Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečiai“ opozicijos raginami suktis Briuselio ritmu

 
2017 05 25 6:00
Ramūnas Karbauskis: "Opozicija tiesiog nusivylusi, jog prognozės, kad “valstiečiai” neišsilaikys iki pirmųjų bulvių, nepasitvirtino."
Ramūnas Karbauskis: "Opozicija tiesiog nusivylusi, jog prognozės, kad “valstiečiai” neišsilaikys iki pirmųjų bulvių, nepasitvirtino." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Seimas norėtų pasitikti ne tik šventėmis ar naujais paminklais, bet ir esminiais valstybės tvarkymo darbais. Jų planą jau sudarė opozicija.

Seime reanimuotas prieš gerą dešimtmetį egzistavęs politinis „2K formatas“. Bendros veiklos ėmęsi du buvę premjerai socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir konservatorius Andrius Kubilius parengė sąrašą 10 strateginių darbų, kuriuos nuveikti reikėtų per artimiausius trejus metus iki Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio. Jo pagrindu tapo Europos Komisijos (EK) Lietuvai kasmet nurodomos spręstinos problemos.

Šią iniciatyvą, virtusią deklaracijos projektu, taip pat parėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų nuomone, konservatorių ir koalicijos partnerio socialdemokrato parengta deklaracija – tuščias reikalas, nes visi įvardyti darbai numatyti Vyriausybės programoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pažymėjo, kad svarbių valstybei reformų – švietimo, valstybės valdomų įmonių, darbo santykių – įgyvendinimas stringa dėl valdančiųjų patirties stokos.

Šalies vadovės teigimu, galimybių įgyvendinti reformas visuomet yra, „jeigu yra žinių, supratimo ir politinės valios“. „Taigi žiūrėsime ateityje, kokiais rezultatais visa tai virs. Kol kas matome, kad procesai vyksta lėtai, sudėtingai, bet nepamirškime – turime labai daug naujų žmonių politikoje“, – sakė prezidentė. Todėl, anot jos, „strigimas“ iš dalies užprogramuotas.

Pristatyti svarbiausių 10 darbų deklaraciją numatyta šiandien po pietų, svarstant TS-LKD frakcijos sudarytos darbotvarkės projektus.

Mato chaosą

Projekto autorių žodžiais, deklaracija siekiama išgryninti esminius darbus ir strateginius tikslus, kurių bendromis pastangomis turėtų būti siekiama iki 2020 metų. G. Landsbergio teigimu, deklaracijos idėja gimė iš diskusijų Seimo Europos reikalų komitete (ERK), kuriam vadovauja parlamento vicepirmininkas G. Kirkilas. „Lietuvos politiniame gyvenime matome vis labiau ryškėjantį chaosą.

Vyriausybės ir Seimo daugumos, koalicijos partnerių idėjų takoskyros, nesutarimai bandant įgyvendinti Lietuvai esmines pertvarkas – nuo aukštojo mokslo iki valstybės valdomų įmonių reformos – jau pradeda kelti realią grėsmę, kad pagal žmonių pragyvenimo lygį, socialinę gerovę, šalies ekonominio augimo tendencijas, emigracijos mastą ir kitus svarbius parametrus smuksime į Europos Sąjungos valstybių sąrašo pabaigą“, – nuogąstavo G. Landsbergis.

Todėl konservatoriai ėmėsi iniciatyvos suformuluoti aiškius tikslus, kuriuos Seimas turėtų užsibrėžti iki 2020 metų. Tačiau TS-LKD lyderis neslėpė, kad valdančiųjų „valstiečių“ paramos tokiai iniciatyvai per daug nesitiki. „Gal dėl krintančių reitingų jie tapo baikštūs, net diskutuoti nenori.

Labai gaila. Opozicija pasirengusi kalbėtis, siūlyti, išklausyti kritiką, taisyti, kad visiems būtų priimtina. Tačiau „valstiečiai“ įsikibę į savo programas, nors pagal jas niekas nevyksta. Matyt, taip bus iki naujų rinkimų“, – spėjo G. Landsbergis.

Deklaracijoje keliamas tikslas, kad 2020 metų pabaigoje Lietuva pagal bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui santykį atsidurtų ES stipriausių ekonomikų 15-tuke, o 2025-aisiais – patektų į 10-tuką.

Remiasi EK rekomendacijomis

Pasak G. Kirkilo, EK teikiamos pastabos Lietuvai kartojasi metai iš metų. „Čia būtų toks kuklus paraginimas susikoncentruoti į tas pagrindines problemas, kurias EK mums primena. Mes patys matome, kad kai kuriose srityse yra permainų, tačiau kai kur nėra jokio judėjimo“, – teigė ERK pirmininkas. Kokia galėtų būti „valstiečių“ reakcija į tokią iniciatyvą, G. Kirkilas sakė nenorįs spėlioti. „Pamatysime. Nors kokia čia gali būti reakcija? Tai yra tik geras siūlymas, į ką mums reikia orientuotis“, – pridūrė jis.

A. Kubiliaus žodžiais, EK nuolat primenamos problemos tik patvirtina, „valstybė, neturėdama aiškių tikslų ir prioritetų, turėdama valdančiąją daugumą, paskendusią tarpusavio santykių aiškinimosi reikaluose bei neturinčią aiškaus užsibrėžtų reformų įgyvendinimo plano, sėjančią chaoso ir nestabilumo atmosferą, ateityje negali tikėtis gerovės augimo“.

„Priešingai – esame pasmerkti stagnacijai arba net degradacijai. Remdamiesi EK rekomendacijomis, įvardijame sau 10 svarbiausių Lietuvos problemų ir keliame 10 svarbiausių ilgalaikių valstybės tvarkymo tikslų, kuriems prioritetinį dėmesį turėtų skirti šios kadencijos Seimas“, – teigė A. Kubilius.

Dirba ir be raginimo

LVŽS lyderio bei frakcijos Seime seniūno Ramūno Karbauskio teigimu, yra Vyriausybės, taip pat valdančiosios koalicijos partnerių programa, todėl jokie papildomi raginimai imtis būtinų darbų tikrai nereikalingi. Politikas sakė suprantąs, kodėl opozicijai nepatinka, kad „valstiečiai“ ėmėsi realios veiklos. Anot R. Karbauskio, ji tiesiog nusivylusi, jog prognozės, kad „valstiečiai“ neišsilaikys iki pirmųjų bulvių, nepasitvirtino.

„Mums tikrai nerūpi, kiek sumažėjo mūsų reitingai. Svarbiausia – padaryti numatytus darbus. Tačiau tokių globalių reformų rezultatų negalima tikėtis po kelių mėnesių. Baigiantis kadencijai žmonės tikrai matys ir pajus tuos rezultatus. Jie ir vertins mūsų pastangas“, – „Lietuvos žinias“ tikino R. Karbauskis.

Pasak jo, visi pradėti pokyčiai – valstybės valdymo aparato mažinimas, švietimo pokyčiai, kova su alkoholizmu – sulaukia didelio pasipriešinimo. Kitko negalima buvo ir tikėtis, nes, parlamentaro žodžiais, daugelį metų nieko nebuvo daroma.

Gabrielius Landsbergis: “Valstiečiai” įsikibę į savo programas, nors pagal jas niekas nevyksta. Matyt, taip bus iki naujų rinkimų.” Romo Jurgaičio nuotrauka
Gabrielius Landsbergis: “Valstiečiai” įsikibę į savo programas, nors pagal jas niekas nevyksta. Matyt, taip bus iki naujų rinkimų.” Romo Jurgaičio nuotrauka

„Ir dabar viskas daroma stengiantis mus sustabdyti, trukdyti. Įdomi situacija, kai protestuoja festivalių rengėjai, nors nė viena siūloma pataisa festivalių nepaliečia. Todėl jiems tiesiai pasakiau – jūs protestuojate ne dėl festivalių, o kad atstovaujate alkoholio pramonės interesams, tik tai slepiate, jog esate jos lobistai“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat apgailestavo, kad daug netiesos kalbama apie „valstiečių“ siūlomas priemones alkoholizmui mažinti. „Sako, kad norime filmuoti alkoholį perkančius žmones. Bet tai ne mūsų, tai – konservatorių siūlymas. O dabar patys rėkia. Štai tokioje aplinkoje tenka dirbti. Bet mes neišgyvename, dirbame toliau“, – aiškino LVŽS lyderis.

Ambicingi tikslai

Deklaracijoje keliamas tikslas, kad 2020 metų pabaigoje Lietuva pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui santykį (palyginamosiomis kainomis) atsidurtų ES stipriausių ekonomikų 15-tuke, o 2025-aisiais – patektų į 10-tuką. Demografijos srityje siekiama, kad po trejų metų emigracijos ir reemigracijos srautai susibalansuotų: Lietuvoje gimstamumas 2020 metais būtų 1,8 vaiko (vietoj 1,7 vaiko 2015 metais), o 2025-aisiais – 1,9 vaiko.

Parengus naują nacionalinę švietimo koncepciją, paremtą suomišku principu „geriausią išsilavinimą kiekvienam besimokančiam“, Lietuva sumažintų atsilikimą švietimo srityje. Per artimiausius trejus metus taip pat užsibrėžta pasiekti, kad du Lietuvos nacionaliniai universitetai būtų pasirengę globaliai konkurencijai, o kiti trys – konkurencijai Baltijos regione.

Deklaracijos autorių vizijose – ne tik informacinių technologijų, bet ir biotechnologijų bei fotonikos regioniniu Nordic-Baltic centru, į kurį gausiai investuoja globalios didelės multinacionalinės kompanijos, tapusi Lietuva. Numatoma siekti, kad į Lietuvos 7 pramoninius centrus provincijoje ateitų 5 kartus daugiau gamybinių investicijų, nei ateina dabar. 2020-aisiais pagal minimalios socialinės apsaugos adekvatumo parametrą Lietuva iš ES atsilikėlės taptų vidutinioke.

Šešėlinės ekonomikos mastą būtų siekiama sumažinti iki 20 procentų. Pagal „Transparency International“ korupcijos tyrimo indeksus Lietuva būtų „švariausių“ pasaulio šalių 20-tuke (pernai iš 32 vietos nukritome į 38).

Tarp užsibrėžtų tikslų – per ateinančius trejus metus alkoholio suvartojimą sumažinti 30 procentų. Įvykdžius reikiamas pertvarkas sveikatos apsaugos srityje, pagal darbingo amžiaus asmenų (20–64 metų) mirtingumo parametrus Lietuva susilygintų su Estija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"