Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Slaptas ginklas“ prieš korupcija – specialieji prokurorai

 
2017 08 23 16:56
Pixabay.com nuotrauka

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų kai kuriuos korupcinius valstybinių institucijų vadovų, politikų ir teisėjų nusikaltimus tirtų specialieji prokurorai. Jais galėtų tapti tik Generalinės prokuratūros prokurorai.

„Yra pritarta ir pasitarime, ir posėdyje Prokuratūros įstatymo pakeitimams“, – žurnalistams Vyriausybėje pranešė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Specialieji prokurorai būtų labiau apsaugoti nei paprasti prokurorai, sako Generalinės prokuratūros vadovas Evaldas Pašilis. Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad ši iniciatyva realaus pokyčio neatneš.

Siūlomą naujovę dar turės patvirtinti Seimas. Vyriausybė taip pat siūlo padidinti prokurorų algas, griežtinti jų tarnybinę atsakomybę.

Pagal siūlymą, sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo priimtų Generalinės prokuratūros vadovas, įvertinęs prokuroro kvalifikaciją, darbo stažą, specializaciją ir patirtį.

Įstatymų projektus įregistravusi Vyriausybės kanceliarija teigė, kad generalinis prokuroras tokį sprendimą priimtų atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sukeltą atgarsį visuomenėje ar žiniasklaidoje, galimą poveikį tyrimui.

Jeigu mes iš sistemos paimame žmogų, jį pavadiname kitaip, o visą tyrimą vėl perduodame esamai sistemai, tai čia tik pavadinimo keitimas, nieko daugiau

Prokuroras, kuriam būtų suteikiamas specialus statusas, turėtų tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau tokio pareigūno atžvilgiu aukštesnysis prokuroras būtų tik Generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas. Paprastai prokurorų atžvilgiu aukštesnieji prokurorai yra skyrių ar departamentų vadovai.

Aukštesnysis prokuroras turi teisę peržiūrėti ir motyvuotai panaikinti jam pavaldaus pareigūno priimtus procesinius sprendimus, tačiau negali nurodyti, kokį sprendimą priimti.

Vyriausybė taip pat siūlo, kad specialiesiems prokurorams galėtų būti skiriama priemoka prie atlyginimo.

Jie tirtų nusikaltimus, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijos vadovai, taip pat asmenys, turintys teisinę neliečiamybę.

Lietuvoje imunitetą turi Seimo nariai ir kandidatai jais tapti, ministrai, europarlamentarai, teisėjai. Absoliutus imunitetas suteikiamas prezidentui.

Prokurorams žada apsaugą

Ministras pirmininkas teigia, kad specialiojo prokuroro statusas padės užtikrinti jo nepriklausomumą ir apsaugą.

„Tikrai esminiai dalykai, atsižvelgiant į prokuratūroje vykusius pokyčius, į struktūrines reformas, kurios yra padarytos, reikalingas kitas žingsnis. Ypatingai svarbu tai, kas susiję su specialiojo prokuroro statuso atsiradimu – kalbant apie politinės korupcijos rezonansines bylas, mes privalome užtikrinti visišką prokurorų nepriklausomumą ir apsaugą“, – sakė S.Skvernelis.

Jam antrino generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Jis tvirtino, kad specialieji prokurorai būtų apsaugoti nuo tarnybinių patikrinimų ir negalėtų būti skatinami niekaip kitaip, kaip tik specialiu priedu prie atlyginimo.

„Toks prokuroras būtų tiesiog daugiau apsaugomas, nes pripažinkime, kad ne kiekvienam žmogui, ne kiekvienam prokurorui yra malonu tirti rezonansines, korupcinio pobūdžio veikas“, – kalbėjo E.Pašilis.

Specialusis prokuroras, pavyzdžiui, galėtų tirti tokio pobūdžio bylas, kaip kad pernai pradėta politinės korupcijos byla. Joje įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ar kitų nusikaltimų yra pareikšti koncernui „MG Baltic“, jo viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir keliems buvusiems Liberalų sąjūdžio nariams, įskaitant iš pareigų atsistatydinusį šios parlamentinės partijos pirmininką Eligijų Masiulį.

R.Kurlianskis šio tyrimo metu kelis kartus bandė nušalinti jam vadovaujantį prokurorą Justą Laucių.

Pasak E.Pašilio, specialųjį prokurorą nušalinti nuo tyrimo būtų dar sunkiau.

Tačiau kai kurie teisininkai abejoja, ar siūlomi pakeitimai pagerintų teisėsaugos galimybes ištirti įtakingų asmenų nusikaltimus.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Remigijus Merkevičius sakė, kad pagal siūlymą specialusis prokuroras neturėtų papildomų instrumentų ištirti nusikaltimą, nes dirbtų su tomis pačiomis Lietuvoje veikiančiomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.

Pagrindinis mūsų uždavinys su Prokuratūros įstatymo pataisomis yra stiprinti pasitikėjimą prokuratūra.

„Jeigu mes specialųjį prokurorą padarytume kaip atskirą nepriklausomą instituciją su sau pavaldžia komanda, (...) tokiu atveju galbūt ir turėtume didesnį nepriklausomumo garantą. Bet jeigu mes iš sistemos paimame žmogų, jį pavadiname kitaip, o visą tyrimą vėl perduodame esamai sistemai, tai čia tik pavadinimo keitimas, nieko daugiau“, – BNS teigė ekspertas.

Didina algas

Vyriausybė taip pat pasiūlė nustatyti prokurorams atskirą nuo kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio tvarką, taip kaip nustatyti teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka specialiame Teisėjų atlyginimų įstatyme.

Generalinis prokuroras sakė tiksliai negalintis įvardyti, kiek pagal siūlomą sistemą augs prokurorų algos, tačiau nurodė, kad jų atlyginimai siektų 90 – 95 proc. teisėjų darbo užmokesčio.

„Tie atlyginimai (šiandien), deja, yra gerokai mažesni, negu kad kalbėtume apie teisėjus. O statusą mes turime panašų“, – teigė E.Pašilis.

Vyriausybės duomenimis, prokurorų algų kėlimui reikėtų apie 5,5 mln. eurų. Generalinė prokuratūra žada jų rasti vidiniuose rezervuose.

Šiuo metu žemiausios grandies – apylinkės – prokuroro atlyginimas siekia apie tūkstantį eurų „į rankas“.

Seimui taip pat siūloma griežtinti prokurorų tarnybinę atsakomybę.

Šią savaitę policijai įkliuvo ir jai priešinosi gatvėje triukšmavusi neblaivi Vilniaus apylinkės prokurorė Ilona Žukaitė. Jai per pirmą atostogų dieną buvo nustatytas sunkus girtumas – 3,45 promilės alkoholio. Tokį girtumą medikai prilygina pavojingu sveikatai.

Pasak generalinio prokuroro, siūloma, kad „nepriklausomai nuo nutrūkusių darbo santykių, tarnybinės atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas“.

„Pagrindinis mūsų uždavinys su Prokuratūros įstatymo pataisomis yra stiprinti pasitikėjimą prokuratūra“, – kalbėjo E.Pašilis.

Vyriausybė siūlo, kad prokurorai atsisakytų funkcijos vykdyti nuosprendžių vykdymo kontrolę, nes ji nėra būdinga jų veiklai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"