Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Vičiūnų grupė“ apie prekybą okupuotame Kryme: „Gamintojai negali rinktis“

 
2018 08 28 15:12
V. Matijošaitis BNS atsisakė komentuoti situaciją, nes teigė nedalyvaujantis versle nuo tada, kai dirba meru. / 
V. Matijošaitis BNS atsisakė komentuoti situaciją, nes teigė nedalyvaujantis versle nuo tada, kai dirba meru. /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir kitiems akcininkams priklausanti maisto gamybos „Vičiūnų grupė“ pareiškė negalinti kontroliuoti prekybininkų, parduodančių jų produkciją Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Nors Užsienio reikalų ministerija teigia, kad maisto produktų eksportas į Krymą neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai, opozicinių konservatorių atstovė pareiškė, kad V. Matijošaičio verslas „pelnosi iš okupacijos“.

„Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius antradienį BNS teigė, kad „kalbame ne apie kokius nors ginkluotės, IT, inžinerinius ar energetikos, o apie gyvybiškai svarbius – maisto produktus, kuriuos visų pirma vartoja eiliniai Krymo gyventojai, šioje teritorijoje gyvenę ir iki prasidedant konfliktui dėl pusiasalio“.

URM nerekomenduoja Lietuvos įmonėms plėtoti verslo Kryme – įvertinant neteisėtos Krymo aneksijos faktą ir jo kuriamas rizikas.

„Dirbant su pasauliniais prekybos tinklais, produkcijos gamintojai negali rinktis ar nurodyti, kokiuose konkrečiai regionuose jų produkcija prekiauti galima, o kokiuose – ne“, – sakė M. Snicorius.

Pasak jo, didmenine prekyba Gruzijoje, Rusijoje ir Armėnijoje užsiimanti dukterinė grupės kompanija „Baltko“ gaminius tiekia Rusijoje veikiantiems prancūziškam prekybos tinklui „Auchan“, vokiškam „METRO Cash & Carry“, o šie po visus prekybos taškus produktus skirsto savo nuožiūra.

„Kaip ir nemažai kitų vakarietiško kapitalo tarptautinių bendrovių, šie prekybos tinklai savo veiklos Kryme nenutraukė ir tiekia ten mūsų produkciją – sprendimas priklauso patiems prekybininkams“, – teigė „Vičiūnų grupės“ atstovas.

„Kitą dalį produkcijos „Baltko“ parduoda ne tiesiogiai, o maždaug šimtui distributorių, kurie prekes įvairiuose regionuose taip pat platina savo nuožiūra – paprastai ten, kur turi ilgametį įdirbį su vietos prekybininkais, keli jų mūsų gaminius taip pat platina Kryme“, – pridūrė jis.

Naujienų portalas alfa.lt praėjusią savaitę paviešino nuotraukas, kur matyti „Vičiūnų grupės“ produkcija Krymo parduotuvėse.

Seimo narė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmadienį išplatintame pranešime tvirtino, kad Kauno merui priklausantis verslas „ramiai dirba su tais, kurie tūkstančiams atneša skausmą kiekvieną dieną“.

„Kuomet karas tęsiasi, Krymo totoriai negali grįžti į savo namus, režisierius Olegas Sencovas ir kiti politiniai kaliniai uždaryti Sibiro kalėjimuose ilgiems metams, yra tokių, kurie pelnosi iš okupacijos, ramiai dirba su tais, kurie tūkstančiams atneša skausmą kiekvieną dieną“, – sakė parlamentarė.

Anot jos, „Vičiūnų grupės“ produkcijos pardavimas Kryme „kelia ne tik klausimų apie šio politiko (V. Matijošaičio – BNS) atsakingumą ir moralę, bet ir gali neigiamai paveikti Lietuvos įvaizdį Ukrainoje ir kitose šalyse, bei Lietuvos užsienio politikos efektyvumą“.

Tuo metu ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad į kylančius klausimus turi atsakyti pats Kauno meras.

„Jei yra kokių nors klausimų, jis turi atsakyti – turi, neturi (verslą Kryme – BNS). Aš nežinau, tikrai yra ne Vyriausybės kompetencija vertinti. Šiaip besąlygiška pozicija: turi būti laikomasi tų sprendimų, kas yra apribota dėl sankcijų taikymo, taip pat ir verslui, kuris galbūt bandant apeiti sankcijas, vykdo veiklą okupuotame Kryme“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė premjeras.

V. Matijošaitis BNS atsisakė komentuoti situaciją, nes teigė nedalyvaujantis versle nuo tada, kai dirba meru.

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad „Vičiūnų“ produkcijos pardavimai ar eksportas nėra ribojami sankcijomis.

„Tačiau URM nerekomenduoja Lietuvos įmonėms plėtoti verslo Kryme – įvertinant neteisėtos Krymo aneksijos faktą ir jo kuriamas rizikas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

ES sankcijos numato draudimą importuoti prekes, pagamintas Kryme, jeigu Ukraina joms nėra suteikusi kilmės sertifikatų. Taip pat draudžiama eksportuoti į Krymą tam tikras prekes ir technologijas trijuose sektoriuose: transporto, telekomunikacijų ir energetikos.

Rusija Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"