Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

A. Butkevičius – apie S. Skvernelio emocijų nevaldymą ir tai, kas iš tikro vadovauja Seimui

 
2018 11 02 11:58
Algirdas Butkevičius/
Algirdas Butkevičius/ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Valstiečiai“, formuodami nepartinių ministrų kabinetą, padarė klaidą, nes tokie ministrai vengia vykdyti rinkimų metu partijos duotus pažadus, interviu LRT.lt tvirtina ekspremjeras, buvęs socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Jis įsitikinęs, kad būtent Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis turėtų nutraukti „emocinį karą“ parlamente. Jam nerodant iniciatyvos, A. Butkevičiaus manymu, susidaro įspūdis, kad Seimą valdo Ramūnas Karbauskis. 

Interviu LRT.lt buvęs ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas atviravo turintis vilčių, kad socdemai po to, kai nuo jų atskilo dalis politikų ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), gali vėl susijungti į vieną politinę jėgą. Tiesa, pasak A. Butkevičiaus, šis scenarijus būtų įmanomas, Gintautui Paluckui pasitraukus iš LSDP pirmininko pozicijos arba pačiai partijai pakeitus savo lyderį.

A. Butkevičius teigė, kad pats nesiveržtų į susivienijusios socdemų partijos vadovo poziciją. Politikas neslepia šiuo metu turintis kitų tikslų – Seimo narys kuria visuomeninį judėjimą, su kuriuo ketina dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

– Pradėkime nuo karščiausių aktualijų. Prieš kelias savaites Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis leista suteikti valstybės dotaciją „socialdarbiečiams“ bei skolintis vyriausybei ne tik gynybos išlaidoms, bet ir partijų veiklos finansavimui. Jūs esate „socialdarbiečių“ frakcijos narys, bet balsavote „prieš“. Kodėl?

– Aš papildomų pinigų skyrimui partijai, tai susiejant su valstybės skolinimusi, nepritariu. Esu griežtas fiskalinės drausmės šalininkas ir manau, kad skolintis galima tik tada, jei užklumpa ekonominiai sunkumai.

Skolinimasis partijų veiklai susietas su nacionalinio saugumo klausimu. Labai keista, kad šitą pataisą ruošė žmonės, kurie nesupranta, kas yra Biudžeto sandaros įstatymas. Buvo galima šitą klausimą išspręsti, pasitarus su žmonėmis, kurie išmano finansus.

Jei partija gavo finansavimą, kai ji dar buvo susijungusi, o dalis atskilo, tai būkite geri ir atiduokite tuos pinigus kitiems, pagal teisingumo principą. Nors kai kas nenorėjo, kad tai būtų daroma. Yra kitas variantas, kuris būtų didelių diskusijų nesukėlęs. Mes matome, kad metų pabaigoje kai kurios lėšos bus nepanaudotos. Pavyzdžiui, kelių priežiūros plėtros programa, kur yra 70 milijonų eurų nepanaudota. Dar yra kitos programos, kurios iki metų pabaigos nebus įgyvendintos, tai, tarkime, 200 tūkstančių eurų galėtų padidinti finansavimą partijoms ir, manau, nebūtų tų emocijų. Manęs frakcijoje dėl to net nepaklausė, nors finansų klausimus labiausiai išmanau.

– „Socialdarbiečių“ frakcija jūsų dėl tokio balsavimo nesmerkia?

– Labai supyko, nors aš juos buvau perspėjęs dėl savo pozicijos. Politikai yra vieši asmenys, bendraujame su rinkėjais ir matome, kad visuomenės reakcija yra neigiama, tai arba visuomenei išaiškinkime, kodėl taip elgiamės, arba ieškokime protingesnio sprendimo.

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo minėtas pataisas, bet Gediminas Kirkilas tvirtina, kad veto bus atmestas. Kaip manote, ar išmintingai elgiasi valdantieji?

– Mes, politikai, turime mažinti politinę kovą tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos. Ta kova šiuo metu yra labai stipri, galima pasakyti, kad net krizė yra Seime. Vyksta kova ir tarp Seimo ir prezidentės. Tai tarptautiniu mastu parodo mūsų žemą išprusimą. Pasaulio lyderiai kalba apie lyderių komandą – prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras turi būti vieninga komanda. Jie iškilusias problemas turi spręsti visi, susėdę už stalo. Aš, kai buvau premjeru ir kai atsirasdavo įtampa tarp Darbo partijos, socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“, tai sukviesdavau visus ryte anksti, 7 valandą ryto, ir viską išspręsdavome.

Visos tos tarpusavio kovos neigiamai atsiliepia politiniam stabilumui. Politinio stabilumo silpnėjimas neigiamai veikia investicijų pritraukimą, nes investuotojui svarbi ne tik ekonominė šalies situacija, bet ir jos politinis stabilumas.

– Valdančiųjų ir opozicijos santykiai, nepaisant prezidentės raginimų susitaikyti, atrodo, tik blogėja. Kaip galvojate, kodėl?

– Politikas, jeigu jis yra valdančiojoje daugumoje, turi suprasti, kad su opozicija draugystės nebus. Jeigu opozicija pradės draugauti su pozicija, tai taps valdančiųjų partneriais. Matau valdančiosios daugumos patirties stoką. Valdantieji turi suprasti, kad opozicija juos visada kritikuos ir niekada nereikia rodyti nepasitenkinimo, nes tokiu būdu tik gilinama politinė krizė. Opozicija sako, kad „esame konstruktyvūs“. Mes tą konstruktyvumą padėjome į stalčių ir perėjome į emocinę diskusiją, kuri kartais kyla be jokio pagrindo.

– Leiskite paklausti kitaip. Kaip jūs, kaip buvęs imtynininkas, vertinate valdančiųjų ir opozicijos kautynes parlamente? Kas laimi?

– Kvailiai nori užkariauti pasaulį, o išmintingi nori įveikti save (šypsosi). Norint nuleisti emocinį garą, pirmą žingsnį turėtų vis dėlto žengti valdančioji dauguma. [...] Būtų gerai, kad stipresnį vaidmenį pradėtų vaidinti Seimo pirmininkas. Tegul V. Pranckietis neįsižeidžia, aš jį gerbiu, jis yra tolerantiškas žmogaus, bet Seimo pirmininko pozicija jį įpareigoja kai kada elgtis kitaip. Jis galėtų suvaidinti didžiulį vaidmenį, šalia savęs pasisodinęs ir premjerą Saulių Skvernelį, ir opozicinių frakcijų vadovus, ir pasakęs: „mielieji, baikime emocinį karą“. Čia Seimo pirmininko nėra, nors jis yra vienas iš valstybės vadovų. Matau, kad kartais R. Karbauskis pažemina V. Pranckietį. Tai yra dar vienas blogas viešas gestas, po kurio gali susidaryti nuomonę, kad valdančiajai daugumai ir didžiajai daliai Seimo vadovauja ne Seimo pirmininkas, o R. Karbauskis.

– Galbūt tada reikėtų kito Seimo pirmininko, kuris turėtų didesnį politinį svorį, didesnį autoritetą?

– Į šitą klausimą sunku atsakyti. Nesu tas žmogus, kuris sprendžia klausimą, ar turėtų būti kitas Seimo pirmininkas. Manau, kad V. Pranckietis turi daug gebėjimų, yra inteligentiškas žmogus. Jam tiesiog reikia frakcijoje trinktelti kumščiu į stalą ir pasakyti: „mielieji, noriu, kad santykiai būtų šilti draugiški, bet kartu konkretūs, dalykiški, dabar matau, jog jūs mano gerosiomis savybėmis pasinaudojote, pažeminote mane, bet nuo šios dienos būsiu kitoks“. Tokio ryžto jam turėtų užtekti.

V. Pranckietis turi daug gebėjimų, yra inteligentiškas žmogus. Jam tiesiog reikia frakcijoje trinktelti kumščiu į stalą ir pasakyti: „mielieji, noriu, kad santykiai būtų šilti draugiški, bet kartu konkretūs, dalykiški, dabar matau, jog jūs mano gerosiomis savybėmis pasinaudojote, pažeminote mane, bet nuo šios dienos būsiu kitoks“

– Saulius Skvernelio kadencija beveik įpusėjo. Kaip Jūs, pats vadovavęs 2012–2016 m. ministrų kabinetui, vertinate jo veiklą?

– Per Seimo rinkimus visuomenė didžiulį mandatą suteikė, galima sakyti, naujai partijai, kuri anksčiau parlamente turėdavo nuo vieno iki trijų Seimo narių. Manau, kad visuomenei buvo atsibodusios tos pjautynės, rietenos tarp buvusių partijų ir ji pagalvojo, kad ateis nauji žmonės, parodys kitą lygį. „Valstiečių“ paruošta rinkimų programa, manau, buvo gera. Bet iš karto galiu pasakyti, kur buvo padaryta klaida.

Galbūt tai yra sovietinės sistemos palikimas, bet mes bandome parodyti, kad valstybę galime valdyti kitaip negu tai darė buvę valdantieji arba kitaip negu tai daro užsienio valstybės. Kalbu apie vyriausybės kabineto formavimą. Jie sakė, kad dabar bus nepriklausomi žmonės. Mielieji, nepriklausomi žmonės ir bus nepriklausomi, bet jie nevykdys vyriausybės programos. Vyriausybės programos sudarymas yra pagrįstas rinkimų kampanijos metu duotais pažadais. Kada į ministrus ateina žmonės, nepriklausantys partijai arba valdančiajai koalicijai, jų požiūris į vyriausybės programos nuostatas yra visai kitoks, jie sakys: „čia yra populizmas, o nepriklausau tai partijai, tai kodėl turėčiau tą populistinį pažadą įgyvendinti, jei po trejų metų už tai būsiu labai stipriai kritikuojamas?“. Mes reikalaudavome ministrų dalyvauti frakcijos posėdžiuose, o dabar nepriklausomi ministrai nedalyvauja arba pateikia tokius klausimus, kurie nei frakcijai nėra žinomi valdančiajai daugumai.

Antras dalykas, ką aš pamačiau per tuos dvejus metus, tai, kad vyriausybės tikslai yra, bet ji užstrigo veiksmuose. Pavyzdžiui, miškų urėdijų reforma buvo paruošta praėjusios vyriausybės, tai jie tai įgyvendinto, etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, nors anksčiau buvo toks pilotinis projektas, įgyvendintas, sveikatos apsaugos reformą pradėjo, bet užstrigo. Bet pažiūrėkime, kas vyksta toliau. Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas įstrigęs labai stipriai, o čia yra ekonomikos varomoji jėga. Pavyzdžiui, buvo prižadėta šiemet sutvarkyti 600–700 kilometrų kelių, bet, jei bus 150 kilometrų sutvarkyta, tai bus labai gerai. Energetikos sektoriuje per dvejus metus nė vieno stambaus projekto nėra įgyvendinta. Kalbame apie sinchronizaciją su Vakarų energetikos tinklais, bet, pavyzdžiui, šiandien Energetikos komisijoje pateiktas planas, kad jie dabar studijas ruošia, samdys specialistus viešojo konkurso tvarka, kad specialistai pasakytų, kokia mums reikalinga generacija Lietuvoje ir tai būtų padaryta 2020 metais. Tai visą kadenciją energetikoje bus tik kalbos ir studijos.

Man darosi neramu, nes laikas vyriausybei parodyti savo veiksmus ir jų rezultatus.

– Grįžkime prie paties S. Skvernelio. Neseniai kilo skandalas dėl vyriausybės pasitarimo įrašo apie Registrų centro duomenų atvėrimą žiniasklaidai. Ar, jūsų manymu, premjeras šioje istorijoje padarė klaidų?

– Tikrai nenorėčiau premjero kritikuoti, bet šioje situacijoje jam išsprūdo susikaupusios neigiamos emocijos dėl kritikos jam. Puikiai atsimenu, kai atsikeldavau ryte, pasiklausydavau spaudos apžvalgą ir matydavau, kad pranešama apie sprendimus, kurie nėra priimti.

Mes dažnai galime kažko prikalbėti, bet tai, ką jis padarė vyriausybės pasitarimo metu, yra didžiulė klaida. Nežinau, kodėl taip buvo pasakyta.

– Ką jūs turite omenyje? Mes iki šiol nežinome, ką S. Skvernelis kalbėjo vyriausybės pasitarimo metu.

– Suprantu, kad buvo emocingai pasakyta ir ta emocija buvo neigiama.

– Bet galbūt, užimant premjero poziciją, reikėtų vengti emocijų protrūkio?

– Kai kada būna labai sunku, bet emocijas turi suvaldyti. Prisimenu, kai konservatorių frakcijoje buvo kalbama apie švietimo darbuotojų profsąjungų reikalavimą padidinti atlyginimus. Aš tada frakcijoje pasakiau, kad būtų gerai, kad kai kurie švietimo darbuotojų profsąjungų vadovai nevažiuotų į Rusiją. O žinote, kaip buvo ištransliuota? Kad A. Butkevičius pasakė, jog profsąjungų vadovai yra prorusiški. Aš atsiprašiau, bet ta ištransliuota žinia tokia ir liko.

Nenoriu kritikuoti S. Skvernelio, bet neigiamas emocijas reikia suvaldyti. Premjeras kai kada pajuokauja, bet juokaujant reikia užsibrėžti ribą, kad jos neperžengtum, nes gali kai ką įžeisti.

Aš tada frakcijoje pasakiau, kad būtų gerai, kad kai kurie švietimo darbuotojų profsąjungų vadovai nevažiuotų į Rusiją. O žinote, kaip buvo ištransliuota? Kad A. Butkevičius pasakė, jog profsąjungų vadovai yra prorusiški.

– S. Skvernelio vyriausybė paskelbė kovą su kainų augimu. Jums vadovaujant vyriausybei, šis tema taip pat buvo ne kartą priminta. Kaip galvojate, ar vykdomoji valdžia turėtų skelbti karą išaugusioms kainoms ir imtis aktyvių veiksmų?

– Karo prieš kainų augimą paskelbimas jokių rezultatų neduos. Reikia galvoti apie tai, kaip padidinti konkurenciją, kaip leisti smulkiajam verslui veikti išskirtinėmis konkurencinėmis sąlygomis, realizuojant savo produkciją.

Žinote, kur yra bėda Lietuvoje? Nėra kooperacijos žemės ūkio sektoriuje. Kada buvo įvestas Rusijos embargas, daugelis pieno perdirbimo įmonių neturėjo, kur eksportuoti savo produkcijos. Tada jie sumažino gamybą, pradėjo mažėti pieno supirkimo kaina. Pieno perdirbimo įmonės pieno gamintojams sakė: „pasirašyti ilgalaikius kontraktus“. O šie nepasirašo, nesikooperuoja, nes tiki, kad, pavyzdžiui, Lenkija galėtų mokėti daugiau.

Kalbant apie prekybą, mes ne iš blogos valios įleidome prekybos centrus į miestų centrus. Galvojome, kad žmonėms bus labai patogu, bet tie dideli prekybos centrai išstūmė smulkųjį verslą. Dėl to ir sakau, kad reikia išskirtinių sąlygų smulkiajam verslui.

– Pastaruoju metu iš kai kurių ekonomistų vis pasigirsta perspėjimų apie artėjančią ekonominę krizę. Jūs, kaip ekonomistas, matote artėjančio krizės požymius?

– Tvirtai pasakyti, kad ateina ekonominė krizė, kada ji bus, niekas negali. Galimi tam tikri ekonominių sunkumų atvejai. Kodėl? JAV įvedė tarifus tam tikrai produkcijai, vėliau Kinija įvedė tam tikrus tarifus produkcijai arba žaliavoms. Mes esame Pasaulio prekybos organizacijos dalis, o kai didelės šalys pradeda kovoti, tai atsiliepia ir mažoms šalims. Tai gali būtina viena galimos krizės priežastis.

Antra priežastis susijusi procesais kitose didžiosiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos augimas trečiajame šių metų ketvirtyje buvo nulinis. Iš vieno ketvirčio išvadų daryti negalime, bet, jeigu tokia tendencija tęsis toliau, vadinasi, prasideda ekonominė recesija. Lietuvos ekonomikos augimas trečiajame ketvirtyje krito 0,4 procento. Panašu, kad pradėjo mažėti Lietuvos eksportas, o Lietuvą ekonominiai sunkumai užklumpa, kada mūsų eksportas pradeda lėtėti.

Žodžio „krizė“ nenorėčiau naudoti. Jei kalbi apie ekonominę krizę, žmonės pradeda mažiau vartoti, jie nebeinvestuoja, pradeda taupyti. Aišku, taupymas nėra blogai, bet puikiai suprantame, kad mažesnis vartojimas yra mažesnė gamyba.

Šiandien negalėčiau teigti, kad Lietuvoje galima ekonominė krizė. Bet nepritarčiau vieno banko ekonomisto teiginiams, kad turime pasiruošę minkštą pagalvę. Neturime tos pagalvės viešajame sektoriuje. Turime gal dalį tos pagalvės pasiruošę „Sodroje“, bet valstybės biudžete pertekliaus neturime.

– Kalbant apie krizę, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vykdo parlamentinį tyrimą dėl Lietuvą užklupusios ekonominės krizės. Jūsų manymu, ar šis tyrimas yra prasmingas užsiėmimas?

– Manau, kad komisijų sudarymas praeities tyrimams yra dar viena didžiulė „valstiečių“ padaryta klaida. Kalbu ir apie kitas tyrimo komisijas. Laikausi principo, kad praeitimi ateities nesukursi. Jeigu Seimo nariai žino, kad kažkada kurioje nors vyriausybėje kažkas padarė tyčines klaidas ar turėjo interesų su verslo grupuotėmis, tam yra teisėsaugos institucijos – joms informaciją perdavei ir tau atsakys.

Per komisijų darbą gali suformuoti melagingą, neteisingą informaciją, kuri pateikiama visuomenei, apie politikus ar pareigūnus. Atsitinka ir taip, kad po kurio laiko paaiškėja, kad paskleista informacija yra melas, bet pirminės žinios niekada iš žmonių pasąmonės neištrinsi. Tai, kas gali paneigti, kad tyrimo komisijos tikslas yra sumenkinti kitas partijas, kad sėkmingai galėtum sudalyvauti visuose trijuose ateinančiuose rinkimuose?

– Nepriklausote nei LSDP, nei LSDDP, nors parlamente esate LSDDP frakcijos seniūno pavaduotojas. Stebint jūsų balsavimus, susidaro įspūdis, kad ne visais klausimais palaikote valdančiuosius. Tai kieno jūs pusėje esate?

– Dabar esu toje pusėje, kur yra sąžiningumas ir padorumas. Jeigu aš matau, kad yra politiniai susitarimai, kad kažkas, pavyzdžiui, nori uždaryti kogeneracines elektrines, tai su tokiais dalykais nesutiksiu ir visada balsuosiu „prieš“. Esu pasakęs: „su manimi susitarimo nebus, jeigu aš matau sprendimą, kuris sukels neigiamas pasekmes valstybės ekonomikai ir socialinei sistemai“. Aš dabar balsuoju pagal savo sąžinę.

Jei kalbi apie ekonominę krizę, žmonės pradeda mažiau vartoti, jie nebeinvestuoja, pradeda taupyti. Aišku, taupymas nėra blogai, bet puikiai suprantame, kad mažesnis vartojimas yra mažesnė gamyba.

– Gal ketinate grįžti į LSDP arba prisijungti prie LSDDP?

– Aš su LSDDP tikrai neisiu. Prašiau jų nekurti naujos partijos, kad vėliau galėtumėme suvienyti socialdemokratus. Siūlau kurti tam tikrą judėjimą ir po to, kai G. Paluckas pralošia savivaldybių rinkimus, mes bandytume suvienyti socialdemokratų partiją.

– Jau anksčiau esate užsiminęs apie politinio judėjimo kūrimą. Dar bandote šią idėją įgyvendinti?

– Bandau. Gruodžio vidury arba gal net anksčiau apie tai bus paskelbta.

– O tas judėjimas turės politinius tikslus, tarkime, dalyvauti rinkimuose?

– Tai bus visuomeninis judėjimas. Jame yra žmonių, kurie nori dalyvauti politiniame gyvenime, tad judėjimo struktūroje atsiras politinis komitetas, kuris dalyvaus Europos Parlamento rinkimuose. Vilniaus mieste tikrai turėsime politinį komitetą, gal net ir Vilkaviškyje turėsime politinį komitetą.

Mes taip pat tariamės bendradarbiauti ir su kitais judėjimais, pavyzdžiui, su Artūro Paulausko judėjimu „Pirmyn, Lietuva“, ketiname pasirašyti bendradarbiavimo sutartis Kėdainiuose su Nijolės Naujokienės, Dariaus Kaminsko judėjimais.

Yra ir tam tikrų politinių partijų vadovai, kurie kvietė bendradarbiauti, bet kol kas dar nedaviau atsakymo. Net kai kurie kandidatai į prezidentus kvietė bendradarbiauti, tačiau kol kas jiems atsakiau neigiamai.

Mano tikslas – su kuriamu judėjimu sudalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

– Kitaip tariant, jūs pats kandidatuosite į Europos Parlamentą?

– Taip.

– Socialdemokratai skilo. Ar jūs tikite, kad LSDP vadovaujant G. Paluckui, o LSDDP – G. Kirkilui, įmanomas socdemų susijungimas, grįžimas atgal į vieną partiją?

– Jiems abiem reikia peržengti per save. Kadangi G. Kirkilas yra lankstesnis, tai gal ir lengviau tai padarytų, bet G. Paluckui, žinant jo ambicijas, manau, būtų sudėtinga peržengti per save. Tie žmonės, kurie nėra aktyvūs, kurie laukia savivaldybių rinkimų, turi suburti grupę žmonių, kurie inicijuotų partijų suvienijimą ir, aišku, reikia iškelti naują susivienijusios partijos lyderį. Kalbu apie tokias žmonių grupes abiejuose partijose.

G. Paluckui iš šio kabineto prie liudininkų skambinau keletą kartų ir sakiau: „turėsi atsakyti, jei partijos rezultatai bus blogi“. Vėliau jis man nebeatsiliepdavo į skambučius. Iš pradžių mes sutardavome. Kai buvau premjeras, jis ateidavo pas mane, jam aiškiai pasakiau: „Juras (Požela – LRT.lt), tu, Sinkevičius (Mindaugas Sinkevičius – LRT.lt) esate jaunieji partijos lyderiai, sveikai konkuruokite“. Bet, matyt, kai žmonės gauna tam tikrus postus, labai pasikeičia.

– Gal jūs esate tas žmogus, kuris galėtų sutaikyti socdemų partijas ar tapti derybininku tarp minėtų politinių jėgų?

– Derybininku aš galiu būti, bet ne naujos partijos lyderis. Manau, kad sėkmė grindžiama lyderių komandoje, tai save matau toje komandoje.

– Manote, kad socdemų susijungimas įmanomas artimiausiame kelių metų laikotarpyje?

– Tai turėtų įvykti 2019 metų pabaigoje. Bijau, kad, jei iki ateinančių Seimo rinkimų neįvyks susijungimas, socialdemokratų partijos reitingai, kokie yra dabar, neišsilaikys. Jei neįvyks partijų susijungimas, socialdemokratai politinio gyvenimo žemėlapyje vaidins labai mažą vaidmenį, juos gali ištikti Lenkijos socdemų likimas.

– Seime dirbate šeštą kadenciją, ragavote ministro, premjero duonos, prieš keletą metų buvo vienas populiariausių politikų Lietuvoje, tačiau šiuo metu atsidūrėte tokioje situacijoje, kai neturi partijos užnugario, tarsi esate politikos pakraštyje. Ar nesijaučiate vienišas politinėje arenoje?

– Matematinės pakraipos žmonės mėgsta pabūti vieniši (juokiasi). Bet kad nebūčiau vienišas, su vienu licėjaus dvyliktoku sukūrėme programą, kurios metu savanorystės principu bus mokomi globos namų, socialiai remtinų šeimų vaikai. Sukūriau programą „Svajok, veik, nebijok“ jaunimo lyderystės ugdymui, tad veiklos turiu.

Esu pasakęs, kad bus antrame ture Gitanas Nausėda ir S. Skvernelis. Premjerui šis laikas iki rinkimų yra labai nedėkingas. Mano reitingai labai ilgai laikėsi aukštai, bet prasidėjo puolimas ir reitingai nukrito.

– Bet politine prasme ką reiškia politikui neturėti partijos užnugario?

– Rizikinga, nors manau, kad frakcijoje dar turiu užnugarį. Dar yra kuriamas mano minėtas judėjimas. Kol kas judėjimas dirba be manęs, nes nenoriu apsiskelbti, kad čia A. Butkevičiaus judėjimas, kad niekas negalvotų, kad A. Butkevičiaus deda sau minkštą pagalvę politiniame gyvenime.

– Ar kitąmet prezidento rinkimuose, jūsų manymu, turėsime antrą turą?

– Taip.

– Kokius žmonės antrame rinkimų ture išvysime?

– Esu pasakęs, kad bus antrame ture Gitanas Nausėda ir S. Skvernelis. Premjerui šis laikas iki rinkimų yra labai nedėkingas. Mano reitingai labai ilgai laikėsi aukštai, bet prasidėjo puolimas ir reitingai nukrito. Matau, kad premjerui, jei jis dalyvaus prezidento rinkimuose, šansai papulti į antrą turą mažėja. Jo šansai sumažėjo ir dėl to, kad apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė Ingrida Šimonytė. Ji moka įtaigiai dėstyti savo mintis visuomenei suprantama kalba. Taigi dabar yra didžiulė konkurencija. Galbūt V. Ušackas nekels savo kandidatūros, jei I. Šimonytę konservatoriai patvirtins savo kandidate. Dar neaišku, kaip bus su Arvydu Juozaičiu, nes yra intelektualų, kurie jį palaikys.

– Panašu, kad „socialdarbiečiai“ rems „valstiečių“ kandidatą į prezidentus, o socialdemokratai, tikėtina, kels Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūrą. Kaip galvoje, ar jis turi šansų rinkimuose patekti į pirmąjį penketuką?

– Jis dabar yra išvykęs į Briuselį, o transliuojant informaciją iš toliau, ją žmonės vertina kitaip. Gal dabar žmonės jo pasiilgo? Į penketuką V. P. Andriukaitis gali pakliūti. Galiu garantuoti tik tai, kad jo dalyvavimas rinkimuose tikrai pagyvintų kandidatų į prezidentus debatus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"