Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Socialdarbiečių“ planas: iš vienų atimti, kitiems – duoti

 
2018 06 21 12:02
Gediminas Kirkilas./
Gediminas Kirkilas./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdantieji sako neskaičiuojantys, kam daugiau pinigų lemtų svarstoma partijų finansavimo pertvarka, o siūlomą sistemą tvirtina esant teisingesne.

Birželio pradžioje pateiktas pataisas, kurios padidintų „valstiečių“ dotaciją, o dalį socialdemokratų lėšų atiduotų naujai įsteigtai Socialdemokratų darbo partijai, norima priimti dar šioje sesijoje.

„Taip, (priėmimas planuojamas – BNS) kitą savaitę“, – į klausimą, ar tikslas yra naują partijų finansavimo tvarką patvirtinti dar pavasario sesijoje, žurnalistams ketvirtadienį atsakė projektą inicijavusios Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas.

Laimėtų „valstiečiai“ su „socialdarbiečiais“

Kol opozicija piktinasi, kad pakeitimai „valstiečiams“ atneštų beveik puse milijono eurų per metus didesnę dotaciją, laimėtų ir naują partiją įkūrę „socialdarbiečiai“, o kitoms partijoms finansavimas mažėtų, valdantieji pataisas aiškina rūpesčiu mažosiomis partijomis.

Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis žurnalistams sakė, kad frakcija linkusi pritarti koalicijos partnerių registruotoms pataisoms.

„Tai yra siūlymas visai kitaip skirstyti paramą partijoms. Didžiulis pliusas šitos naujos tvarkos galėtų būti tame, kad mažos partijos, kurios turi vieną Seimo narį arba tarybos narių, turėtų teisę pretenduoti į paramą. Tokia tvarka galioja tikrai nemažai Europos Sąjungos šalių, ir tas siūlymas dėl to mūsų svarstomas ir mes linkę pritarti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Klausiamas, ar etiška būtų siūloma reforma beveik puse milijono eurų pasididinti savo partijos gaunamą dotaciją, R. Karbauskis sakė pinigų neskaičiavęs.

Ramūnas Karbauskis./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Ramūnas Karbauskis./ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Mes neskaičiavom, matyt, kad konservatoriai tuo užsiiminėja, kad viską skaičiuoja, mes į tą klausimą nežiūrim kaip į sprendimą, kam dabar geriau. Po vienų rinkimų gali būti vieniems geriau, po kitų – kitiems geriau“, – tvirtino „vasltiečių“ vadovas.

Klausiamas, ar etiška būtų siūloma reforma beveik puse milijono eurų pasididinti savo partijos gaunamą dotaciją, R. Karbauskis sakė pinigų neskaičiavęs.

„Tai siūlymas iš principo keisti tvarką, kad pinigai partijoms finansuoti iš biudžeto būtų skirstomi ne pagal gautų balsų skaičių, o pagal gautų mandatų skaičių, čia principinis pakeitimas, kuris mums atrodo logiškas. Argumentai, kad ta tvarka galioja daugelyje ES valstybių, kad ir mažosios partijos galėtų pretenduoti, mums pakankamai svarūs“, – sakė R. Karbauskis.

Etiką vertinti siūlo kitiems

Pataisas inicijavusios Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad „šitas įstatymas yra daug demokratiškesnis“.

„Toks įstatymas yra absoliučioj daugumoj ES šalių. Antras dalykas, šitas įstatymas yra daug demokratiškesnis, dabar remiamos septynios partijos, pagal mūsų įstatymą būtų septyniolika. Dabar vertinama pagal procesą, o mes siūlome vertinti rezultatus“, – žurnalistams sakė G. Kirkilas.

Klausiamas, ar etiška pakeisti finansavimo taisykles savo naudai, G. Kirkilas atsakė: „Mes taip galvojam, mes tokį variantą pasiūlėm, etiką tegu visi kiti vertina, aš manau, kad skaidrumas yra svarbiausia“.

Logišku sprendimu jis vadino ir siūlymą naujai įsteigtai partijai atiduoti dalį socialdemokratų gaunamos dotacijos.

Pataisas inicijavusios Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad „šitas įstatymas yra daug demokratiškesnis“.

„Tai yra logiška, nes tik pas mus yra vienmandatininkai, ir mes su Algirdu Butkevičiumi daugiausiai balsų atnešėm, Gintautas Paluckas išvis nepraėjo į Seimą, manau tai logiška“, – aiškino G. Kirkilas.

Socialdemokratų partijos vadovas G. Paluckas tuo tarpu traktuoja, kad buvusių bendražygių registruotas siūlymas yra nukreiptas prieš jo vadovaujamą partiją.

„Nauja partija rinkimuose nedalyvavo, tai pagal kokius rinkimų rezultatus siūlo skirstyt? Abejoju, ar tie siūlymai atitinka Konstituciją, bet kam rūpi. Ginčai užtruks, o rinkimai greit“, – BNS pataisas anksčiau komentavo G. Paluckas.

Gintautas Paluckas./Romo Jurgaičio nuotrauka
Gintautas Paluckas./Romo Jurgaičio nuotrauka

Pinigai – už mandatą

„Socialdarbiečių“ parengtame projekte numatyta, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių – Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.

Taip pat siūloma keisti valstybės dotacijos paskirstymo partijoms mechanizmą. Pagal projektą, du trečdaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Seimo nariais, skaičiui, o vienas trečdalis asignavimų – pagal išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičių.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Projekte nėra reglamentuojama, kaip būtų vertinami rinkimų komitetų savivaldoje arba į Seimą savarankiškai išrinktų politikų mandatai.

Pasak G. Kirkilo, skirti lėšas rinkimų komitetas būtų galima tik tuomet, jei jiems būtų numatyta analogiška partijoms finansinė atskaitomybė.

„Su komitetais reikia tada tvarkyti atitinkamai jų atskaitomybę, bet aš manau, kad tai būtų ateity padaryta. Kol kas mes galime tik partijas vertinti. Jei komitetams, judėjimams vienodomis sąlygomis būtų atsakomybė finansinė, tada ir jiems būtų galima skirti“, – sakė G. Kirkilas.

Vyriausioji rinkimų komisija – prieš

Užmojus per mėnesį iš esmės pakeisti partijų finansavimo tvarką kol kas bando pristabdyti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Partijų finansavimo pakeitimus trečiadienį apsvarstęs BFK projektą siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Komiteto posėdyje trečiadienį socialdemokratė Rasa Budbergytė piktinosi, kad esminė pertvarka svarstoma tokiu greičiu – projektas pateiktas tik prieš porą savaičių.

„Iniciatoriai iš esmės siūlo keisti partijų finansavimo modelį. Pirmiausia turėtumėm sutikti su tuo, kad tokie dalykai, kurie iš esmės kažką keičia, negali būti daromi skubos tvarka. Ar tikrai tas laikas, kai skubos tvarka reikia keisti partijų finansavimo modelį, neapgalvojus, neišdiskutavus?“ – klausė socialdemokratė.

VRK pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai

Projektui neigiamą išvadą pateikė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas irgi gali būti antrajame ture laimimas labai maža balsų persvara.

Komiteto posėdyje dalyvavusi VRK vadovė Laura Matjošaitytė pateikė pavyzdį: Birštone per 2015 metų savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3 tūkst. 918 balsų.

VRK taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu už šiurkščius pažeidimus VRK gali partijoms atimti dotaciją. Tuo tarpu priėmus pataisas gali susidaryti situacija, kai pažeidimą padariusios partijos nariai įkurs naują frakciją ir taip išsaugos skiriamus biudžeto asignavimus.

Konservatorius: tai įmanoma tik Rusijoje

Opoziciniai konservatoriai preliminariai suskaičiavo, kad pakeitus dotacijų skaičiavimo tvarką, „valstiečiai“ per metus papildomai gautų apie pusę milijono eurų, o konservatoriams tenkanti dalis sumažėtų per 200 tūkstančių eurų. Mažėtų ir liberalų, „tvarkiečių“ dotacijos.

Gabrielius Landsbergis./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Gabrielius Landsbergis./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad tokie įstatymų pakeitimai, sau pasiskiriant didesnius pinigus, „yra tik Rusijoje vykstantis dalykas“.

„Tai, kas prasidėjo kaip „socialdarbiečių“ ieškojimas finansų, baigsis pinigų atėmimu iš opozicinių partijų ir pridėjimu valdantiesiems. Vien tai, kad „valstiečiams“ pusę milijono eurų augtų finansavimas, rodo, kad jie rengiasi sau kelią į ateinančius rinkimus. O demokratijos požiūriu tai yra tik Rusijoje vykstantys dalykas, kai „aš vadovas, aš teisus“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis sako, kad tokie įstatymų pakeitimai, sau pasiskiriant didesnius pinigus, „yra tik Rusijoje vykstantis dalykas“.

Projekto autoriai „socialdarbiečiai“ teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“.

Anot jų, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir kitur pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius.

Vyriausioji rinkimų komisija šiemet partijoms paskirstė 2,751 mln. eurų pirmojo pusmečio dotacijų. Lietuvos socialdemokratų partijai, nuo kurios atskilo dabartiniai „socialdarbiečiai“, teko 505,3 tūkst. eurų. Naujai įkurta Socialdemokratų darbo partija dotacijos negauna kaip nedalyvavusi rinkimuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"