Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Tapinoidai“, „leftistai“, „talibanas“ – drąsūs tik „Facebook“ burbule?

 
2017 11 16 14:50
Martynas Levickis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijęs vaizdo įrašu iš koncerto sulaukė itin neigiamos reakcijos, prakeiksmų ir lavonų nuotraukų /
Martynas Levickis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijęs vaizdo įrašu iš koncerto sulaukė itin neigiamos reakcijos, prakeiksmų ir lavonų nuotraukų / Ekrano nuotrauka

Kasdien skandalai Lietuvoje veja vienas kitą. Juozo Statkevičiaus skambius pasisakymus užgožė Rūtos Vanagaitės melas, o šį – Lino Balsio girtas pasirodymas Seime, kuris nublanko prieš galimą režisieriaus Šarūno Barto seksualinį priekabiavimą. Visi jie turėjo vieną bendrą bruožą – didelį žiniasklaidos susidomėjimą, kovas socialiniuose tinkluose ir nenutrūkstamą srautą aštrių, įžeidžių ar nepadorių komentarų. Visuomenė radikalėja, o gal tai – socialinių burbulų sproginėjimai?

Pastarosiomis savaitėmis socialiniai tinklai tiesiog sproginėjo nuo skandalingų pareiškimų, kaltinimų, prisipažinimų ir kovų, kurios išjudino visuomenę. Rūtos Vanagaitės pareiškimai sujaudino tiek daug žmonių, kad audrai dar nenuslūgus ant galimos propagandos akmenėlio paslydo akordeonistas Martynas Levickis, kuris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijęs vaizdo įrašu iš koncerto, kuriame grojo kartu su prancūzų dainininke Mirej Matje ir Rusijos armijos Aleksandrovo choru, sulaukė itin neigiamos reakcijos, prakeiksmų, grasinimų išmesti koncertų bilietus ir lavonų nuotraukų savo socialinio tinklo paskyroje.

Eksperimentai, norint sukelti skandalą, mano nuomone, yra neatsakingas elgesys. Tai mėginimas gauti iškreiptą reakciją, kad būtų galima ją paviešinti ir pavadinti tai tikra reakcija.

Merginos, prabilusios apie galimą režisieriaus Šarūno Barto seksualinį priekabiavimą, sulaukė ne tik palaikymo, bet ir patyčių, vulgarių paveikslėlių ir gana įtakingų socialinės medijos ar meno žmonių pašaipų. Užstoti jas mėginę artimieji ar šiaip situacijai neabejingi žmonės taip pat neišvengė verbalinių smūgių.

Kliuvo ir Seimo nariui L. Balsiui, o pritrūkus emocinio dirgesio buvo pasitelkti „eksperimentai“ galimai mėginant sukelti dar vieną skandalą. Stebint „kovas“ socialinėje medijoje ir žiniasklaidoje, kyla klausimas, kodėl dalies visuomenės nuomonė ir reakcijos į tam tikrus įvykius yra tokios aštrios, radikalios ir neapgalvotos? Tai visuomenės radikalėjimo požymis ar tik socialinių medijų fenomenas?

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad mūsų visuomenė, o pirmiausia žiniasklaida, dažnai reaguoja perdėtai, neadekvačiai. Anot jo, geras to pavyzdys – žiniasklaidos budėjimas greta viešųjų ryšių agentūros, laukiant kol Ramūnas Karbauskis išeis iš susitikimo. L. Balsio persekiojimas – pasak K. Girniaus – irgi buvo perteklinis.

„Pagrindinėse žiniose rodė ilgus reportažus apie L. Balsį. Apėmė toks jausmas, tarsi nieko kito pasaulyje nevyktų. Tas pats vyko ir su Rūta Vanagaite – ji juk ne pirmą kartą nusišnekėjo, todėl, gal reikėjo palaukti ekspertų nuomonės, o ne pulti ir rodyti savo patriotizmą pasmerkiant viską aplink?“, – svarstė apžvalgininkas.

Pasak jo, dėl tokios triukšmingos žiniasklaidos ir dalies visuomenės reakcijos atsakomybę turėtų prisiimti ir socialiniuose tinkluose svarbų vaidmenį vaidinantys žmonės, o ir pati žiniasklaida.

„Svarbų vaidmenį vaidina socialinės medijos ir poreikis pasisakyti pirmiems, būti matomiems. Tai yra vidinė konkurencija, dar kitas momentas, kuris yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žiniasklaidai, poreikis būti pirmiems, bet nebūtinai tiksliems. Anksčiau buvo svarbu tikslumas, žinia buvo transliuojama tada, kai ji buvo patikrinama. Dabar konkurencija yra tokia didelė, kad viskas yra transliuojama iškart, tiesiai ir nepatikrinus, tikslumas neberūpi, svarbiau operatyvumas, kuris priveda prie klaidų ir skubotų sprendimų. Tai – mėginimas pritraukti dėmesį“, – aiškino jis.

Pasak apžvalgininko, jis neturi socialinio tinklo paskyros ir neketina jos turėti, todėl jam sunku stebėti tam tikrus procesus pačioje jų pradžioje, bet vėliau, kai jie persikelia į žiniasklaida – tai yra matoma.

„Man sunku komentuoti, kiek įtakos šiems reiškiniams turi „socialinės medijos nuomonės formuotojai“, nes manęs nėra „Facebook“ ir neketinu ten būti. Visgi eksperimentai, norint sukelti skandalą, mano nuomone, yra neatsakingas elgesys. Tai mėginimas gauti iškreiptą reakciją, kad būtų galima ją paviešinti ir pavadinti tai tikra reakcija. Tai provokacija, kaip ir kitos – tas pats, kas mėginti išprovokuoti muštynes ir pasisekus – stebėti ir pranešinėti, lyg tu būtum visiškai neutralus jų stebėtojas. Tai – neatsakinga“, – galimas „Laisvės TV“ provokacijas komentavo K. Girnius.

Anot jo, tokie dalykai, kaip ir reakcijos į juos prisideda prie visuomenės erzinimo, rodo sensacijų poreikį ir dirbtinį jų kūrimą, bandymą gundyti žmogų ir lauki jo reakcijos, o tada skubiai visiems pranešinėti.

Anot jo, gal kiek ankstyva kalbėti apie visuomenės radikalėjimą, bet reikia pripažinti, kad jau senokai dalis žmonių, komentuojančių viešoje erdvėje yra neadekvatūs ir isteriški.

„Susidaro įspūdis, kad rimti žmonės paskaito ir galvoja, o komentuoti puola tie, kurie turi išankstinius nusistatymus ir skuba juos pabrėžti. Šie kovingi komentarai nebūtinai atskleidžia visuomenės nuotaikas, tai – tam tikras būrys žmonių, bet ne daugiau. Tai gali būti noras save sureikšminti. Žinoma, yra jautrių , istorinių klausimų, bet reakcija į juos gal truputį perdėta. Tai yra amžina baimė, kad šių klausimų (susijusių su praeitimi) kėlimas yra susijęs su rusų specialiosiomis tarnybomis. Yra polinkis rasti rusą po kiekviena lova, todėl, kai kas nors pasako vos kitokią nuomonę arba teigiamai atsiliepia apie sovietinę praeitį – automatiškai manoma, kad tai sąmoningas veikimas, o gal – „naudingas kvailys“, todėl išsyk bandoma pastatyti „į vietą“, – svarstė apžvalgininkas.

Jis mano, kad aštrios kalbos apie informacinį karą ir tai, kaip rusai bando mus paveikti skatina kai kuriuos „teisuolius“ reikštis itin garsiai, o tai priveda prie perdėtų reakcijų.

Vilniaus universiteto docentas, psichologas Antanas Kairys besidomintis socialiniais tinklais ir tuo, kaip jie įtakoja mūsų gyvenimą, sako, kad komunikacija, kuomet yra naudojamos elektroninės priemonės, vyksta greičiau ir yra radikalesnė.

„Nuomonės pasidaro baltai juodos, poliarizuotos, viskas vyksta daug aštriau nei gyvose diskusijose. Labai svarbu tai, kad dažniausiai šios diskusijos vyksta tam tikroje socialinės medijos grupėje. Paprastai ta grupė pasižymi vienodomis socialinėmis pažiūromis, turi savo bendravimo kanalus ir verda savo sultyse. Tarkime, jei sodininkų draugijoje atsitinka skandalas jų aštrios diskusijos vyktų toje grupėje, kurioje jau yra visi ir taip susidomėję sodu ir tomis problemomis. Būtent todėl atsiranda pervertinimas, kiek paplitusi yra tokia nuomonė, reikšmės pervertinimas“, – sako A. Kairys.

Jis mano, kad žiniasklaida, o ir politikai, tikrai pervertina tokių žinių ar reakcijų mastą ir svarbą. Didžioji dalis komunikatorių, kurie komunikuoja socialinių medijų pagalba mato ribotą visuomenės vaizdą. Jie mato tik žmones, kurie ateina į tam tikrą kanalą, o ten dažniausiai ateina palaikytojai ir keli prieštarautojai. Šie būna aktyvūs ir provokuoja konfliktą, bet anksčiau ar vėliau juos išmeta.

„Visgi net jei esi labai plačiai besireiškiantis socialinių medijų dalyvis, kuris mano, kad turi platų ir įvairų sekėjų tinklą, realybėje tai reprezentuoja mažą visuomenės dalį. Tokie žmonės dažnai nelabai žino, kas vyksta už grupės ribų. Kartais tam tikras žinias, kurios yra platinamos socialinėje medijoje, ištransliuoja ir nacionalinė žiniasklaida. Tokiu atveju, tam tikra grupė pamato, kad jų nuomonė ar pastangos – yra matomos“, – įsitikinęs psichologas.

Kęstutis Girnius / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Kęstutis Girnius / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Anot jo, menkavertės žinios ir skandalai okupuoja viešąją erdvę, nes žmonių gebėjimas reaguoti į daugelį dalykų, ypatingai tokių, kurie yra komplikuoti – gana ribotas.

„Yra problemų, kurios yra svarbesnės ir sudėtingesnės, bet sunku reaguoti į kompleksišką, neemocingą ir komplikuotą problemą. Tokiu atveju gali būti daugiau nei vienas atsakymas, reikia analizės ir ekspertų išvadų. Biudžeto formavimas ar valstybės prioritetai, švietimo politika – daugybė dalykų, kur galima turėti savo nuomonę, bet sunku turėti ją radikalią. Tai – komplikuota aplinka ir yra daug veikėjų, reikia ekspertinių žinių. Kitas dalykas – grupelėse, socialinėje medijoje lengviau įsisiūbuoja aistros. Žiniasklaida stebi emocijų pliūpsnius, nes tai yra tai, kas generuoja dėmesį“, – aiškina A. Kairys.

Anot jo, jautrios temos, kurios balansuoja ant propagandos ar kontrapropagandos ribos turi neigiamas pasekmes, nes siūbuoja ir poliarizuoja visuomenę. Tuomet gaunasi natūralių ir pakurstytų reakcijų mišinys.

„Mes sprendimus darome stebėdami savo aplinką, jei žmonės įsitraukia į socialinius tinklus, kuriuose mato greitai užsiplieskiančias emocijas, kurias greitai keičia kitos, tada gali susidaryti įspūdis, kad visa visuomenė yra radikali. Tai, ką galime stebėti dabar – grupėse, socialiniuose tinkluose – emocionalu, bet ar tai veda link visos visuomenės radikalėjimo – aš nežinau“, – svarsto psichologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"