Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečių“ žodis pakeliui į dienos šviesą

 
2017 11 02 11:00
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rengia ir iki metų pabaigos ketina išleisti laikraštį, kurį partijos lyderis Ramūnas Karbauskis yra apibūdinęs kaip tokį laukiamą, kad žmonės jį plėšys iš rankų. Plačiajai auditorijai skirtas partinis leidinys, eksperto vertinimu, būtų „valstiečių“ neįgalumo dirbti tradicinėmis ryšių su visuomene priemonėmis įrodymas.

„Valstiečiai“ dar liepos mėnesį nutarė gerinti komunikaciją ir didžiuliu, 300 tūkst. egzempliorių, tiražu išleisti partijos laikraštį „Už žemę ir žmogų“. „Mūsų laikraščio dabar laukia visa Lietuva. Nors dar neišleistas, jis jau yra geidžiamas. Bus plėšomas iš rankų“, – tąsyk žiniasklaidai kalbėjo R. Karbauskis.

Laukiamas provincijoje

LVŽS pirmininkas R. Karbauskis aiškino, kad partijos laikraštis neperiodiškai leidžiamas septynerius metus. Pasak politiko, jis visuomet buvo spausdinamas 200–300 tūkst. egzempliorių tiražu. „Visi mūsų laikraščiai leidžiami tokiu tiražu. Jis niekada nebuvo nei mažesnis, nei didesnis ar kuo nors išsiskyrė. Visi puikiai tai žino, bent jau žurnalistai – tikrai. O kad teigiama, neva norime daryti kažką nauja, tai yra melas. Kodėl sugalvota šnekėti tokias nesąmones? Tikriausiai dabar labai madinga kalbėti nesąmones apie mus“, – piktinosi „valstiečių“ lyderis.

Ramūnas Karbauskis: „Jeigu galvotume tik apie Vilnių ir Kauną, laikraščio neleistume. Tačiau kaimo vietovių gyventojai jį puikiai priima ir labai džiaugiasi, kad gauna.“

R. Karbauskis tikisi, kad naujas LVŽS laikraščio numeris išvys dienos šviesą dar iki metų pabaigos. „Valstiečių“ leidinys bus dalijamas gyventojams. Esą tokios spaudos poreikis, ypač provincijoje, labai jaučiamas. Išdalijamas visas laikraščio tiražas. „Žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse, jokių leidinių nebeužsisako, nes neturi tokių galimybių. Ir laikraščio jie neišmeta. Kai perskaito, panaudoja prakurams ar dar kam nors. Tačiau pirmiausia – perskaito. O kad perskaito, esame tikri. Dėl to jį ir leidžiame. Jei galvotume tik apie Vilnių ir Kauną, to nedarytume. Kaimo vietovių gyventojai laikraštį puikiai priima ir labai džiaugiasi, kad gauna“, – tvirtino LVŽS vadovas.

Prognozuoja svarias pergales

R. Karbauskio žodžiais, partiniame laikraštyje pasakojama apie tai, kas svarbu „valstiečiams“. „Būna, apie kokį nors įvykį parašo mūsų skyriaus narys ar pirmininkas, aš, kaip partijos pirmininkas, ką nors pasakau. Toks turinys. Nėra nei ko nors iš anksto numatyta, nei rubrikų. Elementariai pasakojame apie tai, kas tuo metu mums atrodo svarbu“, – aiškino politikas.

Anksčiau LVŽS vadovybė kalbėjo apie partijos komunikacijos spragas. Dabar, anot R. Karbauskio, situacija yra tokia, kad žmonės pradeda matyti ir jausti „valstiečių“ veiklos rezultatus: kaip didėja atlyginimai, pensijos, pinga vaistai ir pan. „Tai klausimas, kuris visą laiką yra aktualus. Kita vertus, mums padeda laikas. Galima iš mūsų vėl juoktis, bet prognozuoju, kad po poros metų turėsime labai svarių pergalių. Ir tos prognozės remiasi ne tuo, kas man vaidenasi, o tikėjimu, jog bus įvertinti darbai, kurių rezultatai per tą laiką neišvengiamai bus matomi kiekvienam žmogui“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Tiražas kelia abejonių

LVŽS pirmininko pavaduotojos Rimos Baškienės teigimu, partiniame laikraštyje „valstiečiai“ skelbia informaciją apie savo skyrius, Seimo darbą, žinias iš savivaldybių. „Tai tiesiog informatyvus leidinys, kokius turi ir kitos partijos. Dėl šio laikraščio numerio neturiu daug informacijos. Žinau, kad užduotis jį parengti duota anksčiau, bet paskui buvo pagalvota, jog po darbo Seime metų tikslinga pasakyti, ką pavyko padaryti, galbūt paaiškinti žmonėms daugiau apie šio biudžeto pranašumas“, – dėstė ji.

Leidinys, anot R. Baškienės, pirmiausia reikalingas partijos nariams, kad šie žinotų, kas vyksta viename ar kitame skyriuje, ką veikia didelė Seimo narių komanda. „Pirmiausia šio laikraščio svarbą matau mūsų partijos viduje“, – pažymėjo ji.

Politikė mano, jog dėl būsimo „Už žemę ir žmogų“ numerio „valstiečiai“ turės progą pasitarti LVŽS tarybos posėdyje, kuris bus rengiamas lapkričio pradžioje. Jos įsitikinimu, derėtų diskutuoti dėl leidinio tiražo. „Kaip ir sakiau, laikraštį matau kaip vidinės komunikacijos priemonę. Taip, informacijos žmonėms reikia – pateikti, kas nuveikta, padaryta, iš tikrųjų yra naudinga. Tačiau mes, Seimo nariai, tai darome per žiniasklaidos priemones, turime ryšį su regionine žiniasklaida. Matyt, dar bus tariamasi. Aišku, dėl tokio didelio tiražo, leidinių kiekio reikėtų pagalvoti“, – svarstė R. Baškienė.

Bandymas išvengti kritiškų klausimų

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas sako, kad tuomet, kai nepavyksta užmegzti darbo santykių su žiniasklaida, tenka ieškoti kitų būdų komunikuoti. „Nuo pat pradžių visą šią laikraščio idėją vertinu tik taip. Jeigu jis bus leidžiamas, vadinasi, bus bandoma išvengti kritiškų klausimų, kuriuos paprastai pateikia žiniasklaida. Toks savotiškos formos oficiozas parodytų (kaip aiškina patys „valstiečiai“), kokius gerus darbus jie padarė Lietuvai. Kitaip negu reklaminiu lankstinuku to vadinti tikrai negalima“, – įvertino ekspertas.

„Valstiečiai“ labiau orientuojasi į regionų gyventojus. Rajonuose gyvenančius žmones, pasak A. Katausko, pasiekia kur kas mažiau informacijos nei miestiečius, pripratusius visą dieną sėdėti prie informacinių šaltinių. Todėl LVŽS laikraštis provincijoje gali tapti gana efektyvia komunikacijos priemone. „Juo labiau kad toks įspūdingas jo tiražas – 300 tūkst. egzempliorių. Neužmirškime, jog tai kainuos ir didžiules sumas pinigų. Vis dėlto, manau, žmonėms, kurie gauna mažai informacijos (įsivaizduokime regiono gyventoją, kuris atsikelia rytą, 8 val. jau būna darbe, o grįžta tik vakare ir, duok Dieve, įsijungia „Panoramą“ ar perskaito kokį nors straipsnį – ir tai yra visa jį pasiekianti informacija), toks leidinys, jeigu dar kokybiškai parengtas, gali būti labai reikšmingas“, – pažymėjo ekspertas.

Komunikacijos spragas vasarą žadėję mažinti „valstiečiai“, anot A. Katausko, šiandien šioje srityje atrodo kiek geriau negu anksčiau, nes nebegirdėti skandalų. Tačiau pati esmė, jo vertinimu, nepakito. „Problema ne tai, kad žiniasklaida pateikia nepatogius klausimus. Tokių klausimų nebūna, yra tik neteisingi atsakymai į juos. Faktas, jog vis dar likę kartais keičiamų nuomonių ir panašių dalykų. Kartu reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Seimas mažiau matomas, ten jau kurį laiką visuomenės dėmesį laimi socialdemokratai ir jų vidinės skyrybos. Vyriausybė taip pat aktyviau komunikuoja, todėl bendras fonas rodo lyg ir šiokį tokį apsitvarkymą. Tačiau, mano nuomone, reikia palaukti biudžeto svarstymo. Tada tikrai išvysime realią situaciją, nes visi pradės aktyviai kalbėti, o žiniasklaida nuo visų anomalijų (įvairių personų kalbų) grįš prie kasdienio darbo ir vėl pradės tiems patiems žmonėms užduoti tuos pačius klausimus. Esu tikras, kad prisišnekėjimo matysime daug“, – prognozavo viešųjų ryšių ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"