Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

#Prognozės2018. Kokie iššūkiai laukia prezidentės kitąmet?

 
2017 12 18 10:00
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė /
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Politinio stabilumo klausimai bus bene patys svarbiausi, nes parlamente nėra absoliučios daugumos, remiančios Vyriausybę. Išorėje liks svarbiausi Rusijos poveikio, Europos Sąjungos vienybės klausimai ir Lietuvos kaip mažos valstybės vietos Europos politikose paieškos“, – LŽ teigė politologas Mindaugas Jurkynas.

Šis tekstas yra ciklo #Prognozės2018 dalis. Jame politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas dalinasi įžvalgomis apie tai, su kokiais iššūkiais Prezidentė susidūrė šiemet ir tai, kas jos laukia kitąmet.

Politinio stabilumo klausimai bus bene patys svarbiausi, nes parlamente nėra absoliučios daugumos, remiančios vyriausybę.

– Kokie 2017 metais esminiai lūžiai, įvykiai, pakilimai, nuosmukiai ar apskritai gairės buvo esmingi Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei?

– Prezidentei kasmet svarbiausia yra metinis pranešimas, kuriame ji apibrėžė atsargius lūkesčius naujos valdžios atžvilgiu. Pagal politinę sandarą Lietuva yra labiau parlamentinė valstybė ir prezidentas atlieka labiau politinio gyvenimo stebėsenos ir komentavimo funkciją. Tačiau pasirašydama įstatymų projektus prezidentė prisiėmė atsakomybę už jų politiką. Prezidentė negali kritikuoti valdžios tose srityse, kurios įstatymus ji pasirašė, t.y. jiems pritarė. Prezidentė ryškiausiai matoma ES kontekste, kuri ji atstovauja Lietuvą ES valstybių vadovų susitikimuose.

– Su kokiais iššūkiais prezidentė gali tekti susidurti kitamet?

– Koalicijos stabilumo klausimais, nes dabar turime de jure mažumos ir de facto daugumos parlamente remiamą Vyriausybę. Silpnesnė vyriausybė reformoms turės daugiau iššūkių, o prezidentė daugiau galimybių paveikti vyriausybės veiklą. Tarptautiniai iššūkiai gali būti susiję su Rusijos poveikiu, Europos Sąjungos vienybės klausimais ir „Brexit“ bei migracijos problemomis.

– Ko apskritai būtų galima tikėtis 2018 metais?

– Politinio stabilumo klausimai bus bene patys svarbiausi, nes parlamente nėra absoliučios daugumos, remiančios vyriausybę. Išorėje liks svarbiausi Rusijos poveikio, Europos Sąjungos vienybės klausimai ir Lietuvos kaip mažos valstybės vietos Europos politikose paieškos.

LŽ jau pasidalino Elžbietos Banytės, Andriaus Mamontovo, Ramūno Vilpišausko, Liudo Mažylio, Žilvino Šilėno, Unės Kaunaitės, Kastyčio Zubovo, Lauryno Jonavičiaus įžvalgomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"