Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Neprivers. Įstatymai neleidžia dirbti be poilsio...“

 
SAM nori užtikrinti, kad pirminės psichikos sveikatos paslaugos būtų teikiamos visą parą. Tačiau daugelyje mažųjų psichikos sveikatos centrų psichiatras dirba tik puse etato. Kaip vienas psichiatras gali dirbti visą parą. Be poilsio? To daryti neleidžia įstatymai.
SAM nori užtikrinti, kad pirminės psichikos sveikatos paslaugos būtų teikiamos visą parą. Tačiau daugelyje mažųjų psichikos sveikatos centrų psichiatras dirba tik puse etato. Kaip vienas psichiatras gali dirbti visą parą. Be poilsio? To daryti neleidžia įstatymai. lsveikata.lt nuotrauka

...taip sako mažųjų savivaldybių psichikos sveikatos centrų, turinčių vos po vieną psichiatrą, vadovai. Jau nuo kitų metų visose šalies savivaldybėse ketinama visą parą teikti pirminės psichikos sveikatos paslaugas. Tačiau, pasak psichiatrijos specialistų, tam įgyvendinti trūksta ne tik žmogiškųjų išteklių ir papildomo finansavimo, bet ir įstatyminės bazės. Mat iki šiol Lietuvoje psichologų veikla nereglamentuota, o psichoterapeutai dirba nelegaliai – be licencijų.

Projektas – „žalias“ dokumentas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rugpjūčio pradžioje savivaldybėms išsiuntė įsakymo projekto „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo asmenims, patyrusiems tyčinį savęs žalojimą, mėginusiems arba ketinusiems nusižudyti“ aprašą, kad pastarosios, gavusios miestų ar rajonų psichikos sveikatos specialistų išvadas, iki rugpjūčio 30 d. ministerijai pateiktų siūlymus bei pastabas.

L.S. kalbintas Klaipėdos psichikos sveikatos centro (PSC) vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis 40 metų dirba psichiatrijos srityje. Didžiulę patirtį turinčio gydytojo psichiatro pastebėjimu, SAM ketinimai yra geri, tačiau parengtas įsakymo projekto aprašas yra „žalias“ dokumentas. „Pirmiausia būtina sutvarkyti įstatyminę bazę“, – įsitikinęs A.Slatvickis, kuris yra ir Lietuvos psichiatrų asociacijos Klaipėdos kraštui pirmininkas.

Psichikos sveikatos specialistams nerimą kelia įsakymo projekto punktas, kuriame skelbiama, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrintos medicinos psichologo ir gydytojo psichiatro teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visą parą. „Kiekviename psichikos sveikatos centre dirba komanda, į kurią įeina ir psichologai. Medicinos psichologas teikia konsultacinę pagalbą, atlieka psichodiagnostinį darbą – tą daro darbo dienomis ir darbo valandomis. Psichologo, kuris dirbtų nakties metu, nėra. Tuo labiau psichiatro“, – sako Klaipėdos PSC vyr. gydytojas.

Kalbant apie psichologinę pagalbą krizių ištikties žmonėms, Klaipėdoje, kitaip nei daugelyje šalies miestų, situacija yra nebloga. Mat be įprastinės specializuotos pirminės psichikos sveikatos priežiūros veiklos, uostamiestyje vykdoma programa „Vilties linija“, kurią finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos fondas. Ši tarnyba, teikianti psichologinę pagalbą visą parą ir be poilsio dienų, veikia ne tik Klaipėdoje, bet turi ir padalinį Telšiuose. Klaipėdoje teikiama pagalba – vyksta budėjimas naktimis, o dieną funkcijas perima Telšiai.

„Kadangi psichoterapeutų nėra specialybių ir subspecialybių sąraše, jie nelicencijuojami. Vadinasi, dirba nelegaliai. Todėl prieš imantis naujovių, pirmiausia būtina sutvarkyti įstatyminę bazę“, – pasakojo Aleksandras Slatvickis.

„Teoriškai „Vilties linija“ skirta Klaipėdos gyventojams, tačiau praktiškai Klaipėdos miesto savivaldybė finansuoja veiklą, kuria naudojasi visos Lietuvos gyventojai. Dėl skambučių gausos į „Vilties liniją“ blogėja paslaugų prieinamumas. Ministerijos siekiai yra geri, kad kiekvienoje savivaldybėje visą parą būtų garantuota psichologinė pagalba. Tačiau blogai, kad net neužsimenama apie finansavimą šiai veiklai įgyvendinti.

Svarbus momentas – Lietuvoje nėra dokumento, reglamentuojančio medicinos psichologų veiklą. Vieni projektai buvo atmesti, kiti dar nesvarstyti.

Dar viena opi problema, kuri iki šiol Lietuvoje neišspręsta, – psichoterapinės pagalbos teikimas. Jeigu paimsite SAM įsakymą, kuriame patvirtintas specialybių ir subspecialybių sąrašas, jame įrašo „psichoterapeutas“ nerasite. Neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis ši subspecialybė prieš keturiolika metų buvo išbraukta. Kadangi psichoterapeutų nėra sąraše, jie nelicencijuojami. Vadinasi, dirba nelegaliai. Todėl prieš imantis naujovių, pirmiausia būtina sutvarkyti įstatyminę bazę“, – pasakojo A.Slatvickis.

Prireiktų 162 etatų

Tik 6-iose šalies savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Rokiškio – būtų galima garantuoti psichologinę pagalbą visą parą, nes šiuose miestuose yra psichiatrijos ligoninės. Ir tai gavus papildomą finansavimą šiai veiklai įgyvendinti. O net 54-iose šalies savivaldybėse norint įdiegti pastarąją paslaugą, kiekvienai jų prireiktų po 3 papildomus psichiatrus. Iš viso 162 nauji etatai.

„Kur rasti tiek psichiatrijos specialistų? Nekalbant jau apie nemenkus finansinius resursus. Be to, mūsų psichiatrų populiacija sensta. Lietuvos psichiatrų asociacija vienija apie 500 specialistų. Trūksta jaunų gydytojų psichiatrų, nes jie jau atlikdami rezidentūrą žvalgosi į Skandinavijos šalis, o baigę ją pakelia sparnus. Lietuvoje psichiatro atlyginimas dirbant vienu etatu – vos kiek daugiau nei tūkstantis eurų (neatskaičius mokesčių). Norvegijoje studijuojančiojo pašalpa vos ne dukart didesnė. Tai kiek tuomet gauna profesionalai?“ – svarsto A.Slatvickis.

Kreipsis į Lietuvos gydytojų sąjungą

Sveikatos apsaugos ministerijos vizija, kad visose Lietuvos savivaldybėse psichologinė pagalba būtų teikiama visą parą – misija neįmanoma. Tokios nuomonės yra mažosiose savivaldybėse veikiančių psichikos sveikatos centrų vadovai.

„Pas mus dar gerai, dirba vienas gydytojas psichiatras ir psichologas. Daugelyje mažųjų psichikos sveikatos centrų puse etato atvyksta konsultuoti psichiatrijos specialistas. Kaip vienas psichiatras gali dirbti visą parą. Be poilsio? To daryti neleidžia įstatymai. Kad toks įstatymo projektas nebūtų patvirtintas, ne tik išsakysime nuomonę, bet ir prireikus kreipsimės į Lietuvos gydytojų sąjungą, juristus. Tikimės, kad to daryti neprireiks. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – protingas vyras. Manau, kad jis dėl laiko stokos nespėjo įsigilinti į projekto aprašą“, – kolegų vardu nuomonę išsakė Šilalės psichikos sveikatos centro direktorius Rimantas Augilius.

Komentaras

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė:

– Dar nespėjau įsigilinti į Įsakymo projekto aprašą, tačiau jau dabar aišku, jog yra nemažai taisytinų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijai pateiksime pastabas ir siūlymus. Vėliau vyks diskusijos. Siekiant, kad psichologinė pagalba būtų teikiama visą parą, reikalingi ne tik žmogiškieji resursai, bet ir papildomas finansavimas. Esame už tai, kad būtų gerinamas paslaugų prieinamumas.

Nemokama pagalba

Nuo trečiadienio Kauno mieste kiekvieną dieną bus teikiama nemokama anoniminė psichologinė pagalba. Ši paslauga skirta Kauno miesto gyventojams, kurie yra krizėje, turi savižudiškų minčių, yra bandę žudytis, rašoma pranešime spaudai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina Kauno miesto savižudybių prevencijos modelį, kurio viena veiklų yra anoniminė psichologinė pagalba Kauno miesto gyventojams. Psichologinės konsultacijos bus teikiamos žmonėms, kurie yra krizėje (netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, lūžio sąlygota būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus ir kiti panašūs išgyvenimai), turi savižudiškų minčių, yra bandę žudytis.

Kauno mieste anoniminė psichologinė pagalba darbo dienomis bus teikiama trijose įstaigose:

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras Registracijos telefonas: 8 673 22562 Adresas: Laisvės alėja, 38 C, Kaunas

Kauno apskrities vyrų krizių centras Registracijos telefonas: 8 636 81621 Adresas: Donelaičio g. 33–515, Kaunas (išsikelta iš A.Juozapavičiaus pr. 77, Kaunas)

Moters pagalba moteriai Registracijos telefonas: 8 618 40044 Adresas: V.Sladkevičiaus g. 5–3, Kaunas

Dėl konsultacijos laiko būtina paskambinti nurodytu registracijos telefonu. Skambučiai priimami darbo dienomis 9.00–17.00 val. Savaitgaliais ir švenčių dienomis anoniminė psichologinė pagalba nemokamai bus teikiama Krizių intervencijos centre 8.00–14.30 val., adresu S.Dariaus ir S.Girėno g. 48, Kaunas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"