečiai, ir jau patyrę socialdemokratai.

„Iš jaunų (partijos narių, galinčių tapti partijos vadovais – BNS) žmonių tarpo buvau jau įvardijęs tris žmones, gaila, kad vienas iš kandidatų lyderių pasitraukė iš gyvenimo, bet dar du jaunieji yra. Bet, aišku yra galimybė ir kai kuriems kitiems patyrusiems mūsų politikams dalyvauti rinkimuose partijos pirmininko. Manau turi galimybę būti išrinkti tie, kurie turi visuomenės pasitikėjimą“, – teigė A.Butkevičius.

Jis pripažįsta, kad buvo padaryta klaida tikintis, kad per šiuos rinkimus visuomenė partiją įvertins pagal jos atliktus darbus ir leis toliau tęsti darbus.

Anot jo, viena iš pralaimėjimo priežasčių buvo tai, kad jis rinkimų kampanijai skyrė labai mažai laiko.

„Iš dalies laikau tai pralaimėjimu“, – teigė A.Butkevičius, paklaustas, ar nelaiko pralaimėjimu to, kad per pirmąjį balsavimo turą rinkėjai parodė savo nusivylimą ir todėl rinkosi kitas partijas.

„Ir aš kaip partijos pirmininkas ir daugelis mūsų partijos Seimo nariai galvojome, kad visuomenė mato mūsų padarytus darbus ir pagal atliktus darbus suteiks mums mandatą toliau tęsti kitus darbus. Ir pats turiu prisipažinti, kad rinkimų kampanijai skyriau labai mažai laiko, kampanijos metu dirbau Vyriausybėje, sprendžiau problemas, bet dabar apmąsčius pergalvojus, tai man asmeniškai reikėjo daugiau skirti laiko susitikimams su visuomene, daugiau užsiimti rinkimų kampanija, labiau mobilizuoti komandos narius“, – pridūrė premjeras.

Jis pripažino, kad kitų partijų rikimų kampanijos buvo daug agresyvesnės.

Premjeras taip pat sakė, kad buvę sunku apsipręsti, už ką balsuoti antrame ture.

„O už ką balsavau, palieku paspėlioti. Abu kandidatus labai gerai pažįstu“, – teigė A.Butkevičius.

Po balsavimo premjeras pranešė trauksiantis į 10 km žygį.

Spalio 9 dieną per pirmąjį rinkimų turą išrinkta 70 parlamentarų daugiamandatėje apygardoje ir trys – vienmandatėse apygardose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 19, Socialdemokratų partija 13, Liberalų sąjūdis aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos kandidatus.

Naujas Seimas į pirmąjį posėdį turi rinktis ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, preliminariai minima lapkričio 10 diena. Pirmąjį parlamento posėdį kviečia prezidentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"