Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„X, w, q“ veržiasi ir į įmonių pavadinimus

 
2017 08 16 11:40
Eugenijus Jovaiša neabejoja, kad Ūkio ministerijos siūlymas prieštarauja Konstitucijai.
Eugenijus Jovaiša neabejoja, kad Ūkio ministerijos siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė gaivina siūlymą leisti juridinių asmenų pavadinimus rašyti užsienio kalba lotyniško pagrindo rašmenimis. Prieš trejus metus tokią Seimo narių iniciatyvą ministrų kabinetas atmetė kaip darančią neigiamą poveikį bendrinei lietuvių kalbai.

Sprendimo dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose niekaip nepriimantis Seimas rudenį sulauks naujo rebuso. Ūkio ministerija parengė Valstybinės kalbos įstatymo bei Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūlo juridinių asmenų pavadinimus leisti rašyti užsienio kalba lotyniško pagrindo rašmenimis. Tokiu atveju tikimasi išvengti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų kanonų. Neabejojama, kad projektas sulauks nevienareikšmio vertinimo.

Nustatytų aiškų reguliavimą

Dėstydama siūlomų pakeitimų motyvus, Ūkio ministerija priminė, kad Civilinis kodeksas juridinių asmenų pavadinimus reikalauja sudaryti pagal lietuvių bendrinės kalbos reikalavimus, o išimtis numatyta tik su užsienio juridiniais asmenimis susijusių įmonių pavadinimams. Tokiu būdu, anot ministerijos, sudaromos nevienodos sąlygos verslui – šalies įmonė, kuri nėra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, negali registruoti pavadinimo užsienio kalba. Kita vertus, Valstybinės kalbos įstatymas apskritai neleidžia Lietuvos įmonių, įstaigų ar organizacijų pavadinimų registruoti užsienio kalba. Dar vienas ministerijos argumentas, kad vis daugiau šalies įmonių savo veiklą vykdo ne Lietuvoje, o už jos ribų. Plečiantis verslo interesams, lietuvių kalba sudaryti pavadinimai yra sunkiau suprantami, atpažįstami užsienyje, o „tai turi įtakos mažesnėms verslo plėtros galimybėms užsienyje, konkurencingumui“.

Todėl ministerija teigia norinti nustatyti „aiškų, nedviprasmišką teisinį reguliavimą“. Pasak jos, sudarant įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimą užsienio kalba lotyniško pagrindo rašmenimis tokiu atveju nereikėtų vadovautis lietuvių kalbos normomis ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Lotyniško pagrindo rašmenis ministerija teigia pasirinkusi, „nes lotynų abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje“.

Įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotojos Jūratės Palionytės teigimu, lietuvių kalba turi pakankamai išteklių, kad būtų galima sugalvoti tinkamą įmonės pavadinimą. Pasak jos, jau anksčiau VLKK išsakiusi savo neigiamą požiūrį į panašius siūlymus. „Tikrai galima rasti pavadinimų, kurie nebūtų svetimkūniai ir lietuvių kalboje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekspertė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša neabejojo, kad Ūkio ministerijos siūlymas prieštarauja Konstitucijai. Jo neįtikino argumentai, esą nesuprantami lietuviškų firmų pavadinimai stabdo verslo plėtrą užsienyje. „Kiek visokiausių diakritinių ženklų yra prancūzų, olandų bendrovių pavadinimuose. Ar kas nors jaudinasi dėl to? Žmonės pasižiūrį į žodyną ir išmoksta ištarti tą pavadinimą. Reikia tik didžiuotis, kad iš mūsų firmų pavadinimo galima suprasti apie nacionalumą“, – sakė komiteto vadovas. Be to, jis priminė, kad lotyniško pagrindo abėcėlės raidės turi daugybę diakritinių ženklų. Todėl, anot E. Jovaišos, kyla klausimas, kaip jie atsispindės pavadinimuose.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius sakė labai sveikinąs tokį Ūkio ministerijos siūlymą ir pasistengsiąs, kad parlamentas jam pritartų. Pasak jo, tai būtų ypač naudinga įsigaliojant Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai. „Mes jau dabar matome pavadinimų su lotyniškomis raidėmis ir niekam dėl to nekyla klausimų“, – tvirtino V. Sinkevičius. Jis sakė manąs, kad siūlomi pokyčiai būtų naudingi tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėms, kurios galėtų vadintis norimu vardu. Be to, sutrumpėtų pavadinimo registracijos laikas. „Juokinga, kai XXI amžiuje įmonė pavadinimą turi registruoti kelias savaites“, – sakė V. Sinkevičius.

Baigėsi nesėkme

Praėjusią Seimo kadenciją aktyviausi pavadinimų liberalizavimo entuziastai buvo liberalai. 2014-aisiais įstatymų pataisas, kurių esmė – pavadinimuose leisti vartoti ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu sudarytus užsienio kalbų žodžius, pateikė tuometinis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius. Tačiau tiek Vyriausybė, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokius projektus pasiūlė atmesti. Po poros metų estafetę perėmė kitas parlamento liberalas Šarūnas Gustainis. Siekdamas palengvinti įmonių pavadinimo registravimo procesą bei sudaryti geresnes sąlygas steigti verslą, jis pateikė siūlymą leisti registruoti pavadinimus ir labiausiai verslui reikalinga bei verslo pasaulyje labiausiai paplitusia anglų kalba. Priimti sprendimą dėl šios inciatyvos neliko laiko – baigėsi kadencija.

Pagal numatytą tvarką VLKK specialistai turi teikti išvadas dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. VLKK duomenimis, per mėnesį prašoma išvados maždaug dėl 1,5 tūkst. pavadinimų. 2016 metais buvo įvertina 19, 3 tūkst., 2015-aisiais – 17,5 tūkst. , 2014-aisiais – per 20 tūkst. pavadinimų. Daugiau nei 60 proc. visų pavadinimų pripažįstami tinkamais. Maždaug 13–14 proc. iš atmestųjų galima nesunkiai pataisyti. Tik apie 10 proc. pavadinimų reikia galvoti iš naujo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"