Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečių“ lyderio žinutė verslui

 
2016 11 09 12:35
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ketveriems metams valdžios vairą su partneriais socialdemokratais perimančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad šalyje dirba daug patriotiškai nusiteikusių verslininkų, tačiau tiems, kurie nesupranta, jog Lietuva – tai Europos vidurys, o ne Kinija, valstybė neturi padėti.

„Pasakysiu paprastai: tokiam verslui nereikia nei padėti, nei juo rūpintis. Jei nesuprantate, kad gyvename Europos viduryje, kad čia – ne Kinija, kelkite savo verslus į Rytus ar kur tik norite. Mes turime keisti savo mentalitetą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė R. Karbauskis.

Sąlygos – netinkamos

– Kalbėdamas apie naujosios valdančiosios koalicijos darbą, kaip esminius darbus įvardijote moksleivio ir studento krepšelio naikinimą, Visagino atominės elektrinės projekto nutraukimą bei Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimą. Tai – pavienės nuostatos, o kokią matote strateginę kryptį, kuria turėtų vystytis Lietuva?

– Esminis dalykas – suformuoti tokią valdžią ir vykdyti tokias valstybės valdymo reformas, kad šalis būtų kuo mažiau grobstoma, kuo efektyviau naudojamos biudžeto lėšos. Rezervai tam yra milžiniški. Kitas dalykas – mūsų pasiūlymai mokesčių surinkimui, mažinant „šešėlį“. Tai irgi turėtų didinti valstybės pajamas.

– Planuojate lėšų perskirstymą. O kaip valstybė rengiasi užsidirbti?

– Nesu tas, kuris mano, kad Vyriausybė turi uždirbti. Verslas uždirba pinigus. O mes turime sudaryti tam sąlygas. Tai daryti leistų pasitikėjimo valdžia didinimas ir bandymas mažinti emigracijos tempus. Mačiau skaičius, pagal kuriuos kiekvienas emigrantas išsiveža tam tikrą dalį Bendrojo vidaus produkto. Jei tas procesas toliau tęsis, kokias pastangas bedėsime į verslo skatinimą, vis tiek turėsime neigiamą rezultatą. Jau dabar šalyje darbo vietų yra daugiau nei norinčiųjų dirbti. Tačiau reikia pabrėžti: tomis sąlygomis, kurios šiandien siūlomos, prisikviesti žmonių yra sunku.

Emigrantus vadina rezervu

– Ilgą laiką kalbėta, kad Lietuvą išgelbės investuotojai?

– Niekada nepasisakiau prieš investuotojus. Tiesiog suprantu, kad jie suinteresuoti pigia darbo jėga ir didesniu pelnu. Jei kalbame apie bankus, didelę pridėtinę vertę nešančias technologijas – sutinku, tokios įmonės turi ateiti. Tačiau kai svarstoma apie vienos ar kitos įmonės perkėlimą į Lietuvą, labai dažnai pasigendu pagrindimo, ką konkrečiai tai duotų žmonėms: didesnį atlyginimą, darbo vietas regionuose, ir panašiai. Apie tai kalbama labai retai – tiesiog teigiama, kad užsienio investicijos viską išgelbės.

Kodėl buvau prieš naująjį Darbo kodeksą? Jis buvo orientuotas į pigios darbo jėgos atsivežimą iš užsienio. Darbdavys, kuris nori pasamdyti Lietuvos pilietį, negali nematyti, kad žmonės iš šalies išvažiuoja ne tik dėl mažo atlyginimo, bet ir dėl to, kad nesijaučia saugūs darbo santykiuose. Mūsų darbdaviai dėl to irgi prašė stabdyti Darbo kodekso įsigaliojimą. Daugelis mūsų verslininkų yra patriotai, ir jie nenorėtų samdyti užsieniečių, kol gali pasamdyti Lietuvos žmones.

– Ar, nepaisant Lietuvos verslininkų patriotizmo, galime kalbėti apie emigracijos stabdymą ir ūkio augimą, kai didelė dalis šalies darbuotojų iki šiol gali tikėtis vos didesnio už minimalų atlyginimo?

– Jei tiek Lietuvos, tiek užsienio verslininkai galvoja, kad čia yra Kinija, ir kad galima vystyti savo verslą, mokant tokius atlyginimus, kaip dabar, bei išlaikant būtent tokį jų lygį atvežtinės pigios darbo jėgos sąskaita, tai yra pati blogiausia žinutė, kokią įmanoma pasiųsti. Žmonės supranta, kad tokių veiksmų tikslas yra ne pajamų, ne atlyginimų didinimas, bet siekis išsaugoti verslą, kuris su augančiais darbuotojų atlyginimais Lietuvoje negalėtų išsilaikyti.

Pasakysiu paprastai: tokiam verslui nereikia nei padėti, nei juo rūpintis. Jei nesuprantate, kad gyvename Europos viduryje, kad čia – ne Kinija, kelkite savo verslus į Rytus ar kur tik norite. Mes turime keisti savo mentalitetą. Lietuvos labai gera geografinė padėtis, yra daug išsilavinusių žmonių, turime milijoną tautiečių emigracijoje – tai mūsų rezervas. Vokiečiai, prancūzai to neturi, todėl yra priversti kviestis darbuotojus iš kitur, neretai kitos pasaulėžiūros, religijos, mentaliteto.

Mes turime darbščius, išsilavinusius žmones, tik juos reikia susigrąžinti. Vien valdžios pastangų tam neužteks. Reikia, kad ir verslas suprastų, jog geriau orientuotis į tas sritis, kurios leidžia kurti pridėtinę vertę, skatinančią deramų atlyginimų mokėjimą. Ne visi verslininkai suvokia, kad verslas vardan didesnio pelno žmonių gerovės sąskaita nėra ilgalaikis dalykas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"