Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

4 faktai: kas žinoma apie STT tiriamą kyšininkavimą Santaros klinikose

 
2018 02 21 15:11
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Teisėsauga trečiadienį pranešė atliekanti tyrimą dėl galimo stambaus masto korupcijos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Pateikiame 4 faktus, kas žinoma apie šį korupcinę veiką. 

1. Dėl ko pradėtas tyrimas

Bendrame STT ir prokuratūros pranešime teigiama, kad tyrimas vyksta dėl galimo piktnaudžiavimo ir stambaus masto kyšininkavimo bei papirkimo. Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškorio, tyrimas pradėtas pernai rudenį.

2. Priimtas sprendimas laikinai sulaikyti

Priimti procesiniai sprendimai suimti. Pareigūnai sulaikė ligoninės generalinį direktorių Kęstutį Strupą ir Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį. Nuo sulaikymo momento jie laikomi įtariamaisiais. Ar generalinis direktorius asmeniškai dalyvavo, neatskleidžiama. R. Kizlaitis yra sulaikytas dėl įtarimų kyšininkavimu, K. Strupas įtariamas dėl piktnaudžiavimo. Šiandien STT pareigūnai atliko kratas Santaros klinikose, privačiose bendrovėse, galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų gyvenamosiose vietose.

3. Suma – daugiau nei 2 mln. eurų

Kaip įtariama, Santaros klinikų atstovai iš juridinių asmenų reikalavo neteisėto finansinio atlygio dėl laimėtų viešųjų pirkimų, kurių vertė vien per 2017 metus viršijo 2 mln. eurų. Įtariama, kad Santaros klinikų atstovai nurodydavo bendrovėms, laimėjusioms viešuosius pirkimus, suteikti priverstinę finansinę paramą. Manoma, kad įmonėms, pažadėjusioms skirti paramą, būdavo sudaromos sąlygos neteisėtai laimėti Santaros klinikų viešuosius pirkimus. Įtariama, kad privačios bendrovės, tarp kurių – ir stambaus kapitalo, laimėjusios viešuosius pirkimus, kyšius, užmaskuotus paramos forma, pervesdavo Santaros klinikoms. Manoma, kad dalis paramos buvo naudojama ne pagal paskirtį, t. y. asmeniniams Santaros klinikų atstovų poreikiams tenkinti.

4. Sveikatos ministerija nežinojo

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė, kad STT jį informavo apie savo veiksmus klinikose. „Buvo tokia informacija suteikta, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų, (...) daugiau detalių tikrai nežinau ir negalėčiau komentuoti“, – sakė ministras. Jis patikino, kad Sveikatos apsaugos ministerija nusiteikusi bendradarbiauti su teisėsauga atliekant šį tyrimą. A. Veryga teigė, kad ministerija pati neturėjo jokios informacijos apie galimą korupciją ar kokius nors pažeidimus Santaros klinikose.

Santaros klinikų atstovai trečiadienį pareiškė negalintys patikėti korupcija šioje įstaigoje.

„Mes net negalime įsivaizduoti, kad Santaros klinikose būtų įmanomos korupcinės veiklos schemos. Todėl kviečiame laukti operatyvios ir objektyvios tyrimo pabaigos bei palankių išvadų“, – rašoma ligoninės atstovės spaudai Gitanos Letukienės BNS perduotoje pozicijoje.

Anot jos, Santaros klinikos vadovaujasi labai aiškiomis griežtomis Viešųjų pirkimų taisyklėmis. Be to, 2016 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu ligoninei suteiktas skaidrios sveikatos priežiūros įstaigos vardas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, už piktnaudžiavimą yra numatyta atsakomybė – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų, už kyšininkavimą (jei kyšio vertė didesnė negu 250 MGL) numatyta atsakomybė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, už papirkimą – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"